Įdėti skelbimą

Tyrimas: trims iš keturių Lietuvos gyventojų būstas – per brangus

1

Tyrimas: trims iš keturių Lietuvos gyventojų būstas – per brangus

Nors net 73 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad būsto kainos šiuo metu yra per aukštos, jaunimui pirmasis būstas išlieka vienu svarbiausiu finansinių tikslų, rodo naujausia apklausa. Apie tai, ar šiandienos rinkoje jaunam žmogui nuosavas būstas tebėra pasiekiamas, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.

Riboja ne motyvacija, o galimybės

Per artimiausius 3 metus beveik pusė (47 proc.) 18-29 m. žmonių planuoja įsigyti nekilnojamąjį turtą, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta bendrovės „Norstat“ apklausa. Anot ekspertės, jaunimo siekis turėti nuosavą būstą Lietuvoje stiprus, tačiau didžiausiu iššūkiu tampa jo įperkamumas ir pradinis įnašas.

„Įprastai pirmąjį būstą žmonės įsigyja būdami dar jauni, taip siekdami stabilumo ir investuodami į savo ateitį. Pastebime, kad ir Lietuvoje jauni žmonės aktyviai domisi galimybe įsigyti savo pirmąjį būstą – 2025 metais išduotų paskolų dalis gyventojams iki 36 m. sudarė apie 55 proc. visų būsto paskolų, rodo „Luminor“ banko duomenys. Vis dėlto, šiandien kelias iki savo namų yra ilgesnis, jam nueiti reikia daugiau planavimo, lankstumo bei finansinio sąmoningumo“, – sako L. Žukovė.

Vien taupyti nebepakanka

Skaičiai rodo, kad sukaupti pradinį įnašą iš vidutinio darbo užmokesčio kai kuriose Lietuvos vietovėse yra itin sudėtinga. Pavyzdžiui, norint sukaupti 15 proc. pradinį įnašą 60 kv. m butui Vilniuje, vidutines pajamas gaunančiam žmogui gali prireikti maždaug devynerių metų, o didesniam būstui – ir daugiau nei dešimtmečio. Pradinį įnašą sumažinus iki 10 proc., sostinėje tai vis tiek lieka dideliu iššūkiu – sutaupyti 60 kv. metrų butui vidutinių pajamų gavėjui prireiktų daugiau nei penkerių metų.

„Tai reiškia, kad vien taupyti dažnai nepakanka, o be papildomų pajamų šaltinių įsigyti būstą Lietuvos didmiesčiuose šiandien sudėtinga. Todėl dalis jaunų žmonių ieško būdų didinti pajamas, investuoja, pasitelkia artimųjų pagalbą. Kai kurie pasinaudoja ir valstybės parama jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose“, – pažymi ekspertė.

Pradinis įnašas – tik kelio pradžia

Be to, būsto paskola yra kelių dešimtmečių įsipareigojimas, todėl svarbu ir tvarios pajamos ateityje, ne tik dabar. Tai, anot L. Žukovės, yra pagrindinis požymis, kad galima pradėti galvoti apie nuosavą būstą.

„Taip pat jauni pirkėjai neretai neįvertina ir visų išlaidų, kurios atsiranda jau įsigijus būstą, pavyzdžiui jo įrengimas, remontas, baldai, buitinė technika, apšvietimas, interjero sprendimai ar net elementarūs smulkūs darbai. Taigi, pasitaiko atvejų, kai pati paskola suplanuota atsakingai, tačiau kitoms išlaidoms santaupų pritrūksta“, – atkreipia dėmesį ekspertė.

Tam, kad taip nutikus sprendimai nebūtų priimami skubotai, o papildomi įsipareigojimai netaptų rimta našta jau pirmaisiais paskolos metais, vertėtų pasirūpinti ne tik pradiniu įnašu, bet ir papildomu rezervu neplanuotoms išlaidoms.

Skatina ieškoti ir alternatyvų

Anot L. Žukovės, puiku, kad jauni žmonės tebesiekia turėti nuosavus namus, nepaisant sudėtingesnių ekonominių aplinkybių. Nuoma turėtų būti laikinas sprendimas karjeros pradžioje, o nuosavas būstas – finansinis tikslas, jei tik tai įmanoma.

„Vien taupant, pradinio įnašo sumą iki 30-ies pasiekti gali būti sudėtinga, todėl vienas efektyviausių būdų pasiekti norimą sumą yra rasti galimybių pasididinti pajamas ir dalį jų investuoti. Tiesa, nevertėtų pamiršti, kad bet koks investavimas visada yra susijęs su rizika“, – primena ekspertė.

Taip pat itin svarbu ir objektyviai įsivertinti savo finansinę situaciją: nuo pajamų stabilumo iki turimų įsipareigojimų bei santaupų. Pavyzdžiui, daliai jaunų žmonių realistiškas sprendimas būtų pradėti nuo mažesnio ar kuklesnio būsto, o vėliau, augant pajamoms, jį keisti didesniu.

„Pravartu ne tik taupyti ar investuoti, bet ir apsibrėžti, kokį būstą galite sau leisti. Jei siekiate gyventi konkrečiame populiariame rajone, nors būsto kaina jame šiuo metu ir didesnė, įnašui sukaupti gali prireikti papildomų metų. Tačiau, pasirinkus šiek tiek kuklesnį variantą, o vėliau jį keičiant didesniu, galime greičiau įžengti į nuosavo būsto rinką ir pradėti auginti turto vertę“, – sako L. Žukovė.

Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2026 metų vasario mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta apie tūkstantį 18–60 metų amžiaus žmonių.

Apie „Luminor“:

„Luminor“ yra pirmaujantis nepriklausomas bankas Baltijos šalyse ir trečias pagal dydį finansinių paslaugų tiekėjas regione. Mes aptarnaujame asmenų, šeimų ir verslo finansinius poreikius. „Luminor“ siekia gerinti savo klientų ir namų rinkų finansinę sveikatą bei skatinti jų augimą. Daugiau informacijos rasite čia

Pranešimą paskelbė: Raminta Ramanauskaitė, UAB „coagency”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]


Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?

Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?

Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]


Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]


Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]


Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]


Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]