VILNIUS TECH mokslininkas sukūrė medžiagą, užtikrinančią geresnę apsaugą nuo gaisro

VILNIUS TECH mokslininkas sukūrė medžiagą, užtikrinančią geresnę apsaugą nuo gaisro

Gaisras – nelaimė, kuri gali padaryti didžiulės finansinės, emocinės ir fizinės žalos, kartais – net kainuoti gyvybę. Siekiant užtikrinti veiksmingą gaisrų prevenciją, yra be galo svarbu pasirūpinti statybos produktų gaisrine sauga. Prie to prisideda ir VILNIUS TECH mokslininkas, statybos inžinerijos mokslų krypties daktaras Tomaš Veliseičik, sukūręs statybinę kompozitinę medžiagą, užtikrinančią geresnę apsaugą nuo gaisro. 

Šią vasarą dr. Tomaš Veliseičik Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) apsigynė disertaciją tema „Autoklavinio fibrocemento kompozito kūrimas ir jo savybių tyrimai standartinio gaisro temperatūros aplinkoje“. Gaisrinė sauga dr. T. Veliseičik yra puikiai pažįstama sritis – į ją mokslininkas gilinasi ir nagrinėja jau daugiau nei 20 metų, o šiuo metu dirba Ugniagesių gelbėtojų mokykloje ir Gaisrinių tyrimų centre.

Vis tik, šioje disciplinoje dar tikrai galima atrasti kažką naujo, tikina jis. Puiki galimybė tyrinėjimams – doktorantūros studijos. Nors, pasak dr. T. Veliseičik, gaisrinės saugos doktorantūros studijos yra gana retos ir tokią mokslų kryptį siūlo nedaug pasaulio universitetų, VILNIUS TECH šią discipliną jis susiejo su medžiagų inžinerija ir tyrinėjo bei kūrė ugniai atsparią statybinę medžiagą.

„Mano disertacija yra apie cementinę medžiagą, naudojamą statyboje fasadinėms plokštėms ir apdailos skydams gaminti. Tyrimo aktualumą atspindi pasaulyje įvykę tragiški daugiaaukščių pastatų fasado gaisrai, tarp jų ir Grenfell Tower gaisras – jie parodė, kad labai svarbu užtikrinti statybos produktų gaisrinę saugą. Be to, medienos ir organinių medžiagų panaudojimo skatinimas statybose suponuoja didesnį dėmesį gaisrinės saugos priemonėms“, – dalijasi VILNIUS TECH mokslininkas.

Dr. T. Veliseičik savo tyrimams pasirinko statybinę medžiagą, kurios sudėtis buvo artima masinės gamybos statybos produkto sudėčiai, ir proporcingai keitė tam tikrus jos komponentus, kurie lėmė kompozito savybių pasikeitimą. Kuriant naują kompozitinę medžiagą jis atsižvelgė ir gaisro poveikį, nes naudojamos sintetinės medžiagos ir besikeičianti aplinka keičia gaisro dinamiką ir galią.

„Atlikau du nepriklausomus tyrimus. Pirmame naudojau komponentus, kurie dalyvauja cementinės medžiagos kietinime ir naujadarų susidaryme. Tyrimo rezultatai parodė, kad panaudotas priedas lemia didesnį kompozito atsparumą ugniai.

Antrame tyrime naudojau armavimui skirtą komponentą, kuris pagerino kompozito mechanines savybes, tačiau gaisro temperatūrinis poveikis tokiam kompozitui buvo destrukcinis. Nustačiau, kad priedo, kuris buvo gamybinė atlieka, panaudojimas sukuria gaisro temperatūros poveikiui atsparesnį kompozitą ir padeda mažinti cemento ar kvarcinio smėlio kiekius kompozite. Kartu tai – ir aplinkosaugos sprendinys.

Be įprastų medžiagotyroje taikomų tyrimo metodų taip pat atlikau gaisrinius bandymus – sukurtą kompozitą išbandžiau su didesne gaisro galia, negu tai numato standartiniai gaisriniai bandymai“, – dalijasi gaisrinės saugos ekspertas.

VILNIUS TECH mokslininkas pripažįsta, kad rašant disertaciją buvo įvairių iššūkių – nuo pasaulinės pandemijos iki neišsaugoto disertacijos teksto, tačiau visus juos padėjo įveikti žmonės, lydėję jį doktorantūros studijų metais. Už pagalbą jis dėkingas savo darbo vadovei doc. dr. Ramunei Žurauskienei, VILNIUS TECH Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros bei Statybinių medžiagų instituto darbuotojams, Lietuvos ekspertizių centro, Gaisrinių tyrimo centro, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos kolegoms, disertacijos recenzentams, UAB „Eternit Baltic“, AB „Silikatas“ ir kitiems universiteto darbuotojams. 

Nors doktorantūros metu atlikti tyrimai padėjo atrasti, kokios sudėties statybinė kompozitinė medžiaga užtikrina geresnę apsaugą nuo gaisro, tai yra tik pirmas žingsnis, tikina dr. Tomaš Veliseičik. Kadangi statybos produktai yra standartizuoti, siekiant globalaus sukurto kompozito pritaikymo reikėtų įvertinti jo atsparumą šalčiui, saulės spinduliams ir kitas standartines charakteristikas.

Pranešimą paskelbė: Giedrė Gedeikytė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Tauragės arena: nuo „Išmaniojo miesto“ idėjos iki realybės

Tauragės arena: nuo „Išmaniojo miesto“ idėjos iki realybės

Kai 2015 metais Tauragės rajono savivaldybės komanda pradėjo ieškoti sprendimų, kaip atgaivinti miesto sporto infrastruktūrą, retas tikėjo, kad po daugiau nei dešimtmečio čia iškils moderni, multifunkcinė arena. Šis projektas – vienas didžiausių visoje Tauragės istorijoje – gimė iš konkretaus poreikio ir išaugo iš idėjos, kuri pirmą kartą buvo vizualizuota „Structum“ inicijuotame konkurse „Išmanusis miestas“. „Kai […]


Pradėjo veikti Pastatų duomenų banko informacinė sistema: daugiabučių gyventojai visus pastato duomenis ras vienoje vietoje

Pradėjo veikti Pastatų duomenų banko informacinė sistema: daugiabučių gyventojai visus pastato duomenis ras vienoje vietoje

Lapkričio 3 d. pradeda veikti Aplinkos ministerijos ir  Statybos sektoriaus vystymo agentūros kartu įgyvendinto projekto metu sukurta Pastatų duomenų banko informacinė sistema (PDBIS). Nuo šiol daugiabučių gyventojai vienoje vietoje galės sužinoti, ar namo techninė priežiūra atliekama tinkamai, kiek energijos jis suvartoja, ar pastatą tikslinga renovuoti ir kita. PDBIS bus pasiekiama per Teritorijų planavimo ir statybos […]


Spalio mėnesį Vilniaus pirminė NT rinka išlaikė visų metų butų pardavimų vidurkio lygį

Spalio mėnesį Vilniaus pirminė NT rinka išlaikė visų metų butų pardavimų vidurkio lygį

Spalio mėnesį pirminėje Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduoti 526 butai. Bendras vidutinis 2025 m. būstų pardavimų lygis išlaikomas ir toliau – kiekvieną šių metų mėnesį sostinėje vidutiniškai buvo parduota beveik po 480 butų. „Maždaug tokiu pat intensyvumu NT plėtotojai kas mėnesį papildo ir būstų sandėlį – pavyzdžiui, spalį penkiuose naujai pradėtuose pardavinėti projektuose arba […]


Liberalai vėl siekia atverti sodus daugiabučių statyboms

Liberalai vėl siekia atverti sodus daugiabučių statyboms

Sodininkų bendruomenės pasipiktinimas dėl S. Gentvilo siūlomų įstatymo pataisų Lietuvos sodininkų bendruomenės reiškia nepritarimą Seimo nario Simono Gentvilo siūlomoms įstatymo pataisoms, kurios leistų dvibučių ir daugiabučių namų statybas sodininkų bendrijų teritorijose be bendrijų ar gyventojų pritarimo. Pagal siūlomus pakeitimus, sodininkų bendrijose statant dvibučius namus nebereikėtų vykdyti teritorijų planavimo procedūrų, o statant daugiabučius – derinti teritorijos […]


„Citus“ ekspertai: segmentais „vidutinis“ Vilnius, „ekonominis“ Kaunas ir „prestižinė“ Klaipėda

„Citus“ ekspertai: segmentais „vidutinis“ Vilnius, „ekonominis“ Kaunas ir „prestižinė“ Klaipėda

Negalutiniais NT plėtros kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, spalio mėnesį pirminė būsto rinka trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose išlaikė aukštą aktyvumo lygį. Vilniuje sudaryta 570, Kaune – 125, o Klaipėdoje – 45 naujų būstų (butų, kotedžų, loftų) sandoriai*. Per dešimt šių metų mėnesių pardavimų skaičius sostinėje viršija pernykštį beveik 1,5 karto, Kaune – trečdaliu, Klaipėdoje – kone […]


Tyrimas: pensijų fondų pinigus investuos į būstą ir sveikatą

Tyrimas: pensijų fondų pinigus investuos į būstą ir sveikatą

Iš antros pakopos pensijų fondų programos nuo kitų metų planuoja pasitraukti apie 38 proc. kaupiančių jos dalyvių, o dauguma jų atsiimtus pinigus panaudos sveikatai arba gydymui, būsto pirkimui ar remontui, esamų įsipareigojimų padengimui bei įvairioms asmeninėms reikmėms. Tokias tendencijas atskleidė tyrimų ir rinkodaros konsultacijų įmonės „Hubel“ atlikta beveik 600 respondentų reprezentatyvi apklausa.  Naujausios apklausos rezultatai […]