„Vilniaus vandenys“ prašo NT vystytojų ir rangovų darbus per karantiną vykdyti atsakingiau

1

„Vilniaus vandenys“ prašo NT vystytojų ir rangovų darbus per karantiną vykdyti atsakingiau

Dėl neatsakingų ir nederintų žemės kasimo darbų per 9 šių metų mėnesius Vilniuje ir jo apylinkėse daugiau nei 100 kartų pažeisti vandentiekio ir nuotekų tinklai, rodo bendrovės „Vilniaus vandenys“ duomenys. Pažeidus tinklus, kyla avarijos – teršiama aplinka, nukenčia miesto infrastruktūra, nepatogumų patiria ir vartotojai – jie laikinai paliekami be vandens.

Per savaitę „Vilniaus vandenys“ fiksuoja vidutiniškai po du atvejus, kai kasant gruntą pažeidžiami tinklai. Dažniausiai taip nutinka, kai bandydami greitinti procesą, taupydami laiką, resursus statytojai nesikreipia į bendrovės atstovus dėl darbų suderinimo, nesilaiko darbų saugos ar projektinių reikalavimų. Pasitaiko atvejų, kai  bendrovės specialistai fiksuoja ir piktybišką statybininkų elgesį.

Nors šiais metais daugiausiai dėl karantino pasyviau vykdytų statybos darbų tokių incidentų fiksuota keliomis dešimtimis mažiau nei pernai, tačiau trečiųjų šalių įtaka išlieka viena dažniausių vandentiekio ir nuotekų tinklų avarijų priežasčių. Tokios avarijos sudaro maždaug penktadalį visų vandentiekio ir nuotekų tinklų avarijų, fiksuojamų Vilniaus mieste.

„Likviduoti tokių avarijų mūsų specialistai skuba kiekvieną savaitę, tenka pasitelkti ir papildomą įrangą, ir papildomas pajėgas, nutraukti kitus suplanuotus darbus. Vis tik didžiausia žala padaroma patiems vartotojams. Karantino laikotarpiu nenutrūkstantis vandens tiekimas tampa gyvybiškai svarbiu. Nutrūkus jam, kad ir trumpam, sutrinka gydymo, slaugos įstaigų darbas, papildomą įtampą tai sukelia ir kiekvienam iš mūsų, nes sutrikdo įprastą gyvenimo ritmą“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Todėl, pasak „Vilniaus vandenų“ vadovo, šiuo įtemptu laikotarpiu bendrovė papildomai kreipiasi į nekilnojamojo turto vystytojus, rangovus, verslo įmones prašydama solidarumo ir didesnės atsakomybės, vykdant žemės kasimo, statybos darbus ir taip užtikrinant vilniečių gerbūvį.

Neatsargūs kasimo darbai dažniausiai vyksta ten, kur vykdoma daugiausiai statybų: vis labiau atgyjančiame sostinės Naujamiesčio rajone ir kitose centrinėse Vilniaus miesto dalyse, taip pat – sparčiai vystomuose naujuose gyvenamuosiuose rajonuose, priemiesčiuose.

Bendrovė paskaičiavo, kad vienos avarijos metu šiais metais  vidutiniškai be vandens buvo palikta 15 „Vilniaus vandenų“ klientų, pernai – 26, tarp kurių ne tik namų ir butų gyventojai, bet ir verslo ar viešosios įstaigos, tokios kaip kavinės, kirpyklos, biurai, mokyklos, darželiai ir kitos. Kol vykdomi tinklo atstatymo darbai, vartotojai be vandens vidutiniškai lieka beveik 4 valandas. Neretai nepatogumus pajunta ir vairuotojai – pasitaiko, kad dėl pažeisto tinklo tenka uždaryti eismą, susidaro spūstys miesto gatvėse.

„Vilniaus vandenys“ savo ruožtu imasi visų įmanomų veiksmų, kad tokios avarijos nekiltų, o jei kyla, pažeidėjai būtų išaiškinti ir įpareigoti prisiimti atsakomybę. Be suderinimų kasinėjimus vykdę ir požeminius vandentiekio ar nuotekų tinklus pažeidę statytojai yra įpareigojami atlyginti bendrovės patirtas avarijos likvidavimo išlaidas, padarytą žalą aplinkai ir atstatyti pažeistą infrastruktūrą. Atlygintina žala paprastai svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių tūkstančių eurų.

Papildoma informacija:

„Vilniaus vandenys“ primena, kad prieš vykdant naujų objektų projektavimo darbus statytojas ar projektuotojas turi užsisakyti ir gauti suvestinį inžinerinių tinklų planą, vadinamą topo nuotrauką, kurios pagrindu vykdomas projektavimas. Norint vykdyti žemės kasimo darbus vandentiekio ar nuotekų tinklų apsaugos zonoje (jų dydžiai yra numatyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme), statytojas su „Vilniaus vandenimis“ turi pasirašyti susitarimą dėl darbų vykdymo tinklų apsaugos zonoje, taip pat prieš pradėdamas vykdyti suplanuotus darbus privalo iškviesti bendrovės atstovą tiksliai tinklų vietai nustatyti.

Pranešimą paskelbė: Greta Jankaitytė, UAB „Gravitas Partners“

Rekomenduojame

Renovacijai – didelis šalies gyventojų palaikymas

Renovacijai – didelis šalies gyventojų palaikymas

Didžioji dalis šalies gyventojų mano, kad renovacija prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo ir norėtų atnaujinti savo daugiabutį. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – BETA) atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. 85 proc. respondentų sutinka, kad Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa prisideda prie Lietuvos žmonių gyvenimo kokybės […]

Gyvenimas tęsiasi ir per karantiną: „Citus“ pristato projektą Vilniuje „PaJustis“ – augančio Vilniaus miesto infrastruktūra gamtos prieglobstyje

Gyvenimas tęsiasi ir per karantiną: „Citus“ pristato projektą Vilniuje „PaJustis“ – augančio Vilniaus miesto infrastruktūra gamtos prieglobstyje

„Citus“ sostinės Justiniškių mikrorajone, buvusio Buivydiškių dvaro pašonėje pristato naują būsto projektą „PaJustis“. Projektą sudarys 5 triaukščiai daugiabučiai su 100 butų ir 80 dviejų aukštų kotedžų, kurie bus statomi keturiais etapais. Bus galima rinktis iš skirtingo ploto bei išplanavimo 1–3 kambarių butų, siekiančių 32–64 kv. m arba 3–5 kamb. kotedžų, siekiančių 62–95 kv. m. Projekto […]

Alytaus sinagogos pastato istorija: ir maldos namai,  ir druskos sandėlis, ir viščiukų perykla

Alytaus sinagogos pastato istorija: ir maldos namai, ir druskos sandėlis, ir viščiukų perykla

Kultūros infrastruktūros centras (KIC) baigia Alytaus sinagogos tvarkymo darbus. Likvidavus avarinę būklę, pastatas remontuotas, restauruotas ir jame įsikurs Alytaus muziejaus padalinys. Alytuje, Kauno gatvėje, stūksanti senoji sinagoga prieš penkerius metus atrodė visiškai apleista: užkalti langai, ištrupėjusios sienų plytos. Dar liūdniau į ją žvelgė specialistai. „Fasadų būklė buvo gana prasta: siūlių skiedinys didesnėje jų dalyje ištrupėjęs, […]

Ilja Laurs: nekilnojamojo turto rinkos ateitis – tokenizacija

Ilja Laurs: nekilnojamojo turto rinkos ateitis – tokenizacija

„Jau daugiau nei šimtmetį nekilnojamasis turtas išlieka didžiausia pasaulyje turto klase. Paradoksalu, jog nepaisant technologinės pažangos, vartotojams investuoti į nekilnojamąjį turtą dėl mažo supratimo ir menko pasitikėjimo šia turto klase išlieka sudėtinga. Šią situaciją padėtų išspręsti tokenizacija – kriptovaliutomis ir Blockchain technologija paremta sistema“, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) […]