Vilniuje užbaigtas pirmasis išmanaus vandentiekio diegimo etapas ir dar šiemet išmanieji vandens skaitikliai pasieks sostinės gyventojų namus. Galutinai įdiegus pirmąjį tokį regione išmanųjį vandentiekį, gyventojams nebereikės patiems fiksuoti ir deklaruoti vandens skaitiklių rodmenų, o nauja sistema didžiausiai vandentvarkos bendrovei „Vilniaus vandenys“ leis sutaupyti 1 mln. eurų kasmet.
Jau užbaigtame pirmajame išmanaus vandentiekio diegimo etape „Vilniaus vandenys“ išmaniuosius skaitiklius įrengė šuliniuose ir daugiabučių namų įvaduose. Iš viso bendrovė Vilniuje įdiegė daugiau nei 8000 išmaniųjų skaitiklių. Kitą projekto etapą, kai išmanieji apskaitos prietaisai bus diegiami gyventojų butuose, „Vilniaus vandenys“ planuoja pradėti dar šių metų pabaigoje.
„Teisingi, tikslūs, automatiškai renkami duomenys yra žingsnis tiek link geresnės vartotojų patirties, tiek efektyvesnės įmonės veiklos. Ir nors skaitmenizacijos nauda yra nenuginčijama, tai yra pirmasis tokio masto projektas Baltijos šalių ir Lenkijos regione. Tad šį projektą vystome ne tik su tikslu gerinti paslaugų kokybę, bet ir su noru paskatinti pokyčius kitose Lietuvos ir viso regiono organizacijose“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Išmanusis vandentiekis yra vienas iš „Vilniaus vandenų“ įgyvendinamų skaitmenizacijos projektų.
„Kurdami išmanųjį vandentiekį siekiame ne tik modernizuoti, bet ir efektyvinti veiklą. Projektas leis išvengti nedrausmingai vykdomos apskaitos ir vandens nuostolių, patiriamų avarijų metu. Skaičiuojame, kad įgyvendinus projektą per metus mums pavyks sutaupyti arba išvengti nuostolių už daugiau nei 1 mln. eurų. Dar didesnius sutaupymus pasieksime atsisakę kas mėnesį vykdomų skaitiklių rodmenų patikrų. Sutaupytas lėšas galėsime investuoti į vandentiekio tinklo plėtrą ir nusidėvėjusių vamzdynų atnaujinimą“, – teigia bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Saulius Savickas.
Pasak jo, išmaniojo vandentiekio projektas padės ne tik identifikuoti neteisėtus prisijungimus prie vandens tiekimo tinklų, nustatyti ir greičiau lokalizuoti avarijas bet ir ženkliai prisidės taupant vandens išteklius, palengvins gyventojų kasdienybę, prisidės prie spartesnės Vilniaus miesto skaitmenizavimosi pažangos.
Diegiant išmaniuosius apskaitos prietaisus šuliniuose ir daugiabučių pastatų įvaduose, „Bitė Lietuva“ pirmoji Baltijos šalyse įdiegė realiai veikiančią siaurajuosčio daiktų interneto (NB-IoT) technologiją.
„Ši daiktų interneto technologija pasižymi itin didele skvarba, tad gali sklandžiai veikti net ir itin nepatogiose vietose. Mūsų mobiliuoju ryšiu duomenys iš vandentiekio bus perduodami metų metus visiškai saugiai, efektyviai ir lengvai. Tai neabejotinai yra didelis palengvinimas vandentiekio sistemos valdytojams bei kiekvienam mūsų“, – teigia Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.
Išmanaus vandentiekio projektą galutinai užbaigti planuojama iki 2030 metų, tada išmanieji skaitikliai turėtų visiškai pakeisti įprastinius, o jų bendras skaičius, tiek šuliniuose, daugiabučių namų įvaduose, tiek gyventojų butuose turėtų pasiekti 350 000 vnt. Išmanaus vandentiekio projektui iki jo pabaigos, 2030-ųjų metų, bendrovė „Vilniaus vandenys“ skirs 27 mln. eurų investicijų, iki šiol šiam projektui įgyvendinti jau skirta kiek daugiau nei 2 mln. eurų.
Pernai „Vilniaus vandenys“ investicijoms skyrė daugiau kaip 30,6 mln. eurų.
Bendrovei išmanaus vandentiekio projektą sostinėje padeda vystyti UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Navitus LT“.
2020 m. „Vilniaus vandenų“ kartu su partneriais vystomo Išmanaus vandentiekio projektas Lietuvos verslo konfederacijos organizuotuose apdovanojimuose pelnė „Metų išmaniojo sprendimo“ apdovanojimą.
Pranešimą paskelbė: Jolita Orentaitė, UAB „Vilniaus vandenys“
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti pagalbos Ukrainai projektus, dalinasi tarpiniais projekto „Teritorijų planavimas Ukrainos savivaldos institucijoms“ rezultatais. Pasak įstaigos atstovų, jungtinė Ukrainos ir Lietuvos specialistų komanda paruošė 700 kv. km dydžio teritorijos skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms. 2025 m. lapkričio mėn. pradėto projekto tikslas – Kyjivo apskrityje esančios Kalitos ir Černihivo […]
Konferencijoje „GERVĖ 2026“, surengtoje Kaune, kino centre „Romuva“, statybų, nekilnojamojo turto ir pramonės sektorių atstovai diskutavo apie esminius pokyčius, kurie jau keičia statybų sektorių Lietuvoje – nuo reguliavimo pertvarkos ir skaitmenizavimo iki tvarumo sprendimų, būsto prieinamumo ir miestų plėtros. Septintą kartą surengtas renginys subūrė verslo, viešojo sektoriaus ir ekspertų bendruomenę aptarti, kokių sprendimų šiandien reikia […]
Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Naftos krizė Artimuosiuose Rytuose tęsiasi. Optimistai buvo pradėję tikėtis, kad su paliaubomis Hormūzo sąsiauris vėl atsivers, tačiau jau dabar turėtų būti aišku – niekas taip greitai neišsispręs. Fizinėse sandorių rinkose nafta šiandien kainuoja 150 dolerių už barelį, ir šio pabrangimo poveikis mūsų degalinių dar net nepasiekė. Infliacija – […]
Neįprastai šalta žiema paskatino apie renovaciją ir senų pastatų apšiltinimą pagalvoti ne tik privačių namų savininkus, bet ir įvairių įstaigų vadovus, tarp jų ir mokyklų direktorius. KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkai, keletą mėnesių stebėję dvi identiškas mokyklas, iš kurių viena renovuota, turi perspėjimą: galvojant apie šildymą, reikia nepamiršti ir vėdinimo. 2024 metų kovą–gegužę […]
Vilniuje pradedamas trečiasis Neries krantinių atnaujinimo etapas centrinėje miesto dalyje. Nuo 2022 m. etapais tvarkytos kairiosios Neries krantinės jau tapo vilniečių pamėgta poilsio ir laisvalaikio erdve, o dabar bus tvarkoma likusi atkarpa tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, Goštauto gatvės pusėje. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą jos rekonstrukcijai. Planuojama, jog vilniečiai atnaujinta krantinės atkarpa […]
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą, apžvelgia 2026-ųjų metų pirmojo ketvirčio statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo statistiką. Išanalizavus įstaigos tinklapyje publikuojamų švieslenčių duomenis paaiškėjo, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje patvirtinta 21,85 proc. daugiau statybos leidimų nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Pasak […]