Laisvės salos ir jų kūrėjai: KTU pradeda tirti Lietuvos architektų palikimą Šiaurės Amerikoje
Kauno technologijos universitetas (KTU) pradeda įgyvendinti projektą, kurio metu bus tiriamas Lietuvos dipukų (angl. Displaced people) – Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių architektų – kūrybinis palikimas Šiaurės Amerikoje.
Projektu „Laisvės salos: architektūrinis Lietuvos dipukų palikimas Šiaurės Amerikoje“ bus siekiama labiau išplėsti Lietuvos architektūros istoriografiją, atskleisti mažai nagrinėtą diasporos paveldą ir jo tipologinę, stilistinę bei ideologinę įvairovę. Taip pat – ištirti pabėgėlių architektų indėlį į bendrą Šiaurės Amerikos architektūrinę raidą ir globalų modernizmo diskursą.
Pasak šio projekto vadovo KTU Architektūros ir statybos instituto Architektūros ir urbanistikos centro vadovo dr. Vaido Petrulio, išsamus tyrimas leis reikšmingai praplėsti ne tik lietuvišką, bet ir globalią moderniosios architektūros istoriografiją.
„Vadinamųjų dipukų architektūra gimė iš tremties patirčių ir politinių aplinkybių. Karo pabėgėlių architektų darbai egzilyje atskleidžia tiek lietuviškojo modernizmo įvairiovę, tiek diasporos atsparumo strategijas, tiek ir kultūrinės tapatybės išsaugojimo siekius, – teigia KTU dr. V. Petrulis.
Jo teigimu, tai – labai reikšmingas mūsų architektūros istorijos puslapis, tačiau iki šiol jis tyrinėtas gana fragmentiškai.
„Suformuluoti gilų, nuoseklų, išsamų pasakojimą, lokalizuojantį dipukų kartos darbus pasauliniame ir lietuviškame kontekste – pagrindinė šio projekto ambicija“, – teigia KTU mokslininkas.
Planuojama, kad pagrindinis šio projekto rezultatas bus mokslo monografija anglų kalba, leidžiama KTU leidykloje. Taip pat suplanuota keletas pranešimų konferencijose ir publikacijų tarptautiniuose mokslo leidiniuose.
Projekto tyrėjų grupei vadovaujantis KTU dr. V. Petrulis taip pat yra Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys, kelių monografijų ir knygų architektūros temomis autorius.
Vyresnioji projekto mokslo darbuotoja dr. Brigita Tranavičiūtė yra sukaupusi solidžios istorikės patirties diasporos studijose, paskelbusi mokslo straipsnių ir skaičiusi pranešimų diasporos tema, taip pat ji yra monografijos „Jonas Mulokas: architektūrinio identiteto paieškos globaliame pasaulyje“ bendraautorė (kartu su V. Petruliu ir Pauliumi Tautvydu Laurinaičiu). Projekto jaunesnioji mokslo darbuotoja Viktorija Vitkauskaitė yra Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto doktorantė.
Projektas įgyvendinamas Lietuvos mokslo tarybos finansuojamos Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metais programos lėšomis.
Pranešimą paskelbė: Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universitetas
Rekomenduojame
Atskleidė, kaip iš tikrųjų atrodo karinis miestelis – čia sporto salės neužtenka
Dar neseniai karinis miestelis daugeliui asocijavosi su kareivinėmis ir technikos aikštele. Šiandien toks vaizdas – jau per siauras. Šiuolaikiniai kariniai miesteliai primena mažus miestus: su atskirtais gyvenamaisiais kvartalais, sporto zonomis, poilsio vietomis ar erdvėmis susitikimams su artimaisiais. Rūdninkuose kyla didžiausias Lietuvos istorijoje karinės infrastruktūros projektas. Kas iš tiesų telpa tokioje teritorijoje ir kaip ji atrodo? […]
Gargžduose – išskirtinis sprendimas: prie daugiabučio įrengtas didžiulis pandusas
Gargžduose, prie daugiabučio namo, esančio Taikos gatvėje, įrengtas didelis, net kelių pakopų pandusas, skirtas žmonėms su negalia. Naujasis statinys reikšmingai palengvins kasdienybę ne tik judėjimo sunkumų turintiems namo gyventojams, bet ir tėvams, auginantiems mažylius, kuriuos dar reikia vežioti kūdikiams skirtuose vežimėliuose. Šis projektas – išskirtinis ne tik savo apimtimi, bet ir pačia situacija. Daugiabutis yra […]
SSVA: Vilniaus rajone fiksuojamas rekordinis statybos leidimų kiekio augimas
Informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą vykdanti VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) statybos leidimų išdavimo statistiką atspindinčias švieslentes papildė 2026 m. balandžio mėn. duomenimis. Išanalizavus juos paaiškėjo, kad ketvirtas metų mėnuo šalyje išsiskiria aktyvumu, o ir taip stipriai besiplėtusiame Vilniaus rajone fiksuojamas rekordinis patvirtintų statybos leidimų šuolis. 2026 m. balandžio mėn. Lietuvoje […]
Tyrimas: trims iš keturių Lietuvos gyventojų būstas – per brangus
Nors net 73 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad būsto kainos šiuo metu yra per aukštos, jaunimui pirmasis būstas išlieka vienu svarbiausiu finansinių tikslų, rodo naujausia apklausa. Apie tai, ar šiandienos rinkoje jaunam žmogui nuosavas būstas tebėra pasiekiamas, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Riboja ne motyvacija, o galimybės Per artimiausius 3 metus beveik […]
Atidarymas – jau netrukus: naująjį viaduką per A1 magistralę išbandė sunkiasvoris transportas
Viaduko su lėtėjimo ir greitėjimo juostomis statyba greta Ašigalio gatvės pasitinka darbų pabaigą. Ketvirtadienį sėkmingai atlikti statinio bandymai. Inžinierių komanda tam pasitelkė šešis sunkvežimius, sveriančius po 34 tonas. Atverti naująjį transporto mazgą planuojama birželio pradžioje. „Viadukas per A1 magistralę pastatytas. Lygiagrečiai išlietas asfaltas, sužymėtos juostos, įrengtas apšvietimas. Liko smulkūs estetiniai darbai“, – tikina Kauno meras […]
Ar verta pirkti robotą vejapjovę? Paskaičiavo, kada jis atsiperka
Robotai vejapjovės vis dažniau iš prabangos prekės tampa racionaliu pasirinkimu – ypač tiems, kurie vertina laiką, patogumą ir tvarkingą kiemo veją. Nors pradinė investicija gali pasirodyti nemaža, ekspertų teigimu, vos keleto metų perspektyvoje ji atsiperka per mažesnes eksploatacines išlaidas ir sutaupytą laiką. „Šiandien robotas vejapjovė iš esmės keičia požiūrį į vejos priežiūrą. Jei anksčiau reikėdavo […]
