Žaliųjų erdvių gyvenamuosiuose sostinės rajonuose daugėja – kokių naujų parkų laukti vilniečiams?

1

Žaliųjų erdvių gyvenamuosiuose sostinės rajonuose daugėja – kokių naujų parkų laukti vilniečiams?

Sostinėje daugėja rekreacinių zonų, kuriose gyventojai gali mėgautis gamtos teikiamais malonumais ir poilsiu. Tyrimai rodo, kad arti namų esantys parkai ir žaliosios erdvės teigiamai veikia gyventojų sveikatą – mažina stresą, širdies ir kraujagyslių ligų riziką, padeda išvengti medžiagų apykaitos sutrikimų. Ne veltui mieste tvarkomi seni, jau egzistavę parkai, bei kuriamos naujos rekreacinės zonos iki šiol apleistose teritorijose.

Barselonos Pasaulinės sveikatos instituto, Kolorado valstijos universiteto ir Pasaulio sveikatos organizacijos atlikta tyrimų apžvalga rodo, kad miestiečiams, kurie gyvena prie žaliųjų zonų, rizika mirti anksčiau laiko yra mažesnė. Tai – didžiausias tokio pobūdžio tyrimas, kurio metu visuose pasaulio žemynuose vertinta per 8 mln. žmonių.

Olandijos Vagingeno universiteto mokslininkų studijos rodo, kad natūralios gamtos apsuptis urbanizuotoje teritorijoje, miestuose gerina gyventojų emocinę būseną, sumažina stresą, taip pat skatina žmones daugiau laiko praleisti lauke, judėti, susitikti bei bendrauti. Visa tai teigiamai veikia sveikatą.

Pasak VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ direktoriaus padėjėjos Kristinos Kalantaitės, žaliosios erdvės ypač svarbios gyvenamuosiuose rajonuose, nes taip prisideda ne tik prie gyventojų poilsio skatinimo, bet ir prie taršos mažinimo, valo orą, karštomis dienomis teikia pavėsį ir suteikia estetinį pasitenkinimą.

Vilniečių mėgstamiausi parkai

„Sutvarkius žaliąsias teritorijas atsiranda patrauklios erdvės, kuriose miestiečiai leidžia laisvalaikį, susitinka, eina pasivaikščioti. Šios vietos tampa naujais traukos centrais. Labai ryškus pavyzdys – Japoniškas sodas. Vos atidarius šią vietą, ji sulaukė lankytojų antplūdžio“, – teigia K. Kalantaitė.

Naujai atvertos erdvės pirmiausia pritraukia smalsuolius, bet tvariais sėkmės pavyzdžiais laikomi tie parkai, kurie tampa nuolatine traukos vieta ir metai iš metų suburia miestiečius.

Viena išskirtinai sėkmingų rekreacinių erdvių –  beveik 9 ha ploto Ozo parkas, atvertas prieš dvylika metų šiaurinėje miesto dalyje, Baltupių mikrorajone. Parke, pasitelkus augaliją ir natūralius nedidelius ežerus, suformuotos patrauklios erdvės, kurios kuria saugumo, privatumo jausmą. Ozo parkas tankiai apgyvendintoje teritorijoje daugybei žmonių suteikia gamtos prieglobstį mieste.

Kitas panašus pavyzdys – Neries senvagės parkas, įkurtas šalia sparčiai tankėjančio gyvenamojo kvartalo Linkmenų gatvėje. Ankščiau dalį šios teritorijos užėmė sunkiojo transporto saugojimo aikštelė ir nepraeinami krūmynai, o šiandien tai jauki vieta laisvalaikiui vos išėjus iš namų.

Išlaisvina betoną ir sutvarko apleistas vietas

Kaip pažymi K. Kalantaitė, miesto planuose yra sumanymai ir kitas panašias teritorijas pritaikyti gyventojų poreikiams. Šiuo metu sprendžiami dviejų parkų – Jomanto ir Žirmūnų – likimai, bet ateities planuose yra ir daugiau teritorijų. Persitvarkymą skatina jau įgyvendintos ir populiarumo sulaukusios vietos, kurios iš karto tapo dideliais traukos centrais.

Prie naujų rekreacinių zonų atsiradimo sostinės gyvenamuosiuose rajonuose prisideda ir vystytojai. Pasak pašnekovės, savivaldybė yra pasirašiusi virš 40 sutarčių su verslu, kuris įsipareigojęs vienaip ar kitaip prisidėti prie žaliųjų erdvių sutvarkymo ar įkūrimo mieste. Viena tokių erdvių – „Omberg group“ projekto Pilaitėje „Vyšnios“ rekreacinė zona – 3 ha dydžio vyšnių parkas. Iki tol ten buvo tik apleistas beržynėlis, pelkės.

Šis vyšnių sodas taps didžiausia Vilniuje privačia rekreacine zona ir gyvenvietės naujakuriams žaliuos tiesiai po langais, suteiks privatumą, ramybę bei galimybę gyventi gamtos apsuptyje. NT vystymo bendrovė sutvarkys mažaaukščių daugiabučių kvartalą supantį šilą, nuties jame pasivaikščiojimo takus, įrengs tiltelius virš vandens telkinių bei kitą parko infrastruktūrą.

„Gyvenimas šalia gamtos jau ne vienerius metus išlieka tarp pagrindinių naujakurių pageidavimų. Mūsų duomenimis, apie 44 proc. besirenkančių būstą didžiausią prioritetą teikia namams šalia parko arba miško. Tačiau tuo pat metu vilniečiai nori gyventi ir mieste, kad galėtų patogiai pasiekti darbo vietą, mokyklas ar darželius bei pramogas“, – teigia „Omberg group“ pardavimų ir klientų patirčių vadovė Edita Gudauskienė.

Šiuo metu vyksta balsavimas – gyventojams leidžiama pasirinkti, kokios vyšnaitės bus pasodintos parke – lietuviškos ar japoniškos. Vietinės vyšnios galbūt nusileidžia japoniškoms žiedais ir jų spalvų ryškumu, tačiau nepranokstamos uogomis, kurių skoniu japoniškos negali prilygti.

Pranešimą paskelbė: Goda Budreikaitė, UAB „coagency”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Pusė visų daugiabučių avarijų kyla dėl užkimštos kanalizacijos: papasakojo, kokių keisčiausių daiktų yra radę nuotėkų vamzdynuose

Pusė visų daugiabučių avarijų kyla dėl užkimštos kanalizacijos: papasakojo, kokių keisčiausių daiktų yra radę nuotėkų vamzdynuose

Kanalizacijos avarijos – dažna ir itin nemaloni avarija daugiabučiuose namuose: net 50 proc. visų daugiabučiuose kylančių avarijų yra susijusios su nuotėkų vamzdynais. Kodėl šios avarijos kyla ir kaip jų išvengti pasakoja daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity Namai“ regiono vadovas Deividas Karalius. Pusė visų avarijų daugiabučiuose kyla dėl užkimštos kanalizacijos Pasak „Civinity Namai“ atstovo, apie […]


Prestižinių vilų kompleksui Marbeljoje „Evernord“ fondas pritraukė 8,5 mln. eurų investuotojų lėšų

Prestižinių vilų kompleksui Marbeljoje „Evernord“ fondas pritraukė 8,5 mln. eurų investuotojų lėšų

„Evernord Asset Management“ įsteigtas fondas „Evernord Marbella Property Fund I“ pirmuoju lėšų pritraukimo etapu projektui Ispanijos kurortiniame Marbeljos regione pritraukė 8,5 mln. eurų investuotojų lėšų. Pirmuoju etapu pritrauktos lėšos bus skirtos 1,16 ha ploto sklypui prestižiniame Marbeljos Cascada Camojan rajone įsigyti. Projekto metu sklypą ketinama padalinti į 6 mažesnius sklypus, kuriuose bus projektuojamos maždaug 1000 […]


KTU atsižvelgia į studentų poreikius – kaip per dešimtmetį pasikeitė universiteto veidas?

KTU atsižvelgia į studentų poreikius – kaip per dešimtmetį pasikeitė universiteto veidas?

Šiais metais grįžtančius į paskaitas studentus, ar visiškai naują gyvenimo etapą Kaune pradedančius pirmakursius Kauno technologijos universitetas (KTU) pasitiks pasikeitęs. Šiemet užbaigta Studentų gatvės rekonstrukcija, taip pat šiuo metu daug dėmesio skiriama bendrabučių atnaujinimui, pastatų modernizavimui ir saulės elektrinių įrengimui. Be to, atnaujintose erdvėse studentai galės rinktis iš daugybės laisvalaikio praleidimo galimybių – sporto, meno, […]


S. Gentvilas: Žmonės turėtų lengviau įpirkti būstą

S. Gentvilas: Žmonės turėtų lengviau įpirkti būstą

Aplinkos ministerija ieško būdų, kad būstas gyventojams būtų lengviau įperkamas, socialinį būstą būtų galima gauti paprasčiau, efektyviau vyktų namų atnaujinimas. Apie tai aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbėjo pirmadienį vykusioje konferencijoje „Lietuvos būsto forumas 2024“. „Artimiausiu metu bus sukurti aiškiai apibrėžti pastatų priežiūros standartai, kurie užtikrins, kad visi pastatai atitiktų esminius techninius ir saugos reikalavimus. Tai […]


„Citus“ plečia geografiją: pirmasis žingsnis pajūryje – įspūdingos „Nidos bangos by CITUS“

„Citus“ plečia geografiją: pirmasis žingsnis pajūryje – įspūdingos „Nidos bangos by CITUS“

Nida – išskirtinis ir nepakartojamas Lietuvos kampelis, turintis milžinišką trauką daugumai lietuvių (ir ne tik). Nepakartojama, pasauliniu mastu vertinama gamtos oazė ir meniška aura, daugybę dešimtmečių traukianti skirtingų epochų intelektualus, kūrybiškas sielas ir ramybės išsiilgusias asmenybes, sukūrė šiam, tarp dviejų vandenų įsikūrusiam miesteliui sakralią aurą. Bet koks pokytis tokioje vietoje privalo būti labai atidus ir […]


Komercinio nekilnojamo turto krizė jau pasiekia ir Lietuvą?

Komercinio nekilnojamo turto krizė jau pasiekia ir Lietuvą?

JAV jau kurį laiką kalbama apie komercinio NT krizę – poreikis biurams, milžiniškiems prekybos centrams ar gamykloms nustojo augti, o paimtas paskolas vystytojai grąžinti turi. Nerimaujama, kad ši tendencija jau pasiekia ir Europą. Vokietijoje komercinio NT kainos pirmąjį 2024 metų ketvirtį krito net 9,6 proc., o per paskutinį 2023-iųjų ketvirtį šis kritimas siekė net 12,1 […]