5 biurų tendencijos pasaulyje, kurios paveiks ir Lietuvos biurų rinką

1

5 biurų tendencijos pasaulyje, kurios paveiks ir Lietuvos biurų rinką

Pasauliniai tyrimai rodo šias penkias biurų rinkos tendencijas: verslų vadovai toliau skatins darbuotojų grįžimą į biurus, geriausius talentus norintys pritraukti verslai didins biurų plotą, turėsime atsižvelgti į darbuotojų kartų skirtumus, augs lanksčių biurų paklausa, o vidutiniškai dešimtadaliu smuktelėsiantį biurų poreikį kompensuos augantis plotas vienam darbuotojui. Dalis pasaulinių tendencijų jau juntamos ir Lietuvoje, kitos – tik ateina, o tai, kaip pastebi nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ ekspertai, į mūsų rinką atneš didesnę biurų įvairovę ir didins aukščiausios klasės biurų poreikį.

Antroje metų pusėje net 68 proc. verslų vadovų skatins dažnesnį darbą biure, rašoma didžiausios pasaulyje nekilnojamo turto ir investicijų grupės „CBRE“ apklausos ataskaitoje.

„Po pandemijos, skirtingomis apimtimis, įsigalėjo hibridinio darbo modelis, tačiau verslai yra pasiryžę grąžinti darbuotojus į biurus. Tiesa, matome, kad darbuotojai į biurus grįžta pasikeitę, tad ir lūkesčiai biurams – kitokie. Tai atspindi ir tendencijos – nuomininkai nori daugiau skirtingų erdvių darbui, daugiau lankstumo ar vietos darbuotojams, išvystytos infrastruktūros ir už biuro ribų“, – sako Mantas Umbrasas, „Darnu Group“ Turto valdymo direktorius.

40 proc. verslų ir net 60 proc. technologijų sektoriaus verslų žada didinti savo naudojamų patalpų plotą, o kas penktas – žada relokuotis, rodo minėta „CBRE“ ataskaita.

„Šiuo metu ryškėja kelios verslų migravimo kryptys. Dalis verslų, siekdami optimizuoti darbo procesus, biurus relokuoja iš verslo centrų į sparčiai Lietuvoje išpopuliarėjusius prekybinius sandėlius. Kiti, kurių darbo pobūdis vadybinis, investuoja į brangesnes kokybiškesnes biuro patalpas. Pastebime didelę paklausą aukščiausios klasės biurams, kurių paskutiniu metu stinga tiek dėl naujų projektų trūkumo, tiek dėl Lietuvoje išaugusio kokybės poreikio. Mūsų patirtis rodo, kad įprastai verslai Lietuvoje judėdami į kitą biurą, darbo sąlygas gerinasi, o ne prastinasi“, – sako M. Umbrasas.

Kas tiko tėvams, nebetinka vaikams

Jaunesnių kartų darbuotojus motyvuoja neformalūs socialiniai buvimo biure aspektai, tuo tarpu X karta ir „bumeriai“ į biurą žvelgia kur kas labiau pragmatiškai. Pavyzdžiui, palaikyti socialinį ryšį darbe svarbu trečdaliui apklaustųjų Z kartos darbuotojų ir tik kas penktam „bumeriui“. Be to, Z kartai (22 proc.) beveik dukart svarbiau nei „bumeriams“ (14 proc.) turėti galimybę keisti darbo vietą biure, rašoma šiemet paskelbtoje „Ernst & Young“ apklausos ataskaitoje, kurios rezultatai gauti apklausus 17 tūkst. darbuotojų ir 1,5 tūkst. darbdavių 22 valstybėse.

„Planuodami biurus, anksčiau ar vėliau, neišvengiamai plėtotojai ir darbdaviai turės atsižvelgti į savo darbuotojų demografiją, nes skirtingų kartų atstovai turi skirtingus lūkesčius biuro įrengimui ir išplanavimui. Minėta apklausa atskleidė šiuolaikiško biuro svarbą Z kartos darbuotojams – 12 proc. jų vien dėl laikmetį atitinkančio dizaino ir išplanavimo būtų linkę sugrįžti į biurus. Galime daryti prielaidą, kad tos pačios tendencijos galios ir augančiai kartai“, – sako M. Umbrasas.

Pasak jo, planuojant biuro erdves ir siekiant neprarasti aktualumo ateityje, verslams būtina atsižvelgti į numatomų jo naudotojų poreikius. Norma turėtų tapti dviračių parkavimo zonos, dušai, elektrinių transporto priemonių krovimo stotelės, erdvūs vestibiuliai, patrauklios maitinimo erdvės, restoranai – biure susitiks namų ir miesto teikiami privalumai.

„Verslų vadovai daug dėmesio jau kreipia į tai, kas yra šalia biuro – pradedant nuo to, ar lengva į jį atvykti skirtingomis transporto priemonėmis, baigiant tuo, kiek laiko darbuotojai sutaupys šalia biuro gaudami kitokias vertes: kasdienines paslaugas, maitinimo įvairovę, socialinę aplinką“, – sako „Darnu Group“ Turto valdymo direktorius.

Biuras – kaip konstruktorius verslui

„CBRE“ apklausoje atskleistas ir lanksčių biurų (angl. flex space) populiarumo augimas bei prognozuojama, kad po dvejų metų 11–50 proc. viso biuro ploto lanksčioms patalpoms bus paskyrę beveik du trečdaliai visų bendrovių.

„Ploto poreikis biuruose auga dėl darbo iš namų metu pasikeitusių darbuotojų įpročių: biure reiks daugiau erdvės susitikimų kambariams, poilsio ir tyliosioms darbo zonoms, patalpų komandinėms užduotims. Remdamiesi pasauline darbuotojų susigrąžinimo į biurus tendencija, jaučiame, kad nuomininkai tikisi didesnio lankstumo tiek greitai perplanuojant jiems reikiamą plotą, tiek jį įrengiant, tiek sudarant trumpesnes nuomos sutartis“, – teigia M. Umbrasas.

Jis pastebi, kad kai kurių nekilnojamojo turto ekspertų prognozės apie biurų rinkos susitraukimą dėl gajos darbo vietos dalijimosi praktikos turės ne visiems vienodą poveikį: „Lietuvoje į kokybę orientuoti verslai vis dažniau renkasi erdvesnius biurus, investuoja į savo darbuotojų gerovę, todėl vienam darbuotojui tenka didesnis plotas.“

Pranešimą paskelbė: Martynas Pasiliauskas, Integrity PR

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Sveikas gyvenimo būdas ir kokybiška sporto infrastruktūra: kodėl tai svarbu miesto gyventojams?

Sveikas gyvenimo būdas ir kokybiška sporto infrastruktūra: kodėl tai svarbu miesto gyventojams?

Sveikas gyvenimo būdas ir aktyvus poilsis yra neatsiejama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalis. Vis daugiau žmonių įsipareigoja rūpintis savo fizinės būklės gerove ir ieško įvairių būdų, kaip išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą. Sportuoti viešosiose erdvėse, ypač miesto teritorijoje, tampa vis populiariau. Tačiau reikia suprasti, kad netinkamai sutvarkytos sporto aikštelės ir takai gali kelti grėsmę sportuojančiųjų saugumui ir […]


Tvarumo ekspertai: šiemet „žaliųjų“ pastatų skaičius turėtų išaugti

Tvarumo ekspertai: šiemet „žaliųjų“ pastatų skaičius turėtų išaugti

Pernai dėl ekonominės aplinkos neapibrėžtumo sulėtėjus statybų apimtims, sertifikuota kiek mažiau pastatų nei ankstesniais metais. Tačiau ekspertai neabejoja, kad šiais metais „žaliųjų“ pastatų skaičius vėl augs, o tarptautinio tvarumo standartus atitinkančių sertifikatų poreikį didins ir į biurus sparčiau grįžtantys darbuotojai. Tvarumo specialistų duomenimis, praėjusiais metais pastatų sertifikavimas tarp Baltijos šalių buvo panašaus intensyvumo: Estijoje sertifikuota 19, […]


Teisininkai pataria nerizikuoti: ką daryti, kad sklypo pirkimas nevirstų katastrofa

Teisininkai pataria nerizikuoti: ką daryti, kad sklypo pirkimas nevirstų katastrofa

Bet kurios paskirties žemės sklypo įsigijimas, tiek verslo vystymui, tiek ir asmeninių poreikių tenkinimui – yra ilgalaikė investicija. Advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris pabrėžia, kad sklypą pirkti reikėtų tik kruopščiai išanalizavus ir įvertinus tiek praktinius, tiek teisinius jo pirkimo aspektus. Pasak specialisto, tai užtikrina sklandų verslo vystymą ateityje, o taip pat ir […]


„East Capital Real Estate Fund IV" įsigijo „J13“ logistikos parką greta Talino

„East Capital Real Estate Fund IV" įsigijo „J13“ logistikos parką greta Talino

Švedijos investicijų kompanijos „East Capital Real Estate“ fondas „East Capital Real Estate Fund IV“ įsigijo logistikos parką „J13“ netoli Talino. Visiškai išnuomotą parką, kuris yra vienas didžiausių Estijoje, sudaro 40 000 kv. m logistikos ir lengvosios pramonės patalpų. Tai dešimtasis ir paskutinis 350 mln. eurų vertės fondo, kuris šiuo metu yra visiškai investuotas, sandoris.  Logistikos parkas „J13 Logistics […]


Teisininkė atsako, ar mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis už slėptuvę po valstybine žeme

Teisininkė atsako, ar mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis už slėptuvę po valstybine žeme

Nuosavybės teise Jums priklauso nekilnojamasis turtas – sandėlis, slėptuvė ar sodo namelis. Tačiau, minėtas nekilnojamasis turtas stovi ant valstybinės žemės arba yra po ja. Jokios sutarties dėl valstybinės žemės nuomos nesate sudaręs, tačiau vieną dieną gaunate pranešimą, jog nesate įvykdęs pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio, nors nesate valstybinės žemės nuomininkas. Apie tai, kokias pareigas […]


„Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ 2023 m. antrąjį pusmetį turtą padidino 15 mln. eurų

„Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ 2023 m. antrąjį pusmetį turtą padidino 15 mln. eurų

SBA grupės investicijų valdymo bendrovės „Capitalica Asset Management“ nekilnojamojo turto (NT) fondas „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ antrąjį 2023 m. pusmetį užbaigė 15 mln. eurų padidintu turtu. Pastarasis per 12 praėjusių metų mėnesių išaugo net 11,5 proc. – nuo 134,5 mln. eurų 2022 m. iki 149,9 mln. eurų 2023 m. Neaudituotais 2023 m. antrojo […]