Tyrimas: ieškantys būsto įtraukė naują kriterijų – draugiškumą aplinkai

1

Tyrimas: ieškantys būsto įtraukė naują kriterijų – draugiškumą aplinkai

Pasaulyje populiarėjančios tvarumo idėjos neapleidžia ir Lietuvos. Ši tema veržiasi ir į nekilnojamojo turto rinką, kuomet namų ieškantys pirkėjai apsvarsto ir poveikį aplinkai statant jų nusižiūrėtą būstą.

„YIT Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė didmiesčių gyventojų nuostatas tvarumo tema. 25-65 metų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų buvo paprašyta išskirti jiems aktualiausius tvarumo aspektus bei jų reikšmę svarstant ar ketinant įsigyti būstą.

„YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas džiaugiasi lietuvių noru gyventi tvariau ir sako, jog prie gamtos išsaugojimo turime prisidėti visi, o taip pat ir statybų sektorius: „Tvarumo svarba tampa vis aktualesnė lietuviams, kas yra tikrai gerai. Vystytojams tai – papildoma atsakomybė, nes dabar planuojamuose  ir statomuose projektuose augs mūsų vaikai. Turime galvoti apie tai, kokiuose miestuose gyvens ateities kartos ir juos kurti šiandien“.

Rinkdamiesi būstą tyrimo dalyviai teigė linkę pasvarstyti apie statybos daromą poveikį aplinkai. Daugiau negu pusei atsakiusiųjų klimato kaitos ir verslų daromas poveikis aplinkai yra svarbus arba labai svarbus. Moterys šį poveikį vertina rimčiau: net 62 proc. moterų tai yra svarbu arba labai svarbu. Taip pat atsakė 47 proc. vyrų. Tik 4 proc. moterų teigia, jog aplinkai daromas poveikis yra  mažiau aktualus arba visai apie tai negalvoja, kai vyrų tarpe šis skaičius – 12 proc.

Paklausti, ką laiko tvariu miestu, lietuviai atsakė, kad jiems svarbiausia – žaluma, infrastruktūra, rūšiavimas ir atsinaujinanti energija. Svarbiausia renkantis būstą lietuviams daugiau žalių erdvių (virš 70 proc.), pėsčiųjų ir dviračių takai (apie 65 proc.), galimybės rūšiuoti bei utilizuoti šiukšles (virš 60 proc.), patogus susisiekimas viešuoju transportu (60 proc.) bei atsinaujinančių išteklių ir žaliosios energijos naudojimas (beveik 60 proc.). Jaunesnės auditorijos grupėje auga namuose įrengtų paspirtukų saugyklų svarba.

Moterys tvarumą vertina labiau

46 proc. visų respondentų nurodė, kad jiems neigiamo poveikio aplinkai mažinimas statant namus yra svarbus, 17 proc. – kad labai svarbus. Žala aplinkai moterims kelia didesnį susirūpinimą –  net 72 proc. jų šį aspektą įvertino kaip svarbų arba labai svarbų. Vyrų, atsakiusių taip pat – kur kas mažiau –  53 proc. –  be to, didesnė jų dalis šiuo klausimu abejingesni –  trečdaliui jų poveikis aplinkai apskritai nėra nei svarbus, nei nesvarbus.

Nors vyrai ir abejingesni, tačiau didžiajai daugumai lietuvių bendrai neigiamo poveikio aplinkai mažinimas yra svarbu. Tvarus miestas – tai visų pirma miestas su žaliosiomis zonomis bei išvystyta infrastruktūra, kur rūšiuojamos šiukšlės ir naudojama atsinaujinanti energija.

Taip pat tvarumas lietuviams reiškia naudojimąsi viešuoju transportu, tad būsto pirkėjai atsižvelgia į aplink esančią viešojo transporto infrastruktūrą. Tam pirmenybę teikė apie 43 proc. moterų bei 26 proc. vyrų. Svarstantys pirkti būstą respondentai labiausiai vertina žaliąsias erdves (71 proc.), triukšmą mažinančias priemones (62 proc.) bei statybose naudojamų medžiagų kokybę ir patvarumą (57 proc.).

Vilniečiai labiau vertina kiemus be automobilių (požemines stovėjimo aikšteles) ir mažą gyvenamųjų pastatų aukštingumą. Apklausos rezultatai parodė, kad nors Lietuvos jaunimas deklaruoja labiau besirūpinantis tvarumu nei vyresni žmonės, 25-34 amžiaus grupės respondentai atsakė mažiau dėmesio kreipiantys į eksploatacijos metu sunaudojamą energijos kiekį.

Stipriai atsiliekame nuo suomių

Panašus tyrimas buvo atliktas ir Suomijoje, garsėjančioje dideliu dėmesiu tvarumui bei klimato kaitai. Šioje šalyje vyrai taip pat abejingesni šiais klausimais, bet akivaizdu, jog lietuviai dar tik pratinasi prie tvaresnio gyvenimo bei aplinkos.

Dėl klimato kaitos susirūpinę apie 72 proc. suomių, pernai šis skaičius siekė 66 proc., tad dėmesys gana ženkliai padidėjo. Dėl šio klausimo labai jaudinasi 23 proc. suomių, o vidutiniškai – 33 proc. Suomijos apklausoje dalyvavę vyrai atsakinėjo labai panašiai, kaip ir lietuviai. 38 proc. iš jų yra šiek tiek susirūpinę arba visiškai nesijaudina dėl klimato kaitos. Taip pat atsakė 21 proc. moterų.

Šie skaičiai rodo, kad kasmet klimato kaita domisi  vis daugiau žmonių, o vystomų nekilnojamojo turto projektų tvarumas atsiduria tarp pagrindinių naujakurių kriterijų renkantis naujus namus.

Pranešimą paskelbė: Karolis Adamonis, UAB „INK agency“

Rekomenduojame

Vilniuje pradedamas Minsko plento atkarpos remontas

Vilniuje pradedamas Minsko plento atkarpos remontas

Vasarojančioje sostinėje mažėjant eismo intensyvumui, įsibėgėja gatvių remonto darbai – nuo pirmadienio iki rugpjūčio pabaigos bus tvarkoma Minsko plento atkarpa nuo Žirnių gatvės iki Vilniaus miesto ribos. Eismas remonto metu bus organizuojamas užtveriant po vieną eismo juostą pakaitomis. Birželio 27-ąją dienos metu bus klojamas išlyginamasis asfalto sluoksnis ir nukasti kelkraščiai. Iki liepos 1 d. naktimis […]

„GALIO GROUP“ gavo statybos leidimą gyvenamajam projektui „CityZen“

„GALIO GROUP“ gavo statybos leidimą gyvenamajam projektui „CityZen“

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „GALIO GROUP“ gavo leidimą naujo gyvenamojo projekto „CityZen“ statybai Vilniaus miesto centrinėje dalyje, Šeimyniškių g. Šiame projekte dviem etapais bus pastatyti 274 butai ir apie 1900 kv. m  komercinių patalpų pirmuose pastatų aukštuose. A++ energinės efektyvumo klasės „CityZen“ daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksą sudarys 7 gyvenamųjų namų korpusai su požeminėmis automobilių saugyklomis […]

Tyrimas: ieškantys naujo būsto automobilių stovėjimo aikšteles keistų į parkus

Tyrimas: ieškantys naujo būsto automobilių stovėjimo aikšteles keistų į parkus

Nenuostabu, kad Lietuvos didmiesčių gyventojams vis dar trūksta automobilių stovėjimo vietų tiek miestuose, tiek prie namų. Tačiau apklausa parodė, kad įsigydami nuosava būstą tautiečiai daugiau dėmesio skiria žaliosioms erdvėms, kurias mielai iškeistų į papildomas automobilių stovėjimo vietas. Vis daugiau lietuvių miestus nori keisti į rajonus ar priemiesčius, kuriuose dažniausiai – daugiau gamtos ir erdvės poilsiui […]

Daugiabučių renovacijos rinkoje – 150 statybos bendrovių

Daugiabučių renovacijos rinkoje – 150 statybos bendrovių

Remiantis Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – APVA) duomenimis, šiuo metu šalyje vykdoma daugiau kaip 600 daugiabučių atnaujinimo projektų, kuriuos įgyvendina arti 150 statybų sektoriaus bendrovių. APVA atlikta pasirašytų rangos sutarčių renovacijos darbams atlikti analizė rodo, jog beveik 10 proc. visų renovacijos rinkoje dirbančių bendrovių turi nuo 10 iki 30 projektų, virš 20 proc. –  […]

Lietuviškų biurų centrų išskirtinumai – kuo lenkiame kitas šalis

Lietuviškų biurų centrų išskirtinumai – kuo lenkiame kitas šalis

Lietuvoje kyla vis daugiau modernių verslo centrų, o jiems projektuoti pasitelkiami ir pasaulinio garso architektai bei geriausios vystytojų komandos. Tačiau kiek Vilniuje kylantys pastatai savo išplanavimu, ir jų įrengimu prilygsta pasaulines tendencijas, kur – ypatingas dėmesys kreipiamas į verslo poreikius bei darbuotojų patogumą. Blizgantys dangoraižiai Niujorke ar Dubajuje gali atrodyti labai skirtingi nuo mūsiškių verslo […]

Seimo nario Andriaus Bagdono pranešimas: „Nekilnojamojo turto mokestį siūlo ne tokį, ne tie ir ne laiku“

Seimo nario Andriaus Bagdono pranešimas: „Nekilnojamojo turto mokestį siūlo ne tokį, ne tie ir ne laiku“

2022 m. birželio 23 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)   Nekilnojamojo turto mokesčio projektas siūlomas ne nuo to galo: tokio mokesčio, kaip ir kitų, principai pirmiausia turi būti aptarti politinėje koalicinėje taryboje, o ne rengiami ir siūlomi paskirų institucijų, teigia Seimo Ekonomikos komiteto narys Andrius Bagdonas. Be to, Lietuvos banko parengtame projekte nurodyta kartelė – […]