2018 m. birželio 21 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog apskaičiavo ir VMI svetainėje paskelbė 2017 m. pridėtinės vertės mokesčio (toliau — PVM) atotrūkio rodiklius Lietuvoje. Rezultatai pateikiami žemėlapiuose, kuriuos peržiūrėti bei susipažinti su atotrūkio apskaičiavimo metodika galima čia. PVM atotrūkio analizei panaudota apie 90 tūkst. įmonių pateiktų, daugiau kaip 850 tūkst. PVM deklaracijų.
„Siekdami užtikrinti skaidrią ir sąžiningą verslo aplinką, ugdyti mokesčių mokėtojų sąmoningumą bei mažinti šešėlinę ekonomiką suskaičiavome ir gyventojams bei įmonių atstovams pateikėme PVM atotrūkio vaizdą šalyje – tiek pagal savivaldybes, tiek ir pagal veiklos sektorius“,– sako Analizės, modeliavimo ir rizikos valdymo kompetencijų centro (i.MAMC) vadovas Vytenis Zaskevičius, ir primena, jog nuo šiol PVM atotrūkio pokytį bus galima nuolat stebėti, jis bus atnaujinamas kasmet.
VMI pažymi, jog atlikus PVM deklaracijų analizę, i.MAMC taip pat atrinko bei sudarė sąrašą tų mokesčių mokėtojų, kuriuos artimiausiu metu asmeniškai informuos apie jų individualų PVM atotrūkį, lyginant su kitomis to paties sektoriaus įmonėmis. Numatyta, jog pirmieji prevencinių pranešimų sulauks atrinkti statybų sektoriaus verslininkai, o ateityje ir mokesčių mokėtojai iš kitų verslo sektorių.
„Pranešimu mokesčių mokėtojai bus skatinami pasitikrinti bei įvertinti savo pateiktų PVM duomenų teisingumą ir įsitikinti, jog mokesčiai 2017 m. buvo apskaičiuoti ir sumokėti teisingai“, – sako V. Zaskevičius.
VMI primena, jog PVM atotrūkis – PVM prievolės dydis, kurio mokesčių mokėtojas galimai nedeklaravo siekdamas neapskaityti dalies pajamų ir išvengti dalies mokesčių. Pažymėtina, jog apskaičiuojant PVM atotrūkį, naudota „iš apačios į viršų“ (angl. Bottom-up)[1] metodika, kuria remiantis galima detalizuoti PVM atotrūkio susidarymo priežastis bei apskaičiuoti kiekvieno PVM mokėtojo individualų PVM atotrūkį. Atotrūkis skaičiuojamas remiantis pateiktais 2017 metų PVM deklaracijų duomenimis.
Visą aktualią informaciją mokesčių klausimais galima rasti adresu www.vmi.lt.
[1] VMI skelbiamuose žemėlapiuose pateiktas PVM atotrūkis apskaičiuotas remiantis „Iš apačios – į viršų“ (angl. „Bottom up“) metodu, kai naudojami PVM mokėtojų deklaracijos duomenys ir analizuojama mokesčių mokėtojų elgsena. Europos Komisijos skelbiamas PVM atotrūkis apskaičiuotas remiantis „Iš viršaus – į apačią“ (angl. „Top down“) metodu, kai naudojami apibendrinti statistiniai duomenys.
Pranešimą paskelbė: Laimonas Rimkus, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]