Pandemija šiais metais koregavo nekilnojamojo turto (NT) pirkėjų įpročius: pradėjo populiarėti miesto pakraštyje esantys sklypai, namai ar sodo nameliai. Renkantis tokio tipo būstą ekspertai pataria atsižvelgti į vandentiekio ir nuotekų tinklus. Vandentvarkos UAB „Vilniaus vandenys“ sparčiai plėtoja tinklus Vilniaus apskrityje, tačiau pastebi, kad dalis gyventojų vis dar nenori jungtis prie bendrų tinklų. Ekspertų teigimu, prie tinklų prijungto NT turto vertė yra iki 15 proc. didesnė, o jo išlaikymas kainuoja pigiau.

Padidėjęs susidomėjimas būstu užmiestyje ar miesto pakraštyje buvo pastebimas jau kurį laiką iki pandemijos: pirkėjai ne visada gali įpirkti norimo ploto būstą mieste, o rajone ar miesto pakraštyje kainos yra draugiškesnės kišenei, sako Antanas Kišūnas, NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus„ būsto departamento vadovas. Vis dėlto pasauliui smogusi koronaviruso pandemija išmokė įvertinti ir kitus atokiau nuo miesto esančio būsto privalumus.

„Pandemija ir karantino laikotarpiai žmones paskatino ieškoti tokio turto, kuris mažiau suvaržo judėjimo ir buvimo gamtoje laisvę. Dar labiau išaugo susidomėjimas namais, kotedžais miestų pakraščiuose ar rajonuose, taip pat padidėjo sodybų paklausa, dažnesniu pirkiniu tapo ir žemės sklypai nuosavo namo statybai. Išmoktos karantino pamokos ir supratimas, kas yra izoliacija, dalį žmonių paskatino ieškoti turto su bent minimaliu kiemo gabalėliu“, – teigia A. Kišūnas.

Plečia tinklus Vilniaus apskrityje

Vienas pagrindinių klausimų, ieškantiems būsto miesto pakraščiuose, yra vietinė infrastruktūra, įskaitant vandentiekio ir nuotekų tinklus. 

„Po pirmojo karantino pastebėjome, kad daugiau žmonių pradėjo domėtis prisijungimu prie vandentiekio ir nuotekų tinklų sodų bendrijose ar panašiose gyvenvietėse. Sąrašą teritorijų, kurių prijungimas yra finansuojamas „Vilniaus vandenų“ lėšomis, kasmet atnaujiname. Tad besirenkantys sklypą ar būstą gali iš karto įsivertinti, ar toje teritorijoje ketinama nutiesti tinklus“, – kalba „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius Saulius Savickas.  

Informaciją, apie planuojamą tinklų plėtrą, galima rasti čia. Intensyviausiai šiuo metu tinklų plėtra vykdoma priemiesčiuose, sodų bendrijose ir gyvenvietėse, esančiose Naujosios Vilnios seniūnijoje, Vilniaus raj. savivaldybėje ir Verkių seniūnijoje. Taip pat projektai įgyvendinami Naujininkų, Fabijoniškių, Antakalnio, Naujamiesčio seniūnijose bei Šalčininkų raj. ir Švenčionių raj. savivaldybėse.

2019–2020 m. Vilniaus miesto, Vilniaus raj., Šalčininkų raj. ir Švenčionių raj. savivaldybėse nutiesta apie 5,5 km vandentiekio ir  8,7 km nuotekų tinklų. Tačiau iki 2021 m. pabaigos šiose savivaldybėse plėtros mastas bus gerokai didesnis – planuojama nutiesti apie 41,9 km vandentiekio bei 52,6 km nuotekų tinklų.

Ne visi nori prisijungti

„Vilniaus vandenys“ nuo 2018 m. suteikia galimybę gyventojams, norintiems prisijungti prie magistralinių / kvartalinių geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tinklų, sutaupyti – įmonė finansuoja šių tinklų tiesimą apgyvendintose Vilniaus miesto, Švenčionių, Šalčininkų ir Vilniaus rajonų teritorijose.

„Norinčių, kad nutiestume vandentiekio ir nuotekų tinklus į jų pageidaujamą teritoriją netrūksta – tą kasmet patvirtina ir paraiškų skaičius. Priešinga situacija dažnai yra su ES finansuojamais projektais – gyvenvietėse nemokamai įrengiame vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, tačiau prie jų žmonės jungiasi ne taip noriai. Vieniems investuoti į geresnę buitį ir švaresnę aplinką trukdo pinigų stygius, kitiems nesinori papildomų rūpesčių planuojant tinklų įrengimo darbus savo namuose“, – sako S. Savickas.

Tačiau neprisijungus prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų mažėja NT turto vertė bei auga jo išlaikymo išlaidos.  

„Nauda naudojantis miesto vandentiekio tinklais labiausiai juntama tada, kai reikia prižiūrėti, remontuoti pačius tinklus. Naudojantis vietiniais tinklais tie darbai krenta ant pačių gyventojų pečių, o miesto tinklai yra tvarkomi paslaugas teikiančios bendrovės. Kitas nemažiau svarbus aspektas yra objekto su miesto komunikacijomis likvidumas – jis tikrai geresnis. Pavyzdžiui, kainos skirtumas tarp dviejų identiškų sklypų toje pačioje vietoje su komunikacijomis ir be gali būti 10–15 proc.“, – tvirtina A. Kišūnas.

Sudaro palankias sąlygas prisijungimui

Be to, kad „Vilniaus vandenys“ patys finansuoja tinklų tiekimą Vilniaus apskrityje, bendrovė taip pat siūlo papildomų priemonių, kurios padėtų  gyventojams prisijungti prie centralizuotų tinklų.

„Šiemet vartotojams pasiūlėme visas tinklų įrengimo ir prijungimo prie centralizuotų tinklų paslaugas gauti „iš vienų rankų“. Tai yra, klientams nebereikia patiems rūpintis namo prijungimo prie tinklų projektu, ieškoti rangovų ir kt. Visas šias paslaugas jie gali gauti pas mus. Be to, visas prisijungimui reikalingas paslaugas galime suteikti išsimokėtinai iki 5 metų laikotarpiui“, – sako S. Savickas.

„Vilniaus vandenys“ primena, kad nuo sausio 18 d. iki vasario 5 d. galima teikti paraiškas gyvenamosios teritorijos prijungimo prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Visą informaciją apie reikalingus dokumentus galima rasti čia. „Vilniaus vandenys“ paraiškas vertins ir reitinguos pagal Infrastruktūros plėtros objektų reitingavimo metodiką. Aukščiausio reitingo vietą turinčius projektus bendrovė teiks išoriniam finansavimui gauti. Jei finansavimas bus suteiktas – tuomet objektai bus prijungiami prie centralizuotų miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų. 

Pranešimą paskelbė: Greta Jankaitytė, UAB „Gravitas Partners”