Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), vykdydama vieną iš svarbiausių savo funkcijų – žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą ir tikslinimą, 2025 metais parengė 8937 išvadas ir priėmė 35 769 sprendimus dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ar patikslinimo.
„Kasdien priimami sprendimai ir rengiamos išvados rodo, kiek daug atsakomybės tenka Nacionalinei žemės tarnybai. Nuo žemės sklypų kadastro duomenų tikslumo priklauso aiškios žemės sklypų nuosavybės ribos, sklandūs sandoriai, teritorijų planavimas ir ginčų prevencija. Todėl nuosekliai dirbame, kad šie duomenys atitiktų realią situaciją“, – sako NŽT Nekilnojamojo turto kadastro veiklos koordinavimo skyriaus vedėja Jurgita Macinkevičienė.
Nuo 2025 m. liepos 1 dienos žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo darbus perėmus VĮ Registrų centrui, NŽT toliau vykdo jai priskirtas funkcijas. Tarnyba priima sprendimus dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo, rengia išvadas dėl žemės sklypų ribų teisingumo bei vertina matininkų veiklą.
Atlikdami žemės sklypų kadastrinius matavimus, matininkai tam tikrais atvejais privalo kreiptis į NŽT išvadai gauti. Išvada reikalinga, kai žemės sklypo plotas viršija leistinus skirtumus. Taip pat tuomet, kai nustatytas plotas reikšmingai skiriasi nuo anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuoto ploto. Į NŽT būtina kreiptis ir tada, kai sklypo ribos ar konfigūracija neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose numatytų sprendinių. Išvada reikalinga ir tais atvejais, kai sklypo ribos nesutampa su gretimų sklypų ribomis arba jas kerta daugiau, nei leidžiama. Taip pat kai su sklypu besiribojantys keliai neatitinka suplanuotų sprendinių.
Matininkas privalo tęsti žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbus vadovaudamasis NŽT išvada.
Atkreipiame dėmesį, kad visi prašymai gauti NŽT išvadą turi būti teikiami tik per Geoportal.lt, o kartu su prašymu būtina pateikti situacijos schemą ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopiją.
Sprendimus dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ar keitimo NŽT priima gavusi iš Registrų centro patikrintą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Didžioji dalis sprendimų priimama, kai reikia naujai suformuoti arba pertvarkyti žemės sklypus.
Pranešimą paskelbė: Ruslanas Golubovas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]