NT ilgaamžiškumas: ar šiandien statomi namai išliks patrauklūs po kelių dešimtmečių?

Vilniuje galima rasti ir pastatų, stovinčių jau kelis šimtus metų bei atrodančių puikiai, ir vos prieš kelis dešimtmečius pastatytų daugiabučių, atrodančių, tarsi tuoj sugrius. Kas lemia pastatų ilgaamžiškumą? Ir koks likimas laukia šiuo metu statomų namų?  

Nekilnojamojo turto (NT) vystymo kompanijos „Realco“ Projektų valdymo departamento vadovė Rima Kerienė pabrėžia, kad bet kurio pastato ilgaamžiškumas prasideda dar projektavimo stadijoje.

„Pastato gyvavimo trukmė „užprogramuojama“ priimant teisingus sprendimus būtent projektavimo etape. Tačiau ją įtvirtina tik preciziška statybos darbų kokybė ir teisingai parinktos, ilgaamžės medžiagos. Būtent dėmesys, atsakingumas ir kruopštumas kiekviename iš šių etapų ir yra lemiamas veiksnys, nubrėžiantis aiškią ribą tarp pastato trumpalaikiškumo ir ilgaamžiškumo“, – pasakoja R. Kerienė.

„Keturi architektai“ vadovo, architekto Luko Rekevičiaus nuomone, svarbiausias yra pastato aktualumas. Tiesa, jis iš karto priduria, jog lengvas, paprastas atsakymas, kaip apibrėžti šią sąvoką, apskritai neegzistuoja.

„Pasiekti, kad pastatas būtų aktualus, reiškia statyti jį taip, kad jis nesentų morališkai, estetiškai. Tokiu atveju netgi statybinės medžiagos yra „antrame plane“, nes jas nesunkiai galima pakeisti. O atsakymo į klausimą, kaip tą aktualumą pasiekti, architektai kasdien ieško visame pasaulyje“, – sako L. Rekevičius.

Kalbėdamas apie medžiagas, architektas atkreipia dėmesį, kad yra labai brangių statybinių medžiagų, kurios visiškai negarantuoja pastato estetikos ir sensta negražiai.

„Pavyzdžiui, ir šiuo metu Vilniuje turime nemažai praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje naudotų, tuomet brangių aliuminio fasadų, kurie, praėjus 30 su trupučiu metų, tikrai neatrodo gražiai. Ir yra natūralios medžiagos – pavyzdžiui, plytos, akmuo ar čerpės – kurios sensta visiškai kitaip. Tarkime, po keliolikos metų net ir neprofesionalo akiai iš karto bus matyti, kuris pastatas dengtas tikromis čerpėmis, o kuris – tik jų imitacija“, – pavyzdį pateikia „Keturi architektai“ vadovas.

Gyvenamieji namai statomi šimtui metų

R. Kerienė atkreipia dėmesį, kad net ir pačios kokybiškiausios medžiagos bei optimalūs sprendimai patys savaime negarantuoja pastato ilgaamžiškumo – tam reikalinga ir kruopšti bei nuosekli jo priežiūra.

„Joks pastatas neegzistuoja vakuume. Jis pamažu dėvisi, yra nuolat veikiamas aplinkos ir, kaip bet kuris kitas daiktas, reikalauja priežiūros, remonto ir atnaujinimų“, – sako ji.

Kalbant apie teorinį pastatų gyvavimo laikotarpį, šiuo metu Lietuvoje svarbesniems objektams, tarp kurių yra ir gyvenamieji pastatai, taikomas 100 metų gyvavimo ciklas. Vis tik, pasak ekspertės, ši projekcinė trukmė yra sąlyginė ir yra įmanoma tik tuo atveju, jei pastatas bus tinkamai prižiūrimas visą gyvavimo laikotarpį.

R. Kerienė priduria, kad naujų pastatų statyboms nėra atlaidus ir Lietuvos klimatas – drėgmė bei dideli temperatūrų svyravimai tarp vasaros ir žiemos kelia papildomus reikalavimus bei iššūkius tiek medžiagoms, tiek technologiniams sprendimams.

Didėja estetikos ir aplinkos reikšmė

L. Rekevičius įsitikinęs, kad jei pastatas gražiai, estetiškai atrodo tik pirmuosius penkerius metus, tai iš esmės nieko nereiškia. Bet jei jis taip atrodo ir po 25-erių metų, jau galima sveikinti save su sėkme.

„Kad būtų įmanoma pasiekti tokią sėkmę, reikia labai gerai išsistudijuoti ir suprasti aplinką, kurioje tas naujas pastatas iškils. Tam reikia ir profesinio išmanymo, ir nuojautos, ir psichologijos, ir socialinės inžinerijos, ir, žinoma, talento“, – sako architektas.

Bendrovės „Realco“ Projektų valdymo departamento vadovė priduria, kad nereikėtų užmiršti ir pastaraisiais metais stipriai išaugusio žmonių sąmoningumo ir dėmesio pastatų estetinei išvaizdai, socialiniam ir kultūriniam kontekstui – dėl šios priežasties pastato ilgaamžiškumas bei patrauklumas šiandien suprantamas kur kas plačiau nei vien konstrukcinis patvarumas.

„Pastatas turi išlikti funkcionalus, atitikti žmogaus poreikius, besikeičiančius gyvenimo būdo standartus bei nesenti ne tik fiziškai, bet ir konceptualiai“, – apibendrina R. Kerienė.

Pasak jos, technologiškai pažangus, kokybiškai pastatytas ir gerai prižiūrimas pastatas gali stovėti ilgiau nei šimtą metų. Tačiau ar jis išliks aktualus bei patrauklus, priklauso ir nuo architektūrinės idėjos, urbanistinio konteksto ir gebėjimo taikliai atliepti ne tik esamo, bet ir būsimo laikmečio dvasią.

„Realco“ – viena didžiausių nekilnojamojo turto (NT)  plėtros bendrovių Lietuvoje. Šiais metais veiklos 20-metį mininti įmonė plėtoja gyvenamosios, visuomeninės ir komercinės paskirties projektus, kurie išsiskiria aukšta kokybe, inovatyviais sprendimais ir dėmesiu klientų poreikiams tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Pranešimą paskelbė: Edgaras Batušan, Idea Prima