Vilniaus savivaldybės Taryba patvirtino naujas infrastruktūros plėtros įmokos nuostatas – nekilnojamojo turto statytojai ir vystytojai galės būti atleidžiami nuo įmokos mokėjimo, kai pastatas yra visuomeninės paskirties, t.y. atitinka socialinės infrastruktūros kriterijų, tačiau statomas ne savivaldybės lėšomis. Tai reiškia, kad infrastruktūros plėtros mokesčio išimtis būtų taikoma privatiems vystytojams statant viešąsias bibliotekas, muziejus, mokyklas, darželius, ligonines, poliklinikas, sporto sales, stadionus ir kitą sporto infrastruktūrą. Norėdamas gauti lengvatą, statytojas privalės įsipareigoti penkerius metus nekeisti objekto paskirties.
Mokėjimo tvarkos pokyčių imtasi atsižvelgus ir į Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimo išvadas, kuriomis rekomenduota aiškiau apibrėžti, kada taikoma infrastruktūros plėtros įmokos išimtis.
Vilniaus savivaldybė ir iki šiol bendradarbiavo su statytojais dėl įvairios miestui svarbios infrastruktūros vystymo. Įstatymais nustatyta tvarka, sukauptos lėšos gali būti panaudotos kompensuojant plėtotojui už jo lėšomis įrengtą prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą. Tokiu atveju kompensuojamas skirtumas tarp pagal pastato plotą apskaičiuotos įmokos ir įrengtos infrastruktūros vertės.
Infrastruktūros plėtros įmoka, kaip ir kituose sparčiai augančiuose pasaulio miestuose, įvesta, siekiant užtikrinti viešosios infrastruktūros prieinamumą gyventojams. Jos įrengimas ir išlaikymas nuo susiformavusių miesto centrų nutolusiose teritorijose yra brangesnis ir sudėtingesnis. Dėl to skirtingose miesto vietose taikomas skirtingas įmokos dydis: prioritetinėse zonose – 30 eurų už kvadratinį metrą, o neprioritetinėse – 50 Eur / kv. m. Lengvatinis 15 Eur / kv. m infrastruktūros plėtros įmokos dydis taikomas vienbučiams pastatams, kai, nepriklausomai nuo zonos prioritetiškumo, tai yra vienintelis gyvenamasis pastatas sklype.
Per 2021 metus Vilniaus savivaldybė surinko beveik 6,6 mln. eurų įmokų, o 2022 m. – daugiau nei 9,8 mln. eurų. Lėšos 2022 metais naudotos lopšelio-darželio „Bajorėlis“, Pilaitės gimnazijos, Jeruzalės progimnazijos priestato statyboms, taip pat gatvių tiesimui bei rekonstravimui, viešajam transportui skirtų juostų įrengimui.
Daugiau informacijos apie infrastruktūros plėtros įmokos taikymą Vilniuje galima rasti https://bit.ly/3YBqiKv.
Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt
Pranešimą paskelbė: Gabrielius Grubinskas, Vilniaus miesto savivaldybė
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]
Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje iškils naujas korpusas, kuriame įsikurs ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinių klasių moksleiviai. Tai numato Vilniaus rajono savivaldybės pasirašyta sutartis su statybų bendrove KRS. Šis projektas leis reikšmingai išplėsti ugdymo infrastruktūrą sparčiai augančioje Nemėžio seniūnijoje ir užtikrins geresnes mokymosi sąlygas didesniam mokinių skaičiui. Naujajame 3000 kv. metrų ploto korpuse numatyta įkurdinti tris […]