Netikėti atradimai tvarkant Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčią – atliekant tvarkybos darbus kilo įtarimų, kad jos laiptų akmenys – tai žydų antkapiniai paminklai. Šiam faktui pasitvirtinus, laiptai buvo išmontuoti, o antkapiniai paminklai sugrąžinti į senųjų žydų kapinių teritoriją.
Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu jau ketvirti metai vyksta Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios ir kitų statinių komplekso, evangelikų reformatų bažnyčios, esančios Pylimo g. 18, tvarkybos (remonto, restauravimo) darbai.
„Pernai buvo restauruotas bažnyčios timpanas su horeljefine kompozicija, kolonos, priekinis fasadas“, – pasakojo apie padarytus darbus KIC techninės priežiūros projekto vadovas Miron Čebatul.
Šiais metais planuojama sugrąžinti bažnyčios istorinį vaizdą, atkuriant prarastas, ant stogo buvusias skulptūras ir įrengti laiptų pakopas.
Laiptams buvo panaudoti žydų antkapiniai paminklai
Pradėjus tvarkybos darbus, bažnyčia pateikė staigmenų – pasirodė, kad ant centrinių laiptų pakopų akmenų yra kažkokie užrašais. Nežymius įbrėžimus, vietomis vos matomus, atpažino Lietuvos žydų bendruomenės atstovai. Jie kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, ir sudaryta komisija patvirtino, jog pakopos iš tiesų pagamintos iš žydų antkapinių paminklų. Laiptai buvo išmontuoti, paminklai sugrąžinti į senųjų žydų kapinių teritoriją.
Netrukus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kreipėsi į Lietuvos evangelikų reformatų konsistoriją, į Kultūros paveldo departamentą, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydami atkreipti dėmesį ir į šoninius laiptus.
„Prašome įvertinti, ar minėtuose šoniniuose laiptuose (palei pietinę sieną) nėra tokių pačių požymių, kad jos pagamintos iš žydų antkapinių paminklų. Pasitvirtinus įtarimams, prašome spręsti dėl jų demontavimo ir nuvežimo į laikiną tokių paminklų fragmentų saugojimo aikštelę Vilniaus žydų senųjų kapinių teritorijoje Olandų gatvėje“, – rašė bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Įtarimai ir šį kartą pasitvirtino. Liepos viduryje Vilniaus savivaldybei buvo perduotos dar dvidešimt keturios granitinės laiptų pakopos, kurios demontuotos vykdant bažnyčios tvarkybos darbus ir identifikuotos kaip žydų antkapių paminklų plokštės. Pasirašius perdavimo sutartis, pakopos išvežtos ir saugomos Vilniaus miesto savivaldybei ir Verkių-Pavilnių regioniniam parkui priklausančioje aikštelėje, esančioje prie Vilniaus žydų senųjų kapinių (Olandų g.) Kirkuto alėjoje.
Istorinis teisingumas atstatytas – žydų antkapių paminklų plokštės nebus kasdien minamos kojomis niekuo apie tai neįtarusių žmonių.
Pamatuotos bažnyčios stogo skulptūros
Kaip jau minėta, kitas šiais metais suplanuotas darbas – bažnyčios istorinio vaizdo restauravimas, t. y. prarastų skulptūrų atkūrimas.
Kalbant apie jas, derėtų prisiminti bažnyčios istoriją. Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia pastatyta 1830-1835 metais pagal architektūros profesoriaus Karolio Podčašinskio projektą. Frontono timpane (trikampėje plokštumoje) įkomponuotas skulptoriaus Kazimiero Jelskio sukurtas horeljefas „Kalno pamokslas“. 1837 metais skulptorius bažnyčios viršų papuošė skulptūromis: dviem klūpinčiais sparnuotais angelais ir Tikėjimą simbolizuojančia mergelės figūra su kryžiumi ir taure rankose. 1949 metais jau nuo nebeveikiančios bažnyčios skulptūros buvo nuimtos, bažnyčios pastatas pertvarkytas, pritaikytas kino teatrui, šoniniuose fasaduose įrengti įėjimai su laiptais. 1990 metais bažnyčia sugrąžinta tikintiesiems.
2017 metais LR Kultūros ministerija pagal Paveldotvarkos programą skyrė lėšų, buvo pradėti Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios tyrimo, projektavimo darbai, kurie ir numatė pirminio bažnyčios vaizdo restauravimą, atkuriant klasicistinio stiliaus architektūrai būdingus dailės elementus – skulptūras virš frontono. Remonto, restauravimo darbai pradėti 2018 metais.
„Apie evangelikų reformatų bažnyčią ir Kazimiero Jelskio skulptūras (ką jos vaizduoja, ką simbolizuoja) buvo rašyta Vladislavo Zahorskio „Vadove po Vilnių“. Jų vaizdas užfiksuotas ne viename Vilniaus vaizdų atviruke, istorinėse garsių fotografų nuotraukose. Skulptūrų atkūrimas neabejotinai išryškins klasicistinės architektūros sakralinį objektą Pylimo gatvės išklotinėje, grąžins Vilniaus senamiesčio panoramai išskirtinius puošybos elementus“, – pasakojo restauravimo projektą rengusi KIC projektavimo vadovė Irena Staniūnienė.
Liepą buvo vykdomi aukščio ir skulptūrų proporcijų tikrinimo darbai, virš frontono buvo užkelti natūralaus dydžio maketai.
KIC nuotraukose: žydų antkapių paminklų plokštės; „primatuojamos“ bažnyčios statulos.
Pranešimą paskelbė: Vaida Samuolytė, Kultūros infrastruktūros centras
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]