Atskleidė, kaip iš tikrųjų atrodo karinis miestelis – čia sporto salės neužtenka

Dar neseniai karinis miestelis daugeliui asocijavosi su kareivinėmis ir technikos aikštele. Šiandien toks vaizdas – jau per siauras. Šiuolaikiniai kariniai miesteliai primena mažus miestus: su atskirtais gyvenamaisiais kvartalais, sporto zonomis, poilsio vietomis ar erdvėmis susitikimams su artimaisiais. Rūdninkuose kyla didžiausias Lietuvos istorijoje karinės infrastruktūros projektas. Kas iš tiesų telpa tokioje teritorijoje ir kaip ji atrodo?

Kai kalbama apie karių tarnavimo vietą, dažnas įsivaizduoja tiesiog uždarą teritoriją su kareivinėmis, technikos angarais ir griežta dienotvarke. Vis dėlto šiuolaikinis karinis miestelis savo mastu ir funkcijomis prilygsta itin tiksliai suplanuotam miestui, kurio teritorijos yra suskirstytos pagal panaudojimo paskirtį.

Lietuvoje yra trys naujai pastatyti tokio tipo kariniai miesteliai: Pajūryje (Šilalės r.), Rokantiškėse (Vilniaus r.) ir Šiauliuose.

Šiuo metu kyla didžiausias Lietuvoje Rūdninkų karinis miestelis, kuris taps pagrindine Vokietijos brigados vieta Lietuvoje, užims beveik 190 hektarų karinio poligono teritorijos. Kad lengviau būtų suprasti – tai plotas, šiek tiek didesnis už Vilniaus Vingio parką, o pagal gyventojų skaičių prilygstantis Šilalei. Jame įsikurs tiek Vokietijos, tiek Lietuvos ginkluotosios pajėgos – iki 2027 metų pabaigos iš viso apie 5000 karių ir civilių. 

Viskas pasiekiama per 15 min. pėsčiomis ar dviračiu

Vien gyvenamųjų pastatų čia bus pastatyta apie 91 tūkst. kv. m – plotas didesnis už dvi Kauno „Žalgirio“ arenas. Dar 84 tūkst. kv. m bus skirta kasdienės tarnybos vietoms – kuopavietėms, štabams, mokymo klasėms, ramovėms. Sportui ir fiziniam pasirengimui numatyta apie 7 tūkst. kv. m pastatų bei treniruočių zonų. Dar 80 tūkst. kv. m techninės paskirties statinių – garažų, remonto dirbtuvių, sandėlių, degalinių, plovyklų.

O visa tai sujungs apie 300 tūkst. kv. m kietos dangos – vidaus gatvės, rikiuotės aikštės, technikos parkai, stovėjimo vietos. Greta iškils sraigtasparnių aikštelės, inžineriniai tinklai ir kita infrastruktūra.

„Vystant karinę infrastruktūrą laikomasi principo, kad visos pagrindinės zonos būtų pasiekiamos per maždaug 15 min. pėsčiomis ar dviračiu. Tam labai svarbus ne tik objektų kiekis, bet ir jų išdėstymas – kaip suplanuoti keliai, takai, kaip atskirtos skirtingos teritorijos, kad kasdienė veikla vyktų sklandžiai“, – pasakoja krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas.

Gyvenamojoje teritorijoje rekreacinės zonos yra atskirtos nuo važiuojamųjų dalių ir parkavimo aikštelių, sodinamos augmenijos vietos parenkamos taip, kad mažintų iš aplinkos sklindantį triukšmą.

„Atmetus specifinę infrastruktūrą, kariniai miesteliai beveik niekuo nesiskiria nuo įprastų civilinių miestelių, tik gerokai kompaktiškesni. Ten žmonės gyvena ir dirba, ten leidžia ir savo laisvalaikį. Todėl ir aplinkos elementai ten tokie patys, kaip mums įprasta: parkavimo aikštelės, pėsčiųjų perėjos, dviračių takai, suoliukai. Net lauko vazonai tokie patys“, – sako sprendimų viešosioms erdvėms įmonės „Bipa“ vadovas Tomas Laucevičius.

Teritorija ribota, o reikalavimai aukšti

Rūdninkų karinis miestelis yra sukoncentruotas palyginti nedidelėje teritorijoje, todėl tenka kruopščiai suplanuoti kiekvieną zoną, kad tilptų visos skirtingų paskirčių erdvės ir atitiktų sumanymą.

„Dirbdami su kariniais ir pasienio infrastruktūros projektais matome, kad čia vertinama sertifikuota, aiškias technines savybes turinti įranga. Karinei infrastruktūrai taikomi ypač aukšti kokybės standartai, užtikrinantys ilgaamžiškumą ir atsparumą aplinkos poveikiui – nesvarbu, ar tai būtų sporto aikštynų danga, ar sandėlių apsaugos sprendimai. Pavyzdžiui, Lietuvos pramonės objektuose dar daug kur sutiksime statiškus plieninius atitvarus ir sienų apsaugas. O kariniuose objektuose montuojamos lanksčios ir smūgiams atsparios arba modulinės sistemos, kurias sugadinus, lengvai pakeičiamas vienas fragmentas, o ne permontuojama visa konstrukcija“, – patirtimi dalinasi T. Laucevičius.

