Žemės sklypo ribų ženklinimo aktą pasirašo savininkas arba patikėtinis, ne nuomininkas
Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus vis dar pasitaiko atvejų, kai į sklypo ribų ženklinimą kviečiami sklypo nuomininkai. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) paaiškina, kad teisę dalyvauti ženklinant sklypo ribas ir pasirašyti ribų paženklinimo–parodymo aktą bei sklypo planą turi tik žemės sklypo savininkas, o valstybinės žemės atveju – patikėtinis arba jų įgaliotas asmuo. Sklypo nuomininkas ar naudotojas tokios teisės neturi.
Žemės sklypų kadastrinius matavimus reglamentuojantys teisės aktai nustato, kad žemės sklypo ribos vietovėje žymimos dalyvaujant savininkui arba jo įgaliotam atstovui. Kartu kviečiami ir kiti suinteresuoti asmenys: besiribojančių sklypų savininkai, valstybinės žemės patikėtiniai, savivaldybės ar kelių priežiūros institucijų atstovai, priklausomai nuo to, kieno valdomi žemės sklypai ribojasi su ženklinamu ir matuojamu žemės sklypu. Privalomai į žemės sklypo ženklinimą kviečiamų asmenų dalyvavimas reikalingas tam, kad ženklinamo sklypo ribos būtų aiškiai suderintos ir ateityje nekiltų ginčų.
Sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir parengtą žemės sklypo planą turi pasirašyti žemės sklypo savininkas arba patikėtinis arba jo įgaliotas asmuo, taip pat kviestiniai suinteresuoti asmenys ir matininkas. Sklypo nuomininkai ar naudotojai šių dokumentų pasirašyti negali, nes jie nėra žemės valdymo teisės turėtojai.
Parašais patvirtinama, kad asmenys sutinka su matininko nustatytomis žemės sklypo ribomis ir kitais kadastro duomenimis, todėl tiek matininkai, tiek gyventojai raginami atkreipti dėmesį, kad dalyvauti žemės sklypo ženklinime bei pasirašyti ribų paženklinimo–parodymo aktą ir parengtą žemės sklypo planą gali tik tie asmenys, kuriems teisės aktai suteikia tokią teisę.
Pranešimą paskelbė: Ruslanas Golubovas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Rekomenduojame
Išrinktas naujas Vilniaus vystymo kompanijos valdybos pirmininkas
UAB Vilniaus vystymo kompanijos valdyba išsirinko naują įmonės valdybos pirmininką. Juo tapo jau dvejus metus pareigas valdyboje kaip nepriklausomas narys einantis Mantas Kuncaitis. Naujas valdybos pirmininkas buvo išrinktas po to, kai iš šių pareigų bei valdybos savo noru praėjusių metų gruodį atsistatydino Robertas Vyšniauskas. „Vilniaus vystymo kompanija šiandien yra viena svarbiausių miesto įmonių, per kurią […]
Beveik 8 km ruože – tonos šiukšlių: valant Neries dugną sostinėje atskleistas tikrasis taršos mastas
Vilniuje baigtas pirmasis Neries upės dugno valymo etapas. Ambicingą projektą dar vasarą pradėjo NT plėtros bendrovė „Darnu Group“ kartu su Lietuvos hidrobiologų draugija bei profesionalių narų komanda. Narai per valymo laikotarpį iškėlė daugiau nei 2 tonas šiukšlių ir išvalė pirmąjį planuotą upės ruožą nuo Baltojo tilto iki Lazdynų tilto. Ateityje ketinama išvalyti visą Neries atkarpą […]
„Rimi Lietuva“ stiprina savo pozicijas – pasirašyta sutartis dėl prekybos centro „Mandarinas“ įsigijimo
„Rimi Lietuva“ stiprina savo pozicijas mažmeninės prekybos rinkoje. Bendrovė pasirašė sutartį dėl prekybos centro „Mandarinas“ įsigijimo Vilniuje. Šis įsigyjimas atsipindi nuoseklią bendrovės strategiją investuoti į klientams patogias ir strategiškai svarbias prekybos erdves. Sandoris bus užbaigtas gavus Konkurencijos tarybos leidimą. „Nuolat vertiname galimybes, kurios leidžia gerinti klientų apsipirkimo patirtį – tiek per prekybos aplinką, tiek per […]
Nematomos linijos, laikančios Lietuvą: kaip sudarytas valstybinis geodezinis pagrindas
Kiekvienas tikslus žemės matavimas, nuo namo statybos iki sklypo ribų nustatymo ar net išmanaus ūkininkavimo, prasideda nuo to paties dalyko: geodezinio pagrindo. Būtent jis užtikrina, kad matavimai būtų tikslūs, suderinami tarpusavyje ir patikimi visoje Lietuvoje. Geodezinį pagrindą sudaro geodeziniai tinklai, tai yra žemės paviršiuje įtvirtinti specialūs ženklai (punktai), kurių tikslios koordinatės nustatytos sudėtingais matavimais. Šie […]
Siūloma aiškiai reglamentuoti kraštovaizdžio architektų veiklą
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Architektūros, Lietuvos architektų rūmų, Želdynų ir Sodininkų bendrijų įstatymų pakeitimų paketą, leisiantį kurti tvaresnę ir kokybiškesnę aplinką miestuose bei kitose urbanizuotose teritorijose, didinti jų atsparumą klimato kaitos iššūkiams. Šiuo metu želdynų projektus gali rengti ir vadovauti jiems įvairūs specialistai – nuo biologų iki agronomų. Nors šių sričių žinios yra […]
60 metų statant miestus: „YIT Lietuva“ kelias nuo Kauno mikrorajonų iki tarptautinės grupės
„YIT Lietuva“ šiemet mini 60 metų veiklos sukaktį. Per šį laiką bendrovė dirbo skirtingose ekonominėse sistemose, išgyveno rinkos pakilimus ir nuosmukius bei prisitaikė prie iš esmės pasikeitusio požiūrio į statybą – nuo kiekybės iki ilgalaikės vertės miestams ir jų gyventojams. „YIT Lietuva“ istorija prasidėjo 1966 metų sausį, kai Kaune buvo įkurtas Kauno namų statybos kombinatas. […]
