Lietuvos sodininkų bendruomenės reiškia nepritarimą Seimo nario Simono Gentvilo siūlomoms įstatymo pataisoms, kurios leistų dvibučių ir daugiabučių namų statybas sodininkų bendrijų teritorijose be bendrijų ar gyventojų pritarimo.
Pagal siūlomus pakeitimus, sodininkų bendrijose statant dvibučius namus nebereikėtų vykdyti teritorijų planavimo procedūrų, o statant daugiabučius – derinti teritorijos paskirties keitimo su bendrijos narių susirinkimu. Sodininkų atstovai teigia, kad tokie pakeitimai atvertų kelią nekontroliuojamai statybai, kuri daugelyje sodų teritorijų sukeltų dar didesnių infrastruktūros ir eismo problemų.
Be to, pritarus tokioms pataisoms, nekilnojamojo turto plėtotojai galėtų statyti daugiabučius namus be jokių investicijų į viešą infrastruktūrą – tokiu būdu pelno tikslais nemokamai naudotųsi pačių bendrijų narių lėšomis įrengtais keliais, apšvietimu ir vandentiekiu.
Lietuvos sodininkų draugijos, vienijančios daugiau kaip 600 sodininkų bendrijų visoje Lietuvoje, pirmininkas Vytautas Zulonas teigia: „Tai jau ne pirmas kartas, kai ponas Gentvilas kartu su Liberalų sąjūdžiu, imituodami rūpestį sodininkų bendrijomis, siūlo sprendimus, naudingus tik nekilnojamojo turto plėtotojams.“
Pasak V. Zulono, dar eidamas aplinkos ministro pareigas, S. Gentvilas siūlė naikinti Sodų bendrijų įstatymą, o šiuos ketinimus slėpė nuo visuomenės. Vėliau, jau būdamas Seimo nariu, jis inicijavo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, tačiau teismas šį kreipimąsi atmetė.
„Šiandien siūlomi pakeitimai pateikiami kaip priemonė palengvinti savivaldybėms infrastruktūros plėtrą, tačiau realiai jie eliminuoja bendrijų teisę spręsti savo teritorijos užstatymo klausimus. Jie taip pat neįpareigoja savivaldybių investuoti į sodininkų bendrijų infrastruktūrą ar spręsti įsisenėjusias problemas. Tokiu būdu S. Gentvilas imituoja rūpestį sodininkų bendrijomis, tačiau iš tiesų veikia nekilnojamojo turto plėtotojų naudai“, – pabrėžia V. Zulonas.
Lietuvoje šiuo metu veikia daugiau nei 1300 sodininkų bendrijų, o jose sklypus turi per 200 tūkst. šalies gyventojų. Beveik trečdalis Lietuvos šeimų ar jų artimųjų turi sodų sklypus ar juose gyvena nuolat.
„Pagrindinė problema – iki šiol nesureguliuotas sodų virsmas į gyvenamuosius kvartalus. Šią situaciją galima spręsti tik konstruktyvaus dialogo būdu, bendradarbiaujant su savivaldybėmis ir ministerijomis,“ – sako V. Zulonas. „Deja, dabartiniai siūlymai labiau kursto susipriešinimą, nei padeda rasti bendrą kelią.“
Kaip aiškinamajame rašte nurodo S. Gentvilas, sodininkų bendrijos „siekia reguliuoti žmonių gyvenimus“, „neturi kompetencijos spręsti statybos ir teritorijų planavimo iššūkių“, „neteisėtai valdo priskirtas teritorijas“ ir yra „trukdis viešos infrastruktūros plėtrai“. Pasak V. Zulono, tokie teiginiai formuoja klaidingą viešą įspūdį, kad sodininkų bendrijos yra kliūtis visuomenės pažangai.
„Sodininkų bendrijos – viena iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių bendruomeninių organizacijų formų, turinčių realias teises spręsti teritorijų planavimo klausimus. Tai, matyt, ir trukdo nekilnojamojo turto plėtotojų interesams. Teiginiai apie tariamas galimybes soduose statyti ligonines ar poliklinikas – tiesiog nesusipratimas. Sodų teritorijose nėra tam tinkamos infrastruktūros, o daugelyje jų keliai vos 3–4 metrų pločio,“ – teigia V. Zulonas.
Lietuvos sodininkų draugija pabrėžia, kad palaiko konstruktyvų dialogą su Aplinkos ministerija ir kitomis institucijomis, siekdama spręsti realias problemas – pavyzdžiui, apleistų sklypų tvarkymo ar kelių perdavimo savivaldybėms klausimus.
„Jeigu politikai iš tiesų nori padėti soduose gyvenantiems žmonėms, siūlytume koncentruotis į realius sprendimus – supaprastinti kelių perdavimą savivaldybėms, grąžinti sodų bendrijoms teisę gauti GPM paramą, o ne kelti pasiūlymus, kurie tik didina įtampą,“ – teigia V. Zulonas.
Pranešimą paskelbė: Vytautas Zulonas, Vilniaus susivienijimas „Sodai”
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]