Kitas pavyzdys, pasak eksperto, yra FIBA sertifikuota modulinė sporto aikštynų danga. „Tai tarptautinės asociacijos garantas, kad produkto tiek cheminės, tiek fizikinės savybės užtikrina atsparumą gamtos poveikiui – šalčiui ar UV spinduliams. Be to, danga greitai montuojama, o esant poreikiui, sugadinti elementai greitai gali būti pakeisti naujais. Tai vėlgi leidžia taupyti finansinius, laiko ir kitus resursus. Kariuomenė investuoja į kokybę, kad maksimaliai išvengtų remontų ateityje“,  – pasakoja T. Laucevičius.

Nors pirmiausia kariniai miesteliai yra kuriami pagal bendrus NATO standartus, tačiau kai kuriems sprendimams turi reikšmės, kokios šalies brigadai jis ruošiamas. „NATO standartai apibrėžia esminius reikalavimus – nuo gyvenimo ir tarnybos sąlygų iki logistikos, technikos priežiūros, saugumo ir sąveikumo. Vis dėlto praktikoje infrastruktūra yra derinama ir prie konkretaus dislokuojamo vieneto poreikių. Projektuojant Rūdninkų karinį miestelį atsižvelgiama į Vokietijos brigados struktūrą, naudojamą techniką, logistikos grandines ir tam tikrus nacionalinius poreikius, pavyzdžiui, į technikos aptarnavimo ar sandėliavimo specifiką“,  – sako B. Bieliauskas

Ko nerasite įprastame sporto klube

Turbūt daugeliui smalsiausia tai, kaip atrodo erdvės, kuriose treniruojasi kariai. Nors dalis jų gali priminti įprastus stadionus ar lauko aikštynus, kariniame miestelyje fizinis pasirengimas reiškia gerokai daugiau nei sportą laisvalaikiu. Čia lavinami ir tarnybai reikalingi įgūdžiai. Todėl greta sporto salių ar aikštynų kariniuose miesteliuose įkuriamos ir specializuotos treniruočių erdvės, kurių civilėje aplinkoje beveik nepamatysi. Pavyzdžiui, treniruočių laukai ar kliūčių ruožas.

„Išskyrus kliūčių ruožą, beveik visa kariniuose daliniuose esanti sporto infrastruktūra nesiskiria nuo civiliame pasaulyje naudojamos infrastruktūros. Tačiau esminis skirtumas yra kaip, kam ir kokiu būdu ji yra naudojama”, – kalba krašto apsaugos viceministras.

Pavyzdžiui, bus įrengtos treniravimosi pievos, kurios bus kaip įprasta pieva be jokių papildomų elementų, o kariai joje turės atlikti jiems pavestą užduotį su jų turima ekipuote ir priskirta įranga. Pasak KAM atstovo, šio pratimo sėkmė priklauso nuo kario turimos ekipuotės ir įrangos apimties ir būklės. Tarkime, karys nėra susikomplektavęs visos jam priskirtos įrangos arba ji bus netvarkinga, vadinasi jis pritrūks tos įrangos arba negalės jos tinkamai panaudoti ir negalės įvykdyti užduoties.

Kliūčių ruožo įranga skinasi kelią į viešąsias erdves

„Bipa“ atstovo teigimu, kariniuose miesteliuose naudojami ekstremalaus bėgimo su kliūtimis kompleksai OCR (angl. Obstacle Course Race), kurie leidžia vienoje vietoje lavinti skirtingus įgūdžius – jėgą, koordinaciją, ištvermę ir darbą komandoje.

„OCR kliūčių ruože galima treniruoti labai skirtingus dalykus: lipimą, šuolius, balansą, reakciją, judėjimą per kliūtis, darbą su savo kūno svoriu. Šios sistemos paprastai būna modulinės, todėl jas galima pritaikyti pagal skirtingas užduotis ar karių grupes. Treniruotės labiau primena realias situacijas nei įprastas sportas salėje. Be to, konstrukcijos sukurtos intensyviam naudojimui lauko sąlygomis visais metų laikais“, – sako „Bipa“ atstovas.

Jo teigimu, OCR įranga pamažu skinasi kelią ir į Lietuvos miestų viešąsias erdves – parkus, mokyklų stadionus ar aktyvaus laisvalaikio zonas. „Prieš keletą metų su kliūčių ruožais susijusi sporto įranga labiau buvo orientuota į karinių ar kitų specialiųjų tarnybų fizinį rengimą. Tačiau pastebime, jog tokio tipo sportinė veikla populiarėja ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Štai Kauno miesto viešose vietose iki vasaros pradžios bus įrengtos trys OCR aikštelės, jaučiame stiprų susidomėjimą ir iš mokyklų“, – sako T. Laucevičius.

Šeimos kariniame miestelyje negyvens, bet lankysis

Dalis Vokietijos brigados karių į mūsų šalį atvyksta su artimaisiais. Lietuvoje jau gyvena per 70 vokiečių šeimų, jose – daugiau nei 130 vaikų. Todėl kartu vystoma ir jiems reikalinga civilinė infrastruktūra: veikia vokiška mokykla Vilniuje, planuojamos naujos ugdymo įstaigos, užtikrinamos medicininės paslaugos mūsų šalies sveikatos priežiūros įstaigose.

Pačiame Rūdninkų kariniame miestelyje šeimos negyvens, tačiau jame bus įkurta erdvė susitikimams. Čia iškils apie 3000 kv. m ramovės pastatas su žaidimų kambariu, kavine, terasa, grilio zona, konsultacijų erdvėmis ir kitomis pritaikytomis patalpomis.

Pranešimą paskelbė: Vykintė Budrytė, We are marketing, UAB