Žemės sklypo bendraturčiai negali užkirsti kelio statyboms, tačiau susitarti – būtina

Vienoje iš naujausių nutarčių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar kartą priminė, kad žemės sklypo bendraturčiai, valdydami bendrą nuosavybę, privalo ieškoti sutarimo ir jį pasiekti. Jie taip pat visais atvejais turi siekti bendraturčių interesų pusiausvyros bei nesukelti esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo.

Advokatų kontoros GLIMSTEDT teisininkė, advokatė Daiva Čekanavičienė atkreipia dėmesį į bylą[i], kurioje teismai sprendė gana dažnai gyvenime pasitaikančią situaciją: ieškovai teigė, kad jie, kaip žemės sklypo, kuriame atsakovas planuoja statybą, bendraturčiai, nebuvo informuoti apie jo ketinimus ir atliekamus veiksmus. Tuo tarpu atsakovas gynėsi, kad ieškovai, kaip žemės sklypo bendraturčiai, nepagrįstai, t. y. nepateikdami jokių nesutikimo argumentų, atsisako duoti sutikimą atlikti planuojamus statybos darbus.

Pasak Daivos Čekanavičienės, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, siekiant vykdyti statybas bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, būtina gauti žemės sklypo bendraturčių sutikimą.

Ši specialioji statybos teisės santykius reglamentuojanti norma detalizuoja bendrąją taisyklę, pagal kurią, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu[ii], taip užtikrinant galimybę bendro daikto kiekvienos dalies savininkui turimą nuosavybės teisę įgyvendinti savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti.

Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo ir nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą.

Jeigu bendraturtis neduoda sutikimo kitam bendraturčiui, siekiančiam pradėti statybas, vadinasi, atsiranda jų nesutarimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo. 

„Teismų praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad tuo atveju, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti“, – pabrėžė Daiva Čekanavičienė

Pasak GLIMSTEDT teisininkės, bendraturčių sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet atlikti konkrečius statybos darbus. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams.

Taigi įstatymo reikalavimas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tačiau ir tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą. 

[i] e3K-3-107-248/2018

[ii] CK 4.75 straipsnio 1 dalis

Pranešimą paskelbė : Daiva Selickaitė, GLIMSTEDT