Įdėti skelbimą

Vilnius toliau plečia viešajam transportui skirtų eismo juostų tinklą

Vilniaus miesto savivaldybė ruošiasi trijų gatvių rekonstrukcijai – visais atvejais numatytas ir viešajam transportui skirtų A juostų įrengimas. Visuomenei netrukus nuotoliniu būdu bus pristatyti Kalvarijų g. nuo Konstitucijos pr. iki Trimitų g. ir nuo Žalgirio g. iki J. Treinio g. kapitalinio remonto projektas, Ozo gatvės nuo Gelvonų g. iki Kernavės g. rekonstravimo projektas ir T. Narbuto gatvės nuo Laisvės pr. iki Erelių g. rekonstravimo projektas.

Kalvarijų g.: atskirtomis juostomis – tvarkingesnis ir greitesnis eismas

Atliekant kapitalinį Kalvarijų g. (nuo Konstitucijos pr. iki Trimitų g. ir nuo Žalgirio g. iki J. Treinio g.) remontą bus įrengiama A juosta ir atnaujinami želdynai bei dangos.

Vilniaus miesto susisiekimo sistemoje Kalvarijų gatvė atlieka itin svarbų vaidmenį keleivių judėjimui viešuoju transportu tarp šiaurinės miesto dalies – Baltupių ir Jeruzalės – ir centrinės miesto dalies.

Kalvarijų g. pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius yra priskirta C – pagrindinių gatvių – kategorijai, kurios yra miesto plano funkcinės ir kompozicinės ašys, pagrindinės keleivių viešojo susisiekimo linijos, miesto vidaus transporto ryšiai. Tad viešojo transporto eismo juostos įrengimas čia skirtas pagerinti miesto susisiekimo sistemos veikimui, kad miestiečiai greičiau ir patogiau pasiektų savo kelionės tikslą. 

Dabar nuo Žalgirio iki J. Treinio g. viešuoju transportu per valandą važiuoja kone dvigubai daugiau keleivių nei automobiliais, o nuo Konstitucijos prospekto iki Trimitų gatvės – kone 7 kartus daugiau. Specialistai yra suskaičiavę, kad A juostų įrengimas pagerins didelės dalies keliaujančių šia gatve kelionės kokybę, taip pat ją sutrumpintų ir paskatintų keliones planuoti viešuoju transportu.

Projektiniai pasiūlymai parengti vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės darnaus judumo planu.

Šiuo metu Kalvarijų gatvė yra 4 eismo juostų, todėl projektuojant atskiras viešojo transporto juostas gatvė nėra platinama, o tik perbraižomos eismo juostos, išskiriant automobilių ir viešojo transporto eismą. Gatvėje numatoma kiekviena kryptimi po vieną eismo juostą automobiliams ir vieną eismo juostą viešajam transportui.

Šioje atkarpoje numatyta pašalinti 8 medžius ir pasodinti 36-is medžius, taip pat pasodinti 405 krūmus.

Ozo g.: bus įrengiamos trūkstamos A juostos atkarpos

Ozo gatvės (nuo Gelvonų g. iki Kernavės g.) rekonstravimo projektas irgi apima A juostos įrengimą. Tai – viena pagrindinių ašių, jungiančių miesto vakarinę dalį, kurioje vyrauja daugiabučių gyvenamųjų namų užstatymas (Fabijoniškių, Šeškinės, Viršuliškių, Justiniškių mikrorajonai), su rytine miesto dalimi.

Ozo gatvė pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius yra priskirta B kategorijai. Jos pagrindinė funkcija yra susisiekimas tarp miesto funkcinių zonų, rajonų, centrų, didžiųjų transporto stočių bei ryšių su užmiesčio keliais užtikrinimas.

Projektuojama viešojo transporto A juosta yra Ozo gatvės pietinėje pusėje.  Šiuo metu nuo Ozo g. ir Buivydiškių g. sankryžos iki Ozo g.  ir Gelvonų g. sankryžos jau yra viešojo transporto juosta, taip pat viešojo transporto juosta atsiranda nuo prekybos centro „Ozas“ ir tęsiasi iki Kalvarijų g. ir Ozo g. sankryžos. Todėl, siekiant užtikrinti viešojo transporto juostų tąsą, numatomas juostos įrengimas nuo Gelvonų g. ir Ozo g. sankryžos iki esamos viešojo transporto juostos.

Viešojo transporto juostą Ozo g. numatyta įrengti siaurinant esamas eismo juostas ir praplatinant gatvę į skiriamąją juostą. Taip pat numatoma uždaryti apsisukimų vietas Ozo g. ties viaduku per Geležinio Vilko g. Siekiant pagerinti eismo saugumą, ties PC „Ozas“ saugumo salelė bus išplatinta, padarant iš jos skiriamąją juostą, o transporto priemonių apsisukimas numatomas per viadukus.

Ozo g. skiriamojoje juostoje, nuo Gelvonų g. iki viešojo transporto stotelės „Licėjus“, numatoma pasodinti 250 naujų medžių.

T. Narbuto g.: kai kur išplatės iki šešių juostų 

Rekonstruojant T. Narbuto gatvę (nuo Laisvės pr. iki Erelių g.) numatyta įrengti ir A juostas, pėsčiųjų taką, dviračių taką.

T. Narbuto gatvė yra pagrindinė ašis, jungianti miesto centrinę dalį su intensyviai apgyvendintais Pilaitės, Karoliniškių, Viršuliškių ir Justiniškių mikrorajonais. Pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius ji yra priskirta B kategorijai (pagrindinė gatvė), taigi gatvės pagrindinė funkcija yra susisiekimas tarp miesto funkcinių zonų, rajonų, centrų, didžiųjų transporto stočių bei užtikrinti ryšius su užmiesčio keliais.

T. Narbuto gatvėje nuo Laisvės pr. iki Erelių g. A juostos projektuojamos platinant važiuojamąją dalį iki 6 eismo juostų. Platinimas vykdomas į skiriamosios juostos pusę, o kur skiriamoji juosta per siaura, – į gatvės išorinę pusę (techninį šaligatvį).

T. Narbuto gatvės atkarpoje tarp Sėlių ir Erelių g. pastatyta dauboje, todėl siūloma įrengti pėsčiųjų dviratininkų viaduką ties Elnių gatve, kad būtų sujungti abiejose T. Narbuto g. pusėse suprojektuoti ar projektuojami pėsčiųjų ir dviračių takai, bei būtų patogus susisiekimas tarp Šiaurinio ir Pietinio Žvėryno mikrorajonų. Po to, kai bus įrengtas viadukas, siūloma panaikinti dvi esamas šviesoforais reguliuojamas perėjas (ties Stirnų g. ir ties Gervių g.).

Kadangi platinant gatvę reikėtų įrengti atraminę sienutę ties šlaitu (tarp Erelių ir Sėlių g.), siūloma atraminę sienutę įrenginėti ne minimalią, o šlaito aukščio ir užpilti šlaitą iki šaligatvio lygio.

Vykdant šiuos darbus, numatyta sutvarkyti šiaurinė T. Narbuto gatvės pusė – daug metų neprižiūrimas savaime apžėlęs šlaitas, kuriame beveik visi medžiai yra nepatenkinamos būklės, suaugę per tankiai, kreivi, virstantys nuo vėjo. Po preliminarios apžiūros nustatyta, kad šalinamų medžių iš viso gali būti apie 200.

Taip pat būtų pertvarkytas neapšviestas ir siauras, medžių šaknų iškilnotas šaligatvis. Šioje vietoje vietoj šlaito įrengus atraminę sienutę, atsirastų vietos dviračių takui, medžių alėjos iš abiejų pusių apsuptam ir tinkamai apšviestam pėsčiųjų takui.

Saugant aplinkinius gyventojus nuo oro ir triukšmo taršos numatytas  infrastruktūros sprendinių diegimas bei maksimalus želdinių atsodinimas. Projektiniuose pasiūlymuose numatyta pasodinti iš pradžių 45 medžius, tačiau tai – tik pradiniai skaičiai, kurie augs rengiant techninį projektą, kai bus patikslintos inžinerinių tinklų trasos ir susisiekimo komunikacijų sprendiniai. Taip pat numatytas apželdinimas krūmais.

„Pozityvu yra tai, kad daugiau žmonių, gyvenančių Karoliniškėse, Viršuliškėse ir Pilaitėje, galės pasiekti miesto centrą pasirinkę tokią kelionės priemonę, kuri neterš aplinkos ir neskleis triukšmo, o kelionės viešuoju transportu bus dar greitesnės. Kone šimtui tūkstančių gyventojų iš šių rajonų atsivers kokybiškai naujas keliavimo būdas miesto centro link. Padarysime viską, kad įgyvendinant šį sudėtingą projektą būtų kuo labiau atsižvelgiama į aplinkinių gyventojų poreikius, o palei gatvę būtų sukurta maksimaliai gausi želdinių juosta“, – sakė Vilniaus mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.   

Lyginant esamą apželdinimą su projektuojamu, būtina pažymėti, jog ties Elnių gatve, kur net du daugiabučiai (Elnių g. 9 ir Elnių g. 20) yra arti gatvės, apželdinimo išvis nėra, ir, liekant esamai situacijai, nebūtų galimybės jų pasodinti. Projektiniuose pasiūlymuose šioje vietoje numatytos net dvi medžių eilės.

Rekonstruojant T. Narbuto gatvę sodinami medžiai papildys aplinkoje esamų medžių ir krūmų asortimentą. Numatoma pasodinti mažalapių liepų, paprastųjų klevų, paprastųjų pušų, grauželinių gudobelių, paprastųjų šermukšnių, dekoratyvinių obelų, paprastųjų alyvų, darželinių jazminų. Projektinių pasiūlymų stadijoje numatyta pasodinti 45 medžius ir 900 kub. metrų krūmų. Prognozuojama, kad techninio projekto metu sodinamų medžių skaičius gali išaugti iki 80.

Pasiūlymus dėl visų trijų gatvių projektinių pasiūlymų galima teikti el. paštu info@vplanas.lt  iki šių metų gegužės 21 d.17 val. ir viešo susirinkimo metu. Daugiau projektinės medžiagos rasite čia https://www.dropbox.com/sh/l39cefp7wdozl7p/AAAX_d-kLSsBHi0Q8R5NO3MXa?dl=0

Dėl karantino apribojimų, šių projektinių pasiūlymų viešas svarstymas bus rengiamas nuotolinės vaizdo transliacijos būdu gegužės 21 d., 17 val. Transliacijos nuoroda: https://us02web.zoom.us/j/87599914638 

Pranešimą paskelbė: Rusnė Marčėnaitė, Vilniaus miesto savivaldybė

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]


Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?

Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?

Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]


Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]


Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]


Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]


Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]