Prieš ilgąjį savaitgalį – patarimai kepsninių entuziastams

Planuojant savaitgalio išvyką ar atostogas su šeima bei draugais tenka nemažai rūpesčių. Retas kuris pasirūpina ne tik užkandžiais, gėrimais ir muzika, bet ir pirmosios pagalbos priemonėmis. Deja, draudimo bendrovės „If“ duomenys rodo, kad planuojant išvykas ar pasibuvimus lauke derėtų pasirūpinti ne tik pleistrais ar būtiniausiais vaistais, bet ir priešgaisriniu gesintuvu.

Gaisras gali įsiliepsnoti net praėjus kelioms valandoms

Viena dažniausių gaisro priežasčių šiltuoju metų laiku – kepsninių sezonas. Kepimas ant grilio gali būti smagi tradicija, bet tam reikia pasiruošimo ir bent minimalių atsargumo priemonių. Dažna kepimo ant grotelių entuziastų klaidų – kepsninės pastatymas ant medinės terasos ar šalia kito pastato.

„Kiekvienas save gerbiantis lietuvis namuose turi kepsninę, o kartais ir ne vieną. Tačiau ne visi žino, kaip tinkamai ir saugiai jomis naudotis. Kepsninėse yra ugnies židinys, o su ugnimi visada reikia elgtis atsargiai. Atviros liepsnos, karštų anglių ir medinių paviršių derinys gali žaibiškai sukelti nelaimę, nes ugnis tokiomis sąlygomis plinta itin greitai. Taip pat būtina laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimuose numatyto 6 metrų atstumo nuo namo. Nesilaikant saugaus atstumo kyla gaisro rizika dėl per didelės kaitros. Ugnis įsiliepsnoti gali ir vėjui užpūtus žariją ant fasado ar medinių terasos lentų“, – pasakoja draudimo bendrovės „If“ turto produkto vadovas Tomas Sinkevičius.

Vadovas dalinasi, kad jų praktikoje buvo ne vienas atvejis, kai gaisras įsiliepsnojo praėjus net keletui valandų po naudojimosi griliumi. Apdegusios namo sienos, fasado detalės, stogas ir net saulės moduliai, išdužę langai – tokie nuostoliai fiksuoti dėl neatsakingai paliktų žarijų. Praėjusią vasarą šio pobūdžio įvykis – gaisras, kuris sukėlė daugiau nei 100 tūkst. eurų žalą turtui. Todėl labai svarbu iki galo sutvarkyti kepimo vietą bei vėstančią kepsninę pastatyti kuo toliau nuo namo.

Netvarkinga kepsninė prilygsta automobiliui be techninės apžiūros

Siekiant užkirsti kelią tokiems incidentams groteles ar kepsninę būtina pastatyti ne tik toliau nuo įvairių konstrukcijų, bet ir laikyti ją ant nedegaus paviršiaus, pavyzdžiui, betono ar žvyro. Būtų pravartu apžiūrėti, ar netoliese nėra nulinkusių šakų, kurios galėtų pagauti ugnį. Kepsninių negalima kurti ir balkonuose, nes iškritusi kibirkštis gali uždegti kaimyno balkoną, butą ar net visą daugiabutį.

Kepsninę būtina reguliariai prižiūrėti: valyti groteles, dugną ir kitas vietas, kur kaupiasi riebalai. Niekada nepalikite kepsninės be priežiūros, kol jos naudojamos, o vaikus ir gyvūnus laikykite toliau nuo kepimo zonos. Svarbu paminėti, kad kepsnines būtina atnaujinti, o pastebėjus jų gedimą ar susidėvėjimą, reikia pakeisti senas naujomis. 

„Žmonės neįvertina, kaip svarbu naudoti tik prižiūrėtas ir veikiančias kepsnines. Pasitaiko, kad sekmadienio vakarą netikėtai atvažiavus draugams iš sandėliuko yra ištraukiama senai naudota, vienos kojelės neturinti kepsninė. Reikia atsiminti, kad tokia avantiūra gali ne tik brangiai kainuoti, bet ir baigtis tragiškomis pasekmėmis. Pagalvokite, ar sėstumėte į automobilį, kuris neturi saugos diržų“, – pataria T. Sinkevičius.

Pernai metais didžiausia gaisro namuose žala Lietuvoje siekė 150 tūkst. eurų, kaimyninėse šalyse Latvijoje ir Estijoje – 76 ir 100 tūkst. eurų. Gaisro namuose pavojus egzistuoja ne tik užkūrus kepsninę. Gaisrų priežastimi gali tapti elektros instaliacijos, šildymo sistemų gedimai, netinkama jų priežiūra ar įrengimas.

Pranešimą paskelbė: Rasa Skunčikienė, „If P&C Insurance AS“ filialas