Vien pasiryžti būsto atnaujinimui nepakanka: daugiau sutaupyti galima ir priimant vieną svarbų sprendimą

Daugiau nei du trečdaliai Lietuvoje esančių daugiabučių ir individualių namų pastatyti 1961–1990 metais bei anksčiau ar vėliau turės sulaukti atnaujinimo. Tačiau vien pasiryžti renovacijai nepakanka, mat ekspertai pataria prieš tai atsakyti į keletą svarbiausių klausimų. Vienas pagrindinių – kokį sienų šiltinimą ir kokią fasadų apdailą pasirinkti.

Daugiabučių atnaujinimo naudą patvirtina faktai – šilumos išsaugojimo lygis nerenovuotuose namuose maždaug 40–60 proc. mažesnis, palyginus su jau dabar atnaujintais namais. Šie rezultatai geriausiai matomi suvedinėjant išlaidų eilutes mėnesio pabaigoje – šaltuoju metų laiku net keturi iš penkių eurų nerenovuotuose namuose energijai skirtų išlaidų sudaro mokesčiai už šilumos energiją, skaičiuoja akmens vatos gamintojai „ROCKWOOL“.

„Kompleksiškai apšiltinus pastato išorines konstrukcijas bei įdiegus papildomas priemones galima sumažinti energijos sąnaudas šildymui net iki 70 procentų. Nieko keisto, kai vien per sienas galima prarasti iki 39 proc. šilumos. Tad dėl noro džiaugtis didesniu komfortu ir mažesnėmis šildymo kainomis daugiabučių namų renovacijos mąstai kasmet didėja“, – tendencijas apžvelgia „ROCKWOOL“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.

Jam pritaria ir statybų ekspertas Salvijus Antanaitis. Jo nuomone, namo apšiltinimą galima prilyginti atsiperkančiai ir daugybę privalumų turinčiai investicijai.

„Po šių darbų gerėja namo estetinė būklė, patalpų mikroklimatas, auga statinio vertė, sumažėja išorinio triukšmo lygis. Itin svarbu, kad didesnis komfortas jaučiamas ne tik žiemą, bet ir vasarą – namas karštą dieną įkaista kur kas mažiau“, – teigia pašnekovas.

Ilgaamžiškumą užtikrina naujos technologijos

Anot S. Antanaičio, dažniausiai daugiabučių namų išorinių sienų šiltinimui renkamasi tarp tinkuojamo ar vėdinamo fasado įrengimo variantų, kur kaip šilumos izoliacija naudojama akmens vata, polistireninis putplastis ar poliuretanas.

Apžvelgdamas naujoves pašnekovas iš minėtų medžiagų akcentuoja inovatyvių sprendimų vis pasiūlančią akmens vatą ir dabar itin populiarėjančius vėdinamuosius fasadus. Visų pirma dėl patogumo – jį įrengti galima ir žiemą, kai su tinkuojamais fasadais dirbama tik esant aukštesnei nei penkių laipsnių pagal Celsijų oro temperatūrai. Tiesa, dėl didelio išorinės apdailos plokščių pasirinkimo vėdinami fasadai būti kiek brangesni, bet jų eksploatacinės išlaidos – mažesnės, o priežiūra – lengvesnė.

„Reikėtų pabrėžti ir sausesnes sienas, mat šiuose fasaduose suformuojamas oro tarpas leidžia pasišalinti drėgmei. Taip užkertamas kelias jai patekti į pastato vidų, o tuo pačiu – ir pelėsio vystymuisi. Svarbu ir tai, kad tokie fasadai ir jiems įrengti naudojamos medžiagos yra ilgaamžės – rinkoje yra akmens vatos plokščių su padidintu išorinio sluoksnio atsparumu, ką leidžia pasiekti unikali dviejų tankių formavimo technologija“, – tvirtina „ROCKWOOL“ atstovas.

S. Antanaitis mini ir tai, kad ventiliuojamiems fasadams naudojamos medžiagos gali pagerinti priešgaisrinę saugą.

„Įrengiant ventiliuojamus fasadus dažnai girdžiu klausimą „ar ši medžiaga nedegi“. Nieko keisto, kad tai taip aktualu, nes kalbame apie aukštus pastatus ir daug gyventojų turinčius daugiabučius“, – apibendrina statybų ekspertas.

Klaidas daro norėdami sutaupyti ten, kur nereikėtų

Norint išnaudoti gerąsias ventiliuojamų fasadų savybes, reikia vadovautis ir keliomis esminėmis taisyklėmis, tačiau klaidų, anot S. Antanaičio, vis tiek neišvengiama. Dažniausiai jas lemia noras sutaupyti ten, kur nereikėtų, mat kartais išorinių sienų apšiltinimui panaudojamas vidaus patalpoms skirtas gaminys ar tam netinkančios apdailinės medžiagos.

Taip pat, pasak specialisto, reikia pasirinkti tinkamų šiluminių savybių medžiagas. Jas apibūdina šilumos laidumo koeficientas – kuo medžiaga bus mažiau laidi šilumai, tuo mažesnio storio jos reikės ir atitinkamai bus didesnis efektyvumas. Renkantis dvitankes vėdinamųjų fasadų akmens vatos plokštes išlošiama ir ten, kad iškart įrengiamas ne tik pagrindinis šilumos, bet ir vėjo izoliacinis sluoksnis. Patariama nesirinkti ir pigiausių fasadinių apdailinių plokščių – aukštesnė kaina dažniausiai parodo, kad jos ilgiau tarnaus ir neišbluks.

„Tad vien tik pripažinimo, kad reikia renovacijos nepakanka – būtina atsižvelgti į kiekviename žingsnyje geriausius sprendimus. Rinkoje pasirinkimas išties didelis, tad svarbu atsižvelgti į kiekvieno varianto privalumus ir trūkumus, surasti sau tinkamiausią sprendimą. Ir, žinoma, vadovautis nuostata, kad dabar atnaujinamas pastatas dar turės tarnauti ilgus metus. Todėl turime būti tikri, kad galėsime džiaugtis didžiausