Įdėti skelbimą

Liberalai vėl siekia atverti sodus daugiabučių statyboms

Sodininkų bendruomenės pasipiktinimas dėl S. Gentvilo siūlomų įstatymo pataisų

Lietuvos sodininkų bendruomenės reiškia nepritarimą Seimo nario Simono Gentvilo siūlomoms įstatymo pataisoms, kurios leistų dvibučių ir daugiabučių namų statybas sodininkų bendrijų teritorijose be bendrijų ar gyventojų pritarimo.

Pagal siūlomus pakeitimus, sodininkų bendrijose statant dvibučius namus nebereikėtų vykdyti teritorijų planavimo procedūrų, o statant daugiabučius – derinti teritorijos paskirties keitimo su bendrijos narių susirinkimu. Sodininkų atstovai teigia, kad tokie pakeitimai atvertų kelią nekontroliuojamai statybai, kuri daugelyje sodų teritorijų sukeltų dar didesnių infrastruktūros ir eismo problemų.

Be to, pritarus tokioms pataisoms, nekilnojamojo turto plėtotojai galėtų statyti daugiabučius namus be jokių investicijų į viešą infrastruktūrą – tokiu būdu pelno tikslais nemokamai naudotųsi pačių bendrijų narių lėšomis įrengtais keliais, apšvietimu ir vandentiekiu.

Sodininkų bendruomenė kategoriškai prieštarauja

Lietuvos sodininkų draugijos, vienijančios daugiau kaip 600 sodininkų bendrijų visoje Lietuvoje, pirmininkas Vytautas Zulonas teigia: „Tai jau ne pirmas kartas, kai ponas Gentvilas kartu su Liberalų sąjūdžiu, imituodami rūpestį sodininkų bendrijomis, siūlo sprendimus, naudingus tik nekilnojamojo turto plėtotojams.“

Pasak V. Zulono, dar eidamas aplinkos ministro pareigas, S. Gentvilas siūlė naikinti Sodų bendrijų įstatymą, o šiuos ketinimus slėpė nuo visuomenės. Vėliau, jau būdamas Seimo nariu, jis inicijavo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, tačiau teismas šį kreipimąsi atmetė.

„Šiandien siūlomi pakeitimai pateikiami kaip priemonė palengvinti savivaldybėms infrastruktūros plėtrą, tačiau realiai jie eliminuoja bendrijų teisę spręsti savo teritorijos užstatymo klausimus. Jie taip pat neįpareigoja savivaldybių investuoti į sodininkų bendrijų infrastruktūrą ar spręsti įsisenėjusias problemas. Tokiu būdu S. Gentvilas imituoja rūpestį sodininkų bendrijomis, tačiau iš tiesų veikia nekilnojamojo turto plėtotojų naudai“, – pabrėžia V. Zulonas.

Pagrindinė problema – tikrųjų iššūkių nesupratimas

Lietuvoje šiuo metu veikia daugiau nei 1300 sodininkų bendrijų, o jose sklypus turi per 200 tūkst. šalies gyventojų. Beveik trečdalis Lietuvos šeimų ar jų artimųjų turi sodų sklypus ar juose gyvena nuolat.

„Pagrindinė problema – iki šiol nesureguliuotas sodų virsmas į gyvenamuosius kvartalus. Šią situaciją galima spręsti tik konstruktyvaus dialogo būdu, bendradarbiaujant su savivaldybėmis ir ministerijomis,“ – sako V. Zulonas. „Deja, dabartiniai siūlymai labiau kursto susipriešinimą, nei padeda rasti bendrą kelią.“

Viešosios nuomonės klaidinimas

Kaip aiškinamajame rašte nurodo S. Gentvilas, sodininkų bendrijos „siekia reguliuoti žmonių gyvenimus“, „neturi kompetencijos spręsti statybos ir teritorijų planavimo iššūkių“, „neteisėtai valdo priskirtas teritorijas“ ir yra „trukdis viešos infrastruktūros plėtrai“. Pasak V. Zulono, tokie teiginiai formuoja klaidingą viešą įspūdį, kad sodininkų bendrijos yra kliūtis visuomenės pažangai.

„Sodininkų bendrijos – viena iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių bendruomeninių organizacijų formų, turinčių realias teises spręsti teritorijų planavimo klausimus. Tai, matyt, ir trukdo nekilnojamojo turto plėtotojų interesams. Teiginiai apie tariamas galimybes soduose statyti ligonines ar poliklinikas – tiesiog nesusipratimas. Sodų teritorijose nėra tam tinkamos infrastruktūros, o daugelyje jų keliai vos 3–4 metrų pločio,“ – teigia V. Zulonas.

Sodininkų organizacijos kviečia ieškoti konstruktyvių sprendimų

Lietuvos sodininkų draugija pabrėžia, kad palaiko konstruktyvų dialogą su Aplinkos ministerija ir kitomis institucijomis, siekdama spręsti realias problemas – pavyzdžiui, apleistų sklypų tvarkymo ar kelių perdavimo savivaldybėms klausimus.

„Jeigu politikai iš tiesų nori padėti soduose gyvenantiems žmonėms, siūlytume koncentruotis į realius sprendimus – supaprastinti kelių perdavimą savivaldybėms, grąžinti sodų bendrijoms teisę gauti GPM paramą, o ne kelti pasiūlymus, kurie tik didina įtampą,“ – teigia V. Zulonas.

Pranešimą paskelbė: Vytautas Zulonas, Vilniaus susivienijimas „Sodai”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Per pusmetį – iki 500 mln. eurų NT rinkai: būsto išskirtinumą vis dažniau lemia interjero kuriama vertė

Per pusmetį – iki 500 mln. eurų NT rinkai: būsto išskirtinumą vis dažniau lemia interjero kuriama vertė

Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]


Klaipėdos universitete paminėtos „kazilinės“ – įpusėjo naujojo bendrabučio statybos

Klaipėdos universitete paminėtos „kazilinės“ – įpusėjo naujojo bendrabučio statybos

Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]


Artėjant ilgajam savaitgaliui, „Via Lietuva“ ragina vairuotojus būti itin atidžius šiuose ruožuose

Artėjant ilgajam savaitgaliui, „Via Lietuva“ ragina vairuotojus būti itin atidžius šiuose ruožuose

Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]


Balandžio mėnesį pirminės Vilniaus NT rinkos būstų sandėlis vėl priartėjo prie 5 tūkst.

Balandžio mėnesį pirminės Vilniaus NT rinkos būstų sandėlis vėl priartėjo prie 5 tūkst.

Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]


Tyrimas: daugėja būstą investicijai planuojančių įsigyti vilniečių

Tyrimas: daugėja būstą investicijai planuojančių įsigyti vilniečių

Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti  44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]


Netrukus bus paskelbti naujausi LiDAR duomenys

Netrukus bus paskelbti naujausi LiDAR duomenys

Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]