Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų.

„Dar praėjusioje kadencijoje teikiau įstatymo pataisas, kurios numatė, kad statant naujus namus būtų privaloma įrengti saulės šviesos energijos elektrinę. Tuometinis Seimas tam nepritarė. O dabar visa Europos Sąjunga kartu su Lietuva įsipareigoja pereiti prie netaršių, atsinaujinančią energiją naudojančių pastatų statybos. Šios priimtos įstatymo nuostatos ne tik prisidės prie modernesnių namų statybos, padės gyventojams sumažinti didėjančias elektros energijos išlaidas, bet ir pasiekti Europos žaliojo kurso tikslus. Lietuva iki 2030 m. yra įsipareigojusi pasiekti 55 proc. energijos suvartojimą iš atsinaujinančių šaltinių“, – sako L. Jonauskas.

Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio energinio naudingumo pastatas, kuriam reikalingas labai mažas energijos kiekis ir kuris visai neišskiria anglies dioksido iš iškastinio kuro, o jį eksploatuojant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra nulinis arba labai mažas pagal aplinkos ministro tvirtinamuose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus rodiklius.

Nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji pastatai nuo 2028 m. sausio 1 d. turės būti visai netaršūs pastatai, o nuo 2030 m. sausio 1 d. šis reikalavimas bus taikomas visiems statomiems naujiems pastatams. Reikalavimus energijos beveik nevartojantiems ir visai netaršiems pastatams nustatys Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.

Greta įstatyme jau įtvirtintų, pastatų energinio naudingumo sertifikavimas bus privalomas ir didesniems kaip 3000 kvadratinių metrų naudingojo patalpų ploto gyvenamosios paskirties pastatams, nuo 2030 m. liepos 9 d. – didesniems kaip 1500 kvadratinių metrų, nuo 2035 m. liepos 9 d. – didesniems kaip 1000 kvadratinių metrų naudingojo patalpų ploto gyvenamosios paskirties pastatams.

Įstatyme reglamentuoti konsultaciniai centrai – aplinkos ministro įgaliota institucija ar įstaiga steigs vieno langelio principu veikiančius centrus, kurie konsultuos, teiks metodinę pagalbą visiems pastatų atnaujinimo (modernizavimo) procese dalyvaujantiems subjektams pastatų energinio naudingumo gerinimo klausimais.

Priimtais pakeitimais įstatyme patikslinta pastato atnaujinimo modernizavimo sąvoka, ją susiejant su finansavimo šaltiniais, nustatyta galimybė atnaujinimo modernizavimą vykdyti vienu ar keliais etapais.

Patikslinti atvejai, kada atnaujinant, modernizuojant statinius neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas ir teikiamas pranešimas apie statybos pradžią.

Patikslintas duomenų teikimo į Pastatų duomenų banko informacinę sistemą teisinis reguliavimas, aiškiai įvardinant subjektus, teikiančius duomenis apie pastatus, jų naudojimą, techninę priežiūrą, naudojimo priežiūrą, pastatų bendro naudojimo objektus, šių objektų valdymą ir valdymo priežiūrą.

Patikslinti atvejai, kai parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis privalomas energinio naudingumo sertifikatas, nustatyta, kad energinio naudingumo sertifikatas privalomas ir įvairių socialinių grupių paskirties pastatų gyvenamosioms patalpoms.

Įstatyme pakeistos pastatų energinio naudingumo sertifikavimo nuostatos, nustatytas su pastatų energiniu naudingumu susijusių duomenų tvarkymas ir jų viešinimas.

Patikslintos statinio gyvavimo ciklo duomenų kūrimo, tvarkymo ir viešinimo skaitmenine forma nuostatos, nustatyta, kad šių duomenų tvarkymo tvarką nustato aplinkos ministras.

Statybos įstatymo pataisoms (projektas Nr. XVP-1411(2) pritarė 71, prieš balsavo 3, susilaikė 6 Seimo nariai.

Įstatymas įsigalioja liepos 1 d.

Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija