Tvarkydama komunalines nuotekas, AB „Klaipėdos vanduo“ pasirinko ir pritaikė vieną iš naujausių kvapų mažinimo sprendimų – įdiegė kvapų mažinimo sistemą smėliagaudėje. Technologinę inžinerinę sistemą sukūrė ir sumontavo UAB „AIRPLUS1 Lituanica“.
Į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą nuotekos patenka iš Klaipėdos, Gargždų, Priekulės ir dar kelių gyvenviečių. Kas valandą į šią valyklą atkeliauja apie 2 tūkst. kub. m nuotekų. Gyventojai, o ypač pietinė Klaipėdos dalis ir aplinkinės gyvenvietės, neišvengia nemalonių kvapų, sklindančių iš Dumpių teritorijos, kurioje įsikūrusi ne viena gamybinė įmonė, todėl uostamiesčio savivaldybė gauna iš aplinkinių gyventojų nemažai nusiskundimų.
Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ nuolat ieško būdų, kaip sumažinti kvapų sklaidą iš savo įmonės teritorijos. Per dešimtmetį į kvapų mažinimo priemones jau yra investavusi 21 mln. eurų. 2020 m. „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valykloje Dumpiuose nemalonūs kvapai sumažėjo nuo 3 iki 16 kartų, skaičiuojant europiniais kvapo vienetais. Tačiau įmonė vis ieško naujų bei inovatyvių sprendimų poveikio aplinkai mažinimui. Pernai AB „Klaipėdos vanduo“ ėmėsi įgyvendinti dar vieną aplinkosauginį projektą: Klaipėdos m. nuotekų valyklos smėliagaudėje įrengta technologinė inžinerinė kvapų mažinimo sistema, taip siekiant sumažinti kvapą nuotekose, pratekančiose pro smėliagaudes.
Pritaikė naujovę – ozoną įterpė tiesiai į nuotekas
„Kol nuotekos prateka per nuotekų tinklus, dauginasi įvairios bakterijos, kurios nuotekose esančius teršalus paverčia nemalonaus kvapo junginiais. Kadangi Klaipėdos m. nuotekų valyklos parengtinio valymo pastatas yra iš dalies atviras, tad nevalytos nuotekos, tekėdamos per smėliagaudę, skleidžia nemalonius kvapus į aplinką“, – problemos esmę aptarė UAB „AIRPLUS1 Lituanica“ vadovas dr. Arvydas Stončius.
Pirmasis nuotekų valymo etapas yra mechaninis valymas, kurio metu iš nuotekų šalinamos stambios šiukšlės, atliekos, įvairios priemaišos. Tam įrengtos automatinės grotos, aeruojamos smėliagaudės, smėlio separatoriai, pirminiai sėsdintuvai.
Smėliagaudė yra įrenginys smėliui ir panašioms mineralinėms medžiagoms nuo nuotekų atskirti. Į ją, aiškina dr. A.Stončius, tiekiamas didelis kiekis oro, kuris smėlį nusodina į dugną, kitos medžiagos iškeliamos į paviršių ir yra atskiriamos, o iš kelių metrų gylio smėliagaudės išteka tik nuotekos. Problema ta, kad vykstant intensyviam nuotekų maišymui oras išneša dalį nemalonių kvapų. „AIRPLUS1 Lituanica“ pasiūlė sprendimą – šiuos kvapus mažinti ozonuojant nuotekas. pirmiausia atliko eksperimentinį bandymą su nedideliu kiekiu – 1 kub. m. – komunalinių nuotekų.
„Eksperimentinis bandymas parodė, kad sistema tinka komunalinėms nuotekoms: jas paveikus ozonu, kvapas sumažėjo kartais. Todėl sistema buvo įdiegta ir realiai egzistuojančiame objekte, – dalijasi dr. A.Stončius. – Sistemos esmė – tiesiai į nuotekas įterpiamas ozonas, kuris jas oksiduoja, tokiu būdu kvapas sumažinamas jau pirmajame etape: iš nuotekų išsiskiriantys garai nebeskleidžia nemalonių kvapų. Ir tai yra pats efektyviausias, jeigu ne vienintelis, kvapų mažinimo būdas pradiniame etape. Nuotekos yra iš dalies dezinfekuojamos, prisotinamos deguonies – taip užkertamas kelias naujoms nemalonius kvapus sukeliančioms medžiagoms susidaryti, be to, veiksmingai palengvina tolimesnį tų nuotekų apdorojimą.“
Ozonavimo įranga, kurios įrenginiai sveria po kelis šimtus kilogramų, sumontuota atskirame 12 x 2,5 m moduliniame pastate.
Rezultatai džiugina: įdiegus sistemą, žymiai sumažėja kvapai
Klaipėdos nuotekų valykloje per pusmetį įgyvendinta technologinė inžinerinė kvapų mažinimo sistema pagal įrangos sudėtingumą įmonei „AIRPLUS1 Lituanica“ buvo pats sudėtingiausias projektas per visus 5-erius įmonės veiklos metus. Tačiau rezultatai džiugina: įdiegtos sistemos efektyvumas – žymiai sumažėję kvapai. Informacija apie momentinę likutinę sieros vandenilio ir ozono koncentraciją automatiškai perduodama į nuotekų valymo procesų priežiūros, valdymo ir duomenų perdavimo sistemą (SCADA).
„AIRPLUS1 Lituanica“ sukurta kvapų mažinimo sistema yra ekologiškas, tvarus sprendimas. Sistemai veikti reikia tik elektros energijos, tad, anot dr. A.Stončiaus, tai yra tarsi elektromobilis. Ozonavimo sistemas, sprendžiant nepageidautinų kvapų problemą, įmonė yra įdiegusi ne vienoje specializuotoje įmonėje: „Vilniaus vandenys“, „Aukštaitijos vandenys“ nuotekų perpumpavimo stotyse, „Neringos vanduo“, „Šilalės vandenys“, Kazokiškių sąvartyne, žemės ūkio, maisto sandėliavimo, maisto produktų gamybos bei maitinimo objektuose, SPA, baseinuose ir kt.
Įmonės sukurtos sistemos užpatentuotos kaip išradimai
Ozonavimo sprendimus „AIRPLUS1 Lituanica“ derina ir su kitais rinkoje esančiais sprendimais. Tokia sinergija yra ne tik dar efektyvesnė, bet įgalina išspręsti daugiau įvairių problemų. Ozonavimo sprendimai yra glaudžiai susiję su ventiliavimo sistemomis, todėl „AIRPLUS1 Lituanica“ paprastai bendradarbiauja su šios srities specialistais.
Vis labiau jaučiamas spaudimas mažinti kvapų ribas, kurios nurodomos europiniais kvapo vienetais, tad įmonės, kurių veikla susijusi su kvapais, pastebi dr. A. Stončius, turi imtis priemonių problemai spręsti jau dabar.
„AIRPLUS1 Lituanica“ yra ozonavimo sistemų kūrėja. Įmonės išradimai yra užpatentuoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Lietuvoje ir užsienio rinkose veikianti įmonė gali padėti spręsti problemas atskiroms įmonėms, pritaikyti sistemas pagal specifinius veiklos reikalavimus. Tai yra komandos, kuriai vadovauja mokslininkas dr. A.Stončius, išskirtinumas, kuriantis klientams pridėtinę vertę.
„Ozonavimas jau nuo 20 a. pradžios buvo naudojamas vandeniui valyti, tačiau tik apie 2000-uosius ši technologija pradėta taikyti sprendžiant kvapų problemas. „AIRPLUS1 Lituanica“ yra viena pirmųjų įmonių, pradėjusių šią sistemą taikyti praktikoje“, – apie sukauptą patirtį pasakoja dr. A.Stončius.
„AIRPLUS1 Lituanica“ sukurtos oro valymo ir dezinfekavimo sistemos turi plačias panaudojimo galimybes tiek valant orą ir vandenį, tiek saugiai dezinfekuojant. Pagal pirmąjį Lietuvoje tokį biocidinio produkto liudijimą, tik įmonės įrangoje pagaminamas ozonas tinkamas dezinfekuoti įvairių patalpų aplinkos orą, paviršius, geriamąjį vandenį, nuotekas, baseinus, su maisto gamyba susijusias laikymo ar pervežimo talpas ir įrangas. Sistema yra automatizuota, valdoma sensorių, su monitoringu. Šis ekologiškas, necheminis dezinfekcijos būdas yra unikalus ir nekenksmingas. Lyginant su kitais populiariais būdais, jis nepalieka pėdsakų ant paviršių, natūraliai išnyksta per 20 min. net neventiliuojamoje patalpoje.
Taip pat labai svarbu, kad šios priemonės palieka ypatingai mažą pėdsaką gamtoje.
„AIRPLUS1 Lituanica“ nuotr.
Pranešimą paskelbė: Lida Lapkienė, MB „Redakcija plius”
Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Naftos krizė Artimuosiuose Rytuose tęsiasi. Optimistai buvo pradėję tikėtis, kad su paliaubomis Hormūzo sąsiauris vėl atsivers, tačiau jau dabar turėtų būti aišku – niekas taip greitai neišsispręs. Fizinėse sandorių rinkose nafta šiandien kainuoja 150 dolerių už barelį, ir šio pabrangimo poveikis mūsų degalinių dar net nepasiekė. Infliacija – […]
Neįprastai šalta žiema paskatino apie renovaciją ir senų pastatų apšiltinimą pagalvoti ne tik privačių namų savininkus, bet ir įvairių įstaigų vadovus, tarp jų ir mokyklų direktorius. KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkai, keletą mėnesių stebėję dvi identiškas mokyklas, iš kurių viena renovuota, turi perspėjimą: galvojant apie šildymą, reikia nepamiršti ir vėdinimo. 2024 metų kovą–gegužę […]
Vilniuje pradedamas trečiasis Neries krantinių atnaujinimo etapas centrinėje miesto dalyje. Nuo 2022 m. etapais tvarkytos kairiosios Neries krantinės jau tapo vilniečių pamėgta poilsio ir laisvalaikio erdve, o dabar bus tvarkoma likusi atkarpa tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, Goštauto gatvės pusėje. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą jos rekonstrukcijai. Planuojama, jog vilniečiai atnaujinta krantinės atkarpa […]
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą, apžvelgia 2026-ųjų metų pirmojo ketvirčio statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo statistiką. Išanalizavus įstaigos tinklapyje publikuojamų švieslenčių duomenis paaiškėjo, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje patvirtinta 21,85 proc. daugiau statybos leidimų nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Pasak […]
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos parengtoms Statybos įstatymo pataisoms, kuriomis perkeliamos 2024 m. balandžio 24 d. priimtos Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo nuostatos. Šiuo metu Statybos įstatymo nuostatos neužtikrina visų Direktyvoje nustatytų reikalavimų įgyvendinimo. Dalis šioje direktyvoje numatytų reikalavimų įsigalioja š. m. gegužės 29 d., o kai kurie 2028 m. ir 2030 m. Direktyva […]
Vilniuje galima rasti ir pastatų, stovinčių jau kelis šimtus metų bei atrodančių puikiai, ir vos prieš kelis dešimtmečius pastatytų daugiabučių, atrodančių, tarsi tuoj sugrius. Kas lemia pastatų ilgaamžiškumą? Ir koks likimas laukia šiuo metu statomų namų? Nekilnojamojo turto (NT) vystymo kompanijos „Realco“ Projektų valdymo departamento vadovė Rima Kerienė pabrėžia, kad bet kurio pastato ilgaamžiškumas […]