„Vilniaus vandenys“ plečia infrastruktūrą į pandemijos laikotarpiu patrauklias teritorijas

„Vilniaus vandenys“ plečia infrastruktūrą į pandemijos laikotarpiu patrauklias teritorijas

Pandemija šiais metais koregavo nekilnojamojo turto (NT) pirkėjų įpročius: pradėjo populiarėti miesto pakraštyje esantys sklypai, namai ar sodo nameliai. Renkantis tokio tipo būstą ekspertai pataria atsižvelgti į vandentiekio ir nuotekų tinklus. Vandentvarkos UAB „Vilniaus vandenys“ sparčiai plėtoja tinklus Vilniaus apskrityje, tačiau pastebi, kad dalis gyventojų vis dar nenori jungtis prie bendrų tinklų. Ekspertų teigimu, prie tinklų prijungto NT turto vertė yra iki 15 proc. didesnė, o jo išlaikymas kainuoja pigiau.

Padidėjęs susidomėjimas būstu užmiestyje ar miesto pakraštyje buvo pastebimas jau kurį laiką iki pandemijos: pirkėjai ne visada gali įpirkti norimo ploto būstą mieste, o rajone ar miesto pakraštyje kainos yra draugiškesnės kišenei, sako Antanas Kišūnas, NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus„ būsto departamento vadovas. Vis dėlto pasauliui smogusi koronaviruso pandemija išmokė įvertinti ir kitus atokiau nuo miesto esančio būsto privalumus.

„Pandemija ir karantino laikotarpiai žmones paskatino ieškoti tokio turto, kuris mažiau suvaržo judėjimo ir buvimo gamtoje laisvę. Dar labiau išaugo susidomėjimas namais, kotedžais miestų pakraščiuose ar rajonuose, taip pat padidėjo sodybų paklausa, dažnesniu pirkiniu tapo ir žemės sklypai nuosavo namo statybai. Išmoktos karantino pamokos ir supratimas, kas yra izoliacija, dalį žmonių paskatino ieškoti turto su bent minimaliu kiemo gabalėliu“, – teigia A. Kišūnas.

Plečia tinklus Vilniaus apskrityje

Vienas pagrindinių klausimų, ieškantiems būsto miesto pakraščiuose, yra vietinė infrastruktūra, įskaitant vandentiekio ir nuotekų tinklus. 

„Po pirmojo karantino pastebėjome, kad daugiau žmonių pradėjo domėtis prisijungimu prie vandentiekio ir nuotekų tinklų sodų bendrijose ar panašiose gyvenvietėse. Sąrašą teritorijų, kurių prijungimas yra finansuojamas „Vilniaus vandenų“ lėšomis, kasmet atnaujiname. Tad besirenkantys sklypą ar būstą gali iš karto įsivertinti, ar toje teritorijoje ketinama nutiesti tinklus“, – kalba „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius Saulius Savickas.  

Informaciją, apie planuojamą tinklų plėtrą, galima rasti čia. Intensyviausiai šiuo metu tinklų plėtra vykdoma priemiesčiuose, sodų bendrijose ir gyvenvietėse, esančiose Naujosios Vilnios seniūnijoje, Vilniaus raj. savivaldybėje ir Verkių seniūnijoje. Taip pat projektai įgyvendinami Naujininkų, Fabijoniškių, Antakalnio, Naujamiesčio seniūnijose bei Šalčininkų raj. ir Švenčionių raj. savivaldybėse.

2019–2020 m. Vilniaus miesto, Vilniaus raj., Šalčininkų raj. ir Švenčionių raj. savivaldybėse nutiesta apie 5,5 km vandentiekio ir  8,7 km nuotekų tinklų. Tačiau iki 2021 m. pabaigos šiose savivaldybėse plėtros mastas bus gerokai didesnis – planuojama nutiesti apie 41,9 km vandentiekio bei 52,6 km nuotekų tinklų.

