„Vilniaus vandenys“ planuoja nutiesti daugiau nei 100 km nuotekų ir vandentiekio tinklų  

1

„Vilniaus vandenys“ planuoja nutiesti daugiau nei 100 km nuotekų ir vandentiekio tinklų  

Didžiausiai Lietuvoje vandentvarkos bendrovei „Vilniaus vandenys“ šių metų pabaigoje Europos Sąjunga skyrė finansavimą inžinerinių tinklų plėtrai. Todėl bendrovė teritorijoje, kurioje vykdo veiklą, iki projektų įgyvendinimo pabaigos planuoja nutiesti iki šiol rekordinį kiekį – beveik 52 km naujų vandentiekio bei 60 km nuotekų tinklų. Įgyvendinus plėtros planus, galimybe prisijungti prie centralizuotų sistemų galės pasinaudoti daugiau nei  5000 gyventojų.

Lapkričio pabaigoje „Vilniaus vandenys“ pasirašė sutartis su Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) dėl papildomo finansavimo iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondų skyrimo, kuris leis bendrovei užsitikrinti, kad jos vykdoma veikla Švenčionių, Švenčionėlių, Eišiškių, Šalčininkų, Nemenčinės bei Vilniaus aglomeracijose atitiks ES Miesto nuotekų valymo direktyvos keliamus reikalavimus. Gautas finansavimas – bendro, daugiau nei metus trukusio tarpinstitucinio darbo su Aplinkos ministerija, VIPA ir savivaldybėmis rezultatas.

„Esame įsipareigoję gerinti nuotekų ir vandentiekio sistemų prieinamumą tiek patiems vilniečiams, tiek tarptautinėms institucijoms. Daugiau centralizuotų tinklų reiškia mažesnį žmogaus poveikį aplinkai, todėl siekdami Vilnių padaryti tvaresniu, jautresniu aplinkai, nuolat didiname asignavimus vandentvarkai. Galų gale, tai yra ne tik investicijos į žmones, bet ir investicijos į ateitį“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Bendrovės „Vilniaus vandenys“ veiklos teritorijoje planuojamų įgyvendinti inžinerinių tinklų plėtros projektų vertė siekia – 19 mln. EUR (ES gražinamosios subsidijos dalis – apie 7,8 mln. Eur). Bendrovės skaičiavimais, įgyvendinus centralizuotų vandentiekio ir nuotekų plėtros projektus, bendras prisijungusių prie jų gyventojų skaičius Švenčionyse, Švenčionėliuose, Eišiškėse, Šalčininkuose, Nemenčinėje ir Vilniuje preliminariai sieks daugiau nei 5 000 gyventojų: prie vandentiekio tinklų bus prijungta 2517, o prie nuotekų – 2950 gyventojų.

„Suplanuoti įgyvendinti naujų inžinerinių tinklų plėtros projektai savo apimtimi ir svarba mūsų bendrovei yra itin reikšmingi. Džiugu kad prie sklandaus starto ženkliai prisidėjo pačios savivaldybės, kurios atliko didelę dalį parengiamųjų darbų. Bendrovė be savivaldybių prisidėjimo tokios apimties objektų finansiškai taip pat nebūtų pajėgi įgyvendinti. Vis tik labiausiai džiugina tai, kad ES direktyvų įgyvendinimas, tvarios aplinkos kūrimas, įsiklausymas į gyventojų poreikius yra mūsų visų bendras prioritetas“, – sako bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Pasak „Vilniaus vandenų“ vadovo, tai tik pirmasis žingsnis, didinant centralizuotų paslaugų prieinamumą gyventojams. Suplanuotus plėtros projektus dar teks įgyvendinti, laikantis itin įtemptų terminų ir aukščiausios darbų kokybės. Šiuo metu „Vilniaus vandenys“ jau yra pasirašę rangos darbų sutartis dėl didžiosios dalies suplanuotų plėtros objektų įgyvendinimo.

Prioretizuojant, kur svarbiausia pirmiausiai nutiesti centralizuotas sistemas, dalis objektų buvo atrinkti panaudojus bendrovėje „Vilniaus vandenys“ taikomą infrastruktūros plėtros objektų reitingavimo metodiką. Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Šalčininkų rajono ir Švenčionių rajono savivaldybės siekdamos prijungti kuo daugiau būstų prie centralizuotų vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų, atliko gyventojų apklausas  vietovėse, kuriose nėra išvystyta centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema. Būstai, kurių savininkai pateikė raštiškus sutikimus, įgyvendinus šiuos projektus, bus prijungti prie centralizuotų tinklų.

Skirtingų aglomeracijų savivaldybės prie projektų plėtros ketina prisidėti skirdamos piniginius įnašus, kuriais bus dalinai finansuojami objektų rangos darbai. Iš viso savivaldybės tinklų plėtros projektų įgyvendinimui yra numačiusios skirti apie 10 mln. eurų.

Vadovaujantis Miesto nuotekų valymo direktyva, neprijungtų prie centralizuotų nuotekų tinklų gyventojų skaičius aglomeracijoje negali būti didesnis kaip 2 proc. nuo visų aglomeracijoje (šiuo atveju – Švenčionių, Švenčionėlių, Eišiškių, Šalčininkų, Nemenčinės bei Vilniaus aglomeracijose) susidarančių nuotekų taršos kiekio ir negali būti didesnis kaip 2 000 gyventojų ekvivalento.

Pranešimą paskelbė: Jolita Orentaitė, UAB „Vilniaus vandenys“

Rekomenduojame

Iš užsienio sugrįžusi šeima džiaugiasi gyvenimu šalia Utenos

Iš užsienio sugrįžusi šeima džiaugiasi gyvenimu šalia Utenos

Prieš aštuonerius metus Povilas Jankauskas kartu su žmona priėmė drąsų sprendimą. Jungtinėje Karalystėje gyvenusi šeima nusprendė sugrįžti į Lietuvą ir įsikūrė… visiškai šalia Utenos. Čia jie ne tik įkūrė nuosavą verslą, bet ir džiaugiasi kokybišku gyvenimu. Šešerius metus užsienyje gyvenusi pora į Lietuvą sugrįžo 2013-aisiais. Nors svarstė apie gyvenimą Vilniuje, Klaipėdoje ar Druskininkų kurorte, galiausiai […]

MERKO baigė restauruoti istorinį Kauno kareivinių pastatą

MERKO baigė restauruoti istorinį Kauno kareivinių pastatą

UAB Merko statyba baigė darbus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos inicijuotame projekte – bendrovė renovavo Lietuvos kariuomenės Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono kareivinių pastatą. Į Kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktam istoriniam statiniui remonto jau labai reikėjo – įtrūko sienos ir įgriuvo stogas, pats jis buvo avarinės būklės. „Kareivinės atnaujintos ne tik pagal paveldo reikalavimus, išlaikant istorinę […]

Seimo nario Kęstučio Masiulio pranešimas: parlamentaras siūlo nestatyti pareigūnų mokymo centro Vilniaus senamiestyje

Seimo nario Kęstučio Masiulio pranešimas: parlamentaras siūlo nestatyti pareigūnų mokymo centro Vilniaus senamiestyje

                      2022 m. sausio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską, prašydamas įvertinti poreikį statyti naują pareigūnų mokymo centrą Vilniaus senamiestyje, Drujos gatvėje. „Numatytas sklypas naujam mokymų centrui yra prestižinėje vietoje, šalia Vizitiečių vienuolyno ir Misionierių bažnyčios. […]

Išskirtinio Norvegijoje biurų pastato „Økern Portal“ fasadą įgyvendino „Staticus“

Išskirtinio Norvegijoje biurų pastato „Økern Portal“ fasadą įgyvendino „Staticus“

„Økern Portal“ biurų pastatas Osle tapo išskirtiniu projektu Norvegijoje ne tiek dėl savo didumo, kiek dėl tvarumo ir neįprasto dizaino. Šio pastato, pelniusio aukštą įvertinimą Norvegijoje ir apdovanoto „Lietuvos metų gaminio 2021“ aukso medaliu, statyboje dalyvavo įmonė „Staticus“. Įmonė „Staticus“ projektui, kuris Norvegijos sostinėje Osle buvo įgyvendinamas 2018 m. lapkritį–2020 m. gruodį, suprojektavo, pagamino ir […]

Rangovai skatinami aktyviau imtis kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų

Rangovai skatinami aktyviau imtis kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų

Metų pradžia – tinkamas laikas įvertinti praėjusių metų darbus. Apžvelgdamas juos, Kultūros infrastruktūros centro direktorius Šarūnas Šoblinskas teigė, kad 2021 metai padėjo labiau suprasti rinkos situaciją ir priimti sprendimus, kurie padėtų geriau rūpintis mūsų šalies istorijai svarbiais statiniais. Vienas iš tokių žingsnių – skatinti projektuotojus, statybos bendroves aktyviau imtis kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų.    […]

2022-ųjų interjero tendencijos – nuo atsigręžimo į gamtą iki funkcionalumo

2022-ųjų interjero tendencijos – nuo atsigręžimo į gamtą iki funkcionalumo

Lietuviai savo namų aplinkai skiria vis daugiau dėmesio ir siekia susikurti jaukias, stilingas, jų poreikius atitinkančias erdves. Tai darydami daugelis atsižvelgia ir į tuo metu vyraujančias interjero tendencijas, kurias neretai pritaiko savo skoniui ir poreikiams. Naujiesiems metams prasidėjus apie pagrindines šių metų tendencijas, kurios turėtų neaplenkti ir lietuvių namų, pasakoja interjero specialistai. Dominuos žemiškos spalvos […]