Nors ekonomistai įspėja apie artėjančią recesiją, pastebima, kad nekilnojamo turto rinka dar nei kiek nesiruošia vėsti. Net ir priimti įstatymai dėl pradinio įnašo didėjimo antro būsto pirkimo atvejais, pirkėjų nei kiek neatbaido nuo nuosavų namų įsigijimo. Nekilnojamo turto vystytojai pažymi, kad klientų poreikiai auga, tačiau kai kurie jų kelia per daug didelius lūkesčius.
Bene didžiausia klaida yra įvardijamas per didelis savo atlyginimo sureikšminimas. Nekilnojamo turto vystytojai bei finansų ekspertai nurodo, kad perkant būstą su banko išduoda paskola, pirmiausia reikia įsitikinti ar ta paskola iš tiesų bus suteikta.
Norint įsigyti nekilnojamą turtą Lietuvoje neužtenka atsižvelgti tik į gaunamų pajamų dydį. Tai ir yra bene didžiausia klaida. Pajamos lemia daug ką, bet didelę reikšmę taip pat turi esami įsipareigojimai. Dažnas lietuvis galvoja, kad atlyginimo lapelyje nurodyta alga parodo ar galima tikėtis būsto paskolos. Tačiau, kokią paskolą bus galima gauti, paaiškės tik po to kai kredito teikėjas įvertins viską – tiek pajamas, tiek išlaidas, tiek turimus įsipareigojimus ir t.t.
Būsto kredito gavimui labiausiai kelią užkerta turimi finansiniai įsipareigojimai. Pavyzdžiui, greitieji kreditai internetu dažnai imami nelabai ilgam laikotarpiui. Gaila, bet nemažai būsto paskolos gavėjų teikia paraiškas neįvykdžius visų šių įsipareigojimų. Pagrindinė taisyklė imant kreditą būsto įsigijimui – esamų skolų padengimas iki galo.
Klientas, kuris teikia būsto paskolos paraišką, turi suprasti, kad paskolos teikėjas apskaičiuos mėnesio įsipareigojimų sumą. Ją sudarys ne tik būsima būsto paskolos įmoka, bet ir jau esami įsipareigojimai. Tad, jeigu asmuo turi paėmęs greitą kreditą ir už jį vis dar moka mėnesio įmokas, natūralu, kad mėnesio išlaidos po būsto paskolos gavimo smarkiai išaugs. Ar tokios išlaidos pasieks įstatymų numatytas lubas – paaiškės po išsamaus kreditingumo vertinimo.
Perkant būstą, natūralu, kad norisi jo kuo naujesnės statybos. Bet, nekilnojamo turto vystytojai ragina klientus žvelgti į situaciją realiomis akimis. Kuo naujesnės statybos būstas perkamas, tuo didesnę kainą už jį teks mokėti. Pavyzdžiui, dabar naujai pradedami statyti namai turi atitikti A++ energetinio naudingumo klasės kriterijus. Tai reiškia, kad tokie namai turėtų būti laikomi pasyviais.
Pasyvus nekilnojamas turtas reiškia, kad didžioji dalis energijos gaunama iš atsinaujinančių energetikos šaltinių. Tad, čia kalba eina jau ne tik apie namo statybas – kalba eina ir apie elektros energijos gamybą patiems. Tam reikalinga speciali įranga, kuri, žinoma kainuos nemažus pinigus. Naujos statybos gyvenamieji namai pasižymi tuo, kad išlaidos už šildymą bus minimalios. Kadangi toks nekilnojamas turtas didžiąja dalimi pats save aprūpina reikiamu energijos kiekiu, žiemos metu pragyvenimo išlaidos keičiasi nežymiai. Tad, perkant pačios naujausios statybos nekilnojamą turtą, svarbu atsižvelgti į visus savo pačių keliamus kriterijus.
Taip pat primenama, kad vietovė, kurioje perkamas nekilnojamas turtas, taip pat daro milžinišką įtaką būsto vertei. Pavyzdžiui, jeigu ieškote vietovės, kuri būti kažkur ramioje aplinkoje, kur gausu gamtos, tuomet nenustebkite, jeigu teks pakloti didesnę sumą. Tas pats liečia vietoves, kuriose nusikalstamumo rodiklis yra nulinis. Kuo saugesnis rajonas, tuo didesnė nekilnojamo turto įsigijimo kaina.
Atminkite, kad kuo didesnius reikalavimus keliate perkamam nekilnojamam turtui, tuo didesnę sumą teks mokėti.
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]