Sostinės Naujininkų rajone atidaryti nauji grupinio gyvenimo namai, kuriuose apsigyveno 10 žmonių su intelekto ir/ar psichosocialine negalia. Šių namų įkūrimo viziją būsimi gyventojai kartu su projekto komanda vystė nuo pat kapsulės įkasimo, todėl įsikraustymas labai lauktas. Gyventojai čia gyvens bei mokysis gyvenimo įgūdžių padedant specialistams.
„Institucinės globos sistemą pertvarkome jau ne pirmus metus, siekdami užtikrinti visavertį žmonių su negalia gyvenimą, tačiau pastaruosius du metus esame įgiję gerą pagreitį. Džiaugiuosi, kad Vilniuje dar vienuose naujuose namuose teikiamos paslaugos vilniečiams ne tik atitiks formalius reikalavimus, tačiau tai bus daroma oriai ir kokybiškai. Tikiu, kad tai realiai keičia žmonių gyvenimus visomis prasmėmis: nuo geresnės savijautos iki didesnio savarankiškumo“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Skatinamas savarankiškas gyvenimas bendruomenėje
Grupinio gyvenimo namų kūrimas – vienas kertinių institucinės globos pertvarkos tikslų, leidžiantis ne tik užtikrinti žmogaus orumą, bet ir kurti įtraukią visuomenę. Kuriant tokius namus siekiama sudaryti sąlygas negalią turintiems asmenims gyventi kuo savarankiškiau, bendruomenėje, o ne uždarose institucinės globos įstaigose.
„Tokie namai stiprina bendruomenines paslaugas ir padeda žmonėms su negalia gyventi savarankiškiau. Turime kiekvienam žmogui sudaryti galimybes savirealizacijai. Vilniaus pavyzdys rodo, kaip savivaldybės gali sėkmingai prisidėti prie paslaugų plėtros tiek ES, tiek pačių savivaldybių biudžeto lėšomis“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Rita Grigalienė.
Grupinio gyvenimo namai mieste jau tampa pavyzdžiu, kaip bendromis institucijų pastangomis galima kurti įtraukesnę ir žmogui palankesnę aplinką.
„Šiandien atveriame ne institucijos, o namų duris. Čia gyvenantys žmonės prisidėjo idėjomis juos kuriant nuo pat pirmųjų statymo dienų. Didžiuojuosi, kad žmogaus teisėmis grįstu požiūriu buvo vadovaujamasi tiek statant šiuos namus, tiek juose teikiant paslaugas ar pagalbą. Neabejoju, kad gyvenimas bendruomenėje padės žmonėms atrasti naujų pažinčių, pomėgių, stiprybių, skatins išbandyti naujus dalykus, mokytis, aktyviau dalyvauti miesto gyvenime“, – sako Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.
Naujininkuose įkurti grupinio gyvenimo namai priskirti biudžetinei įstaigai Valakampių socialinių paslaugų namai, kurių veiklą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.
Kurtas namų jausmas
„Mums tai ne tik projektavimo ir statybos objektas. Tai atsakomybė prieš miestą bei jo gyventojus. Kurdami šiuos namus siekiame ne tik funkcionalumo, bet ir jaukumo – kad gyventojai čia jaustųsi tikrai kaip namuose. Džiaugiamės, kad galėjome būti šios reikšmingos iniciatyvos dalimi“, – sakė projektą plėtusios Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė.
Naujieji namai įkurti dviejų aukštų pastate, kuris pritaikytas judėjimo ir psichosocialinę negalią turintiems asmenims. 389 kv. m name įrengta 10 miegamųjų kambarių, erdvi svetainė su virtuve, administracinės, sanitarinės ir ūkinės patalpos. Pastato energinio naudingumo klasė – A++.
Projekto statybos vertė – 1,69 mln. eurų. Lėšos skirtos iš ES ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto. Objektą nuo projektavimo iki įgyvendinimo prižiūrėjo Vilniaus vystymo kompanija, projekto autoriai – UAB „Pa group“, rangos darbus vykdė UAB „Veikus“.
Praėjusių metų pavasarį tokie grupinio gyvenimo namai buvo atidaryti Panerių seniūnijoje. Vykdant bendruomeninių paslaugų plėtrą netrukus bus baigti socialinių dirbtuvių ir dienos užimtumo centro rangos darbai Savanorių pr. Iš viso sostinėje iki 2030 m. numatoma įkurti dar 6 grupinio gyvenimo namus.
Pranešimą paskelbė: Zita Šlepetienė, Vilniaus vystymo kompanija, UAB
Dar neseniai karinis miestelis daugeliui asocijavosi su kareivinėmis ir technikos aikštele. Šiandien toks vaizdas – jau per siauras. Šiuolaikiniai kariniai miesteliai primena mažus miestus: su atskirtais gyvenamaisiais kvartalais, sporto zonomis, poilsio vietomis ar erdvėmis susitikimams su artimaisiais. Rūdninkuose kyla didžiausias Lietuvos istorijoje karinės infrastruktūros projektas. Kas iš tiesų telpa tokioje teritorijoje ir kaip ji atrodo? […]
Gargžduose, prie daugiabučio namo, esančio Taikos gatvėje, įrengtas didelis, net kelių pakopų pandusas, skirtas žmonėms su negalia. Naujasis statinys reikšmingai palengvins kasdienybę ne tik judėjimo sunkumų turintiems namo gyventojams, bet ir tėvams, auginantiems mažylius, kuriuos dar reikia vežioti kūdikiams skirtuose vežimėliuose. Šis projektas – išskirtinis ne tik savo apimtimi, bet ir pačia situacija. Daugiabutis yra […]
Informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą vykdanti VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) statybos leidimų išdavimo statistiką atspindinčias švieslentes papildė 2026 m. balandžio mėn. duomenimis. Išanalizavus juos paaiškėjo, kad ketvirtas metų mėnuo šalyje išsiskiria aktyvumu, o ir taip stipriai besiplėtusiame Vilniaus rajone fiksuojamas rekordinis patvirtintų statybos leidimų šuolis. 2026 m. balandžio mėn. Lietuvoje […]
Nors net 73 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad būsto kainos šiuo metu yra per aukštos, jaunimui pirmasis būstas išlieka vienu svarbiausiu finansinių tikslų, rodo naujausia apklausa. Apie tai, ar šiandienos rinkoje jaunam žmogui nuosavas būstas tebėra pasiekiamas, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Riboja ne motyvacija, o galimybės Per artimiausius 3 metus beveik […]
Viaduko su lėtėjimo ir greitėjimo juostomis statyba greta Ašigalio gatvės pasitinka darbų pabaigą. Ketvirtadienį sėkmingai atlikti statinio bandymai. Inžinierių komanda tam pasitelkė šešis sunkvežimius, sveriančius po 34 tonas. Atverti naująjį transporto mazgą planuojama birželio pradžioje. „Viadukas per A1 magistralę pastatytas. Lygiagrečiai išlietas asfaltas, sužymėtos juostos, įrengtas apšvietimas. Liko smulkūs estetiniai darbai“, – tikina Kauno meras […]
Kauno technologijos universitetas (KTU) pradeda įgyvendinti projektą, kurio metu bus tiriamas Lietuvos dipukų (angl. Displaced people) – Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių architektų – kūrybinis palikimas Šiaurės Amerikoje. Projektu „Laisvės salos: architektūrinis Lietuvos dipukų palikimas Šiaurės Amerikoje“ bus siekiama labiau išplėsti Lietuvos architektūros istoriografiją, atskleisti mažai nagrinėtą diasporos paveldą ir jo tipologinę, stilistinę bei ideologinę įvairovę. […]