Asociacija „Visorių slėnio bendruomenė“ palaiko siekius nutiesti sujungimą tarp Vakarinio aplinkkelio ir Molėtų plento, tačiau siekia apsaugoti savo gyvenamąją vietą nuo sunkiojo transporto keliamo triukšmo ir  didžiulio eismo intensyvumo keliamų nepatogumų ir pavojų dabartinių to regiono gyventojų sveikatai.

Viešai pasirodžius informacijai, neva „Visorių slėnio bendruomenė“ stabdo savivaldybės planus nutiesti gatvę tarp Vakarinio aplinkkelio ir Molėtų plento, jos atstovas advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ partneris Deivis Valiulis tvirtina, kad bendruomenė palaiko savivaldybės siekius nutiesti naują gatvę, tačiau gyventojai nori, kad būtų atsižvelgta į privalomus jų sveikatos apsaugos reikalavimus.

Pagal dabartinį savivaldybės planą, planuojamą Mykolo Lietuvio gatvę numatoma tiesti pagal žemės sklypų, esančių B. Krivicko g., ribas. Detalusis planas Mykolo Lietuvio gatvei tiesti pradėtas ruošti dar 2014 metais, tačiau bendruomenės pirmininkas Jurgis Lebedys tvirtina, kad viso proceso metu savivaldybė vengė dialogo su gyventojais, netgi neatsako ir į raštu pateikiamus paklausimus ir, padedant savivaldybei pavaldžioms įmonėms, ieško būdų, kaip apeiti įstatymų reikalavimus, turinčius užtikrinti tinkamą visuomenės sveikatos apsaugą nuo išorės veiksnių.

„Visorių slėnio bendruomenė“ yra siūliusi savivaldybei pakreipti Mykolo Lietuvio gatvę taip, kad darant minimalų papildomą poveikį aplinkai, būtų apsaugoma gyventojų teisės gyventi sveikai. Tačiau savivaldybė, skubėdama įgyvendinti gatvės tiesimo planus, tokių pasiūlymų atsisakė ir siūlo gatvę nutiesti palei pat gyvenamą teritoriją, nors numatomas eismo intensyvumas tikrai didelis. Tačiau net ir numatomas eismo intensyvumas savivaldybės dokumentuose ėmė mažėti – gyventojai svarsto, ar tai nedaroma siekiant „sukurti“ reikiamus skaičius ir parodyti, kad žalos gyvenvietėje gyvenantiems žmonėms nebus.

Pagal pirminius projektus, šioje gatvėje eismo intensyvumas buvo numatomas daugiau kaip 23 tūkst. automobilių per parą, šiuo metu – jau tik 17 tūkst. Apsaugai nuo šio srauto keliamo triukšmo ir taršos iš apsaugos priemonių yra numatyta tik mažatriukšmė asfalto danga. Nei triukšmą mažinančių sienučių, nei želdinių, nei garsą izoliuojančių langų ir balkonų nėra numatoma, tuo tarpu tiesiant Šiaurinę gatvę visos šios apsaugos priemonės bus įrengtos, tad gyventojams kyla klausimas – kodėl taikomi skirtingi kriterijai?

„Kitais atvejais savivaldybė į aplinkos apsaugą nežiūri taip skrupulingai, pavyzdžiui, realizuojant kitos, būsimosios Šiaurinės gatvės statybas, bus iškirsta apie 1,5 ha miško, tam yra pritarusios visos oficialios institucijos. Mūsų atveju kažkodėl ir mažesnių galimybių neatsiranda“, – pasakoja bendruomenės pirmininkas Jurgis Lebedys.

D.Valiulis sako, jog, susiklosčius tokiai situacijai, aplinkinių namų gyventojų bendruomenė siekia, kad bent minimaliai būtų užtikrinta teisės aktų garantuojama aplinka, saugi nuo triukšmo ir taršos. Bendruomenės paprašė įvertinti galimą antrąją alternatyvą, – planuojamos gatvės raudonąsias linijas perkelti nuo minėtų žemės sklypų ribų apie 50 m. Tokiam visuomenės pasiūlytam variantui pritarė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas.

„Projekto įgyvendinimas pagal savivaldybės siūlymą neatitinka visų reikalavimų, taikomų užtikrinti tinkamą visuomenės sveikatos apsaugą. Maža to, Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje triukšmą mažinančių sienučių įrengimo atsisakyta dėl brangaus ir sudėtingo jų įrengimo bei neefektyvumo esamoje situacijoje, Visorių slėnio bendruomenės gyvenamuosiuose namuose nenumatyta įrengti izoliuojančių akustinių langų ir durų, tą numatoma daryti tik viename name ir visai kitoje vietoje,“ – esamą situaciją apžvelgia teisininkas D.Valiulis.

„Suinteresuoti gyventojai yra poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai. Jie nori pašalinti jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimus. Visi žinome, kad poveikio aplinkai vertinimas atliekamas ne šiaip sau, juo turi būti nustatytas numatomą ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatai. Panašu, kad mūsų atveju šis procesas nėra skaidrus, jis atliekamas atmestinai, nepaisant gyventojų interesų, o vien siekiant patogumo savivaldybei“, – sako D.Valiulis.

Skundas teismui, anot advokato, yra paskutinė gyventojų galimybė atkreipti dėmesį į jiems kylančias problemas.

„Visą laiką siekėme konstruktyvaus dialogo su savivaldybe, tačiau iki šiol tokio nepavyko užmegzti. Neprarandame vilties, kad savivaldybė tinkamai įvertins situaciją ir mūsų teisėtus norus“, – sako „Visorių slėnio bendruomenės“ advokatas.

Daugiau informacijos:
Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ partneris
Deivis Valiulis
Tel. 8 698 09677

Pranešimą paskelbė : Ineta Stravinskaitė – Janavičienė, UAB „Komunikacijos idėjos”