Ne visi nori prisijungti

„Vilniaus vandenys“ nuo 2018 m. suteikia galimybę gyventojams, norintiems prisijungti prie magistralinių / kvartalinių geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tinklų, sutaupyti – įmonė finansuoja šių tinklų tiesimą apgyvendintose Vilniaus miesto, Švenčionių, Šalčininkų ir Vilniaus rajonų teritorijose.

„Norinčių, kad nutiestume vandentiekio ir nuotekų tinklus į jų pageidaujamą teritoriją netrūksta – tą kasmet patvirtina ir paraiškų skaičius. Priešinga situacija dažnai yra su ES finansuojamais projektais – gyvenvietėse nemokamai įrengiame vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, tačiau prie jų žmonės jungiasi ne taip noriai. Vieniems investuoti į geresnę buitį ir švaresnę aplinką trukdo pinigų stygius, kitiems nesinori papildomų rūpesčių planuojant tinklų įrengimo darbus savo namuose“, – sako S. Savickas.

Tačiau neprisijungus prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų mažėja NT turto vertė bei auga jo išlaikymo išlaidos.  

„Nauda naudojantis miesto vandentiekio tinklais labiausiai juntama tada, kai reikia prižiūrėti, remontuoti pačius tinklus. Naudojantis vietiniais tinklais tie darbai krenta ant pačių gyventojų pečių, o miesto tinklai yra tvarkomi paslaugas teikiančios bendrovės. Kitas nemažiau svarbus aspektas yra objekto su miesto komunikacijomis likvidumas – jis tikrai geresnis. Pavyzdžiui, kainos skirtumas tarp dviejų identiškų sklypų toje pačioje vietoje su komunikacijomis ir be gali būti 10–15 proc.“, – tvirtina A. Kišūnas.

Sudaro palankias sąlygas prisijungimui

Be to, kad „Vilniaus vandenys“ patys finansuoja tinklų tiekimą Vilniaus apskrityje, bendrovė taip pat siūlo papildomų priemonių, kurios padėtų  gyventojams prisijungti prie centralizuotų tinklų.

„Šiemet vartotojams pasiūlėme visas tinklų įrengimo ir prijungimo prie centralizuotų tinklų paslaugas gauti „iš vienų rankų“. Tai yra, klientams nebereikia patiems rūpintis namo prijungimo prie tinklų projektu, ieškoti rangovų ir kt. Visas šias paslaugas jie gali gauti pas mus. Be to, visas prisijungimui reikalingas paslaugas galime suteikti išsimokėtinai iki 5 metų laikotarpiui“,  sako S. Savickas.

„Vilniaus vandenys“ primena, kad nuo sausio 18 d. iki vasario 5 d. galima teikti paraiškas gyvenamosios teritorijos prijungimo prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Visą informaciją apie reikalingus dokumentus galima rasti čia. „Vilniaus vandenys“ paraiškas vertins ir reitinguos pagal Infrastruktūros plėtros objektų reitingavimo metodiką. Aukščiausio reitingo vietą turinčius projektus bendrovė teiks išoriniam finansavimui gauti. Jei finansavimas bus suteiktas – tuomet objektai bus prijungiami prie centralizuotų miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų. 

Pranešimą paskelbė: Greta Jankaitytė, UAB „Gravitas Partners”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Kol Lietuva dar ginčijasi dėl slėptuvių įrengimo, suomiai jas stato jau ilgiau nei dešimtmetį: kokia Suomijos patirtis?

Kol Lietuva dar ginčijasi dėl slėptuvių įrengimo, suomiai jas stato jau ilgiau nei dešimtmetį: kokia Suomijos patirtis?

Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą, Lietuvoje netyla svarstymai apie šalies saugumui būtinos infrastruktūros pokyčius. Vienas jų – nuo šių metų sausio įsigaliojęs reikalavimas įrengti priedangas ar slėptuves naujos statybos viešosios paskirties objektuose ir aukštesniuose nei penkių aukštų daugiabučiuose. Tačiau kol kas nėra reglamento, kaip šie statiniai turėtų būti projektuojami, kas už juos mokėtų – verslas […]


„Summus Capital“ pelnas šių metų trečiąjį ketvirtį išaugo 26 proc.

„Summus Capital“ pelnas šių metų trečiąjį ketvirtį išaugo 26 proc.

„Summus Capital“, viena didžiausių nekilnojamojo turto investicijų bendrovių Baltijos šalyse, Lietuvoje valdanti biurų kompleksą „Park Town“ bei prekybos kompleksą „Nordika“, paskelbė 2023 m. trečiojo ketvirčio finansinius rezultatus. Šiuo laikotarpiu ketvirtadaliu išaugęs grynasis pelnas ir 11,6 proc. padidėjęs grynųjų pinigų balansas – tik dalis įmonės rodiklių, pasiekusių puikių rezultatų. 2023 m. trečiąjį ketvirtį estiško kapitalo „Summus […]


Naujakuriai pagalvoja apie dūmų detektorius, tačiau pamiršta kitą svarbią taisyklę

Naujakuriai pagalvoja apie dūmų detektorius, tačiau pamiršta kitą svarbią taisyklę

Įsirengiantys būstą vis dažniau nepamiršta ir dūmų detektoriaus, visgi statistika dar neramina – iš visų trijų Baltijos šalių lietuviai prasčiausiai rūpinasi savo namų apsauga nuo gaisro. Norėdama pagerinti situaciją, draudimo bendrovė „If“ organizuoja specialius renginius „Nėra namų be dūmų“, kuriuose išdalys 1 200 dūmų detektorių. Artimiausias renginys – Kaune, Vienybės aikštėje, lapkričio 28 d. 11.30–12.30 […]


Šalia Klaipėdos sparčiai augančiuose Ginduliuose – nauja „Maxima“ parduotuvė

Šalia Klaipėdos sparčiai augančiuose Ginduliuose – nauja „Maxima“ parduotuvė

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ lapkričio 23 dieną atidarė naują parduotuvę Klaipėdos rajone, adresu Žalioji g. 36, Ginduliai. Gyvenamųjų namų statyba Ginduliuose sparčiai plečiasi, tačiau prekybos vietų gyvenvietėje ypač trūko. Naujosios parduotuvės vieta pasirinkta atsižvelgiant į gyventojų poreikį apsipirkti greitai ir patogiai, negaištant daug laiko kelionėms. Naujoje „Maximoje“ – galimybė sutaupyti prieš šventes Tikimasi, jog moderni […]


Pirmieji tokie namai Lietuvoje: į modernius senjorų namus Vievyje senolė atvyko tiesiai iš JAV

Pirmieji tokie namai Lietuvoje: į modernius senjorų namus Vievyje senolė atvyko tiesiai iš JAV

Vievyje oficialiai atidaryti senjorų globos namai „Gemma“ Vievio namai, kuriuose jau apsigyveno pirmieji senjorai. Tarp jų – ir Amerikos lietuvė, atvykusi tiesiai iš oro uosto. Kone 5 tūkst. kv. m ploto komplekse galės apsigyventi 160 senjorų.  Rėmėsi užsienio pavyzdžiais „Norėjome pastatyti modernius globos namus, kurie atitiktų šiuolaikinio ir ateities senjoro poreikius, ir mums tai pavyko. […]


STATYBOS RITMAS sėkmingai įgyvendino netradicinį projektą

STATYBOS RITMAS sėkmingai įgyvendino netradicinį projektą

Statyba paprastai orientuota į žmogų. Statybos ir rekonstravimo darbai Lietuvos zoologijos sode Kaune įvedė dar vieną, patį svarbiausią šiame objekte elementą – gyvūnus. Tad įmonei STATYBOS RITMAS, šio projekto generaliniam rangovui, teko įgyvendinti netradicinį projektą. Projektą, finansuotą valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis, įmonė įgyvendino per dvejus metus. Kaip komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, projektas, kurį […]