Įdėti skelbimą

Dažniausios klaidos sudarant būsto nuomos sutartis

1

Dažniausios klaidos sudarant būsto nuomos sutartis

Nuomos sutartys – tai ne tik formalumas, bet ir pagrindinis dokumentas, saugantis tiek nuomininko, tiek būsto savininko interesus. Vis dėlto Lietuvoje dar dažnai pasitaiko atvejų, kai nuomos sutartys sudaromos atmestinai arba visai nesudaromos. Tokiu atveju net nedidelė klaida gali virsti ilgalaike problema.

Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias klaidas ir pateiksime realaus gyvenimo pavyzdžių, kaip jos gali paveikti abi puses.

Nuoma be rašytinės sutarties: „Mes juk sutarėm žodžiu“

Vienas dažniausių atvejų – žodinis susitarimas. Toks „neformalus“ požiūris ypač paplitęs tarp pažįstamų ar šeimos draugų.

Istorija:

Vilma išsinuomojo butą Kaune rekomenduota pažįstamos. Rašytinės sutarties nepasirašė – „juk viskas aišku“. Po pusmečio bute kilo vamzdyno avarija, o savininkė atsisakė padengti remonto išlaidas, nes „ji tokiomis sąlygomis niekad nesutiko“. Kadangi sutarties nebuvo, Vilmai teko viską apmokėti iš savo kišenės.

Ką daryti?

Visada sudarykite rašytinę sutartį. Net jei nuomojatės iš draugo – oficialus dokumentas apsaugo abiejų šalių interesus.

Miglotai apibrėžtos sąlygos: „O aš galvojau, kad…“

Neaiškūs sutarties punktai – kita dažna klaida. Kai kurie nuomotojai ar nuomininkai pasitenkina trumpo formato sutartimi, kurioje nėra detalizuota nei nuomos mokėjimo tvarka, nei terminai.

Istorija:

Tadas mokėjo nuomą kiekvieno mėnesio pabaigoje, kol nuomotoja pareiškė, kad jis nuolat vėluoja. Pasirodo, pagal sutartį mokėjimas turėjo būti iki kiekvieno mėnesio 1 dienos. Nei viena pusė nebuvo tiksliai įsiskaičiusi į sutartį, o konfliktas kilo iš paprasčiausios komunikacijos spragos.

Sprendimas:

Būkite konkretūs: nurodykite mokėjimo datas, atsakomybę už komunalines paslaugas, naudojimo sąlygas, terminus.

Neaptarti papildomi mokesčiai: „Tai dar ir už šiukšles mokėt?“

Nuomos sutartys dažnai nenurodo, kas moka už šiukšlių išvežimą, internetą, ar net vandenį. Dėl to atsiranda nesusipratimų.

Istorija:

Simona nuomojosi butą Vilniuje už patrauklią kainą – 300 eurų per mėnesį. Tačiau jau pirmą mėnesį papildomos sąskaitos už elektrą, šiukšles, internetą ir bendrijos mokesčius viršijo 150 eurų. Sutartyje apie tai nebuvo nė žodžio.

Sprendimas:

Sutartyje aiškiai išvardykite visas išlaidas, nurodykite, kurios jų įskaičiuotos į nuomos kainą, o kurias moka nuomininkas atskirai.

Nepaminėtas būsto inventorius: „Nebuvo jokio šaldytuvo!“

Inventoriaus sąrašas – tai dar vienas punktas, dažnai paliekamas nuošalyje.

Istorija:

Justinas išsikraustė iš nuomojamo buto ir paliko jame sulūžusį stalą. Nuomotojas pareikalavo 200 eurų kompensacijos už „brangų baldą“, nors Justinas net neprisiminė, ar tas stalas apskritai buvo jų nuomos pradžioje.

Išvada:

Prie sutarties būtina pridėti turto sąrašą su nurodyta daiktų būkle (geriausia – su nuotraukomis). Tai apsaugos abi puses nuo nepagrįstų kaltinimų.

Neapibrėžta užstato grąžinimo tvarka

Daugelis sutinka sumokėti garantinį užstatą, bet mažai kas žino, kaip ir kada jis turi būti grąžinamas.

Istorija:

Erika išsinuomojo butą ir sumokėjo 2 mėnesių užstatą. Išsikrausčiusi, butą paliko švarų, bet nuomotojas dvi savaites ignoravo jos skambučius. Galiausiai pareiškė, kad grąžins užstatą „kada galės“, nes jam „trūksta pinigų“.

Rekomendacija:

Sutartyje nurodykite, kokiu terminu grąžinamas užstatas (pvz., per 14 dienų nuo išsikraustymo), ir kokiais atvejais jis gali būti sulaikytas (pvz., už padarytą žalą ar nesumokėtas sąskaitas).

Neįtrauktas išankstinio nutraukimo mechanizmas

Gyvenimas keičiasi – kartais reikia išsikraustyti anksčiau. Jei nuomos sutartys neapima tokių atvejų, atsiranda konfliktų.

Istorija:

Mantas gavo darbo pasiūlymą užsienyje ir norėjo išsikraustyti po 3 mėnesių nuomos. Tačiau nuomotojas reikalavo mokėti už visus 12 mėnesių, nes taip „buvo planuota iš pradžių“. Nors apie tai raštu nebuvo susitarta, teisinis ginčas truko kelis mėnesius.

Ką daryti?

Sutartyje nurodykite, per kiek laiko reikia pranešti apie išsikraustymą (pvz., 1 mėn. iš anksto) ir ar taikomi kokie nors mokesčiai ar baudos už anksčiau nutrauktą nuomą.

Pabaigai

Tinkamai parengtos nuomos sutartys – tai ne tik formalumas, bet ir abipusis saugumas. Aiškios, detalios ir raštu sudarytos sutartys padeda išvengti konfliktų, nesusipratimų ir net teisinių ginčų.

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos

Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos

Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Naftos krizė Artimuosiuose Rytuose tęsiasi. Optimistai buvo pradėję tikėtis, kad su paliaubomis Hormūzo sąsiauris vėl atsivers, tačiau jau dabar turėtų būti aišku – niekas taip greitai neišsispręs. Fizinėse sandorių rinkose nafta šiandien kainuoja 150 dolerių už barelį, ir šio pabrangimo poveikis mūsų degalinių dar net nepasiekė. Infliacija – […]


KTU tyrėjai primena mokykloms: neužtenka tik apšiltinti, reikia pasirūpinti ir vėdinimu

KTU tyrėjai primena mokykloms: neužtenka tik apšiltinti, reikia pasirūpinti ir vėdinimu

Neįprastai šalta žiema paskatino apie renovaciją ir senų pastatų apšiltinimą pagalvoti ne tik privačių namų savininkus, bet ir įvairių įstaigų vadovus, tarp jų ir mokyklų direktorius. KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkai, keletą mėnesių stebėję dvi identiškas mokyklas, iš kurių viena renovuota, turi perspėjimą: galvojant apie šildymą, reikia nepamiršti ir vėdinimo.  2024 metų kovą–gegužę […]


Neries pakrančių rekonstrukcija Vilniaus centrinėje dalyje: išduotas statybos leidimas Goštauto g. atkarpos atnaujinimui

Neries pakrančių rekonstrukcija Vilniaus centrinėje dalyje: išduotas statybos leidimas Goštauto g. atkarpos atnaujinimui

Vilniuje pradedamas trečiasis Neries krantinių atnaujinimo etapas centrinėje miesto dalyje. Nuo 2022 m. etapais tvarkytos kairiosios Neries krantinės jau tapo vilniečių pamėgta poilsio ir laisvalaikio erdve, o dabar bus tvarkoma likusi atkarpa tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, Goštauto gatvės pusėje. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą jos rekonstrukcijai. Planuojama, jog vilniečiai atnaujinta krantinės atkarpa […]


Statybos leidimų tendencijos: ką atskleidžia 2026-ųjų pirmas ketvirtis?

Statybos leidimų tendencijos: ką atskleidžia 2026-ųjų pirmas ketvirtis?

VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą, apžvelgia 2026-ųjų metų pirmojo ketvirčio statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo statistiką. Išanalizavus įstaigos tinklapyje publikuojamų švieslenčių duomenis paaiškėjo, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje patvirtinta 21,85 proc. daugiau statybos leidimų nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Pasak […]


Statybos įstatymas bus papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Statybos įstatymas bus papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos parengtoms Statybos įstatymo pataisoms, kuriomis perkeliamos 2024 m. balandžio 24 d. priimtos Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo nuostatos. Šiuo metu Statybos įstatymo nuostatos neužtikrina visų Direktyvoje nustatytų reikalavimų įgyvendinimo. Dalis šioje direktyvoje numatytų reikalavimų įsigalioja š. m. gegužės 29 d., o kai kurie 2028 m. ir 2030 m. Direktyva […]


NT ilgaamžiškumas: ar šiandien statomi namai išliks patrauklūs po kelių dešimtmečių?

NT ilgaamžiškumas: ar šiandien statomi namai išliks patrauklūs po kelių dešimtmečių?

Vilniuje galima rasti ir pastatų, stovinčių jau kelis šimtus metų bei atrodančių puikiai, ir vos prieš kelis dešimtmečius pastatytų daugiabučių, atrodančių, tarsi tuoj sugrius. Kas lemia pastatų ilgaamžiškumą? Ir koks likimas laukia šiuo metu statomų namų?   Nekilnojamojo turto (NT) vystymo kompanijos „Realco“ Projektų valdymo departamento vadovė Rima Kerienė pabrėžia, kad bet kurio pastato ilgaamžiškumas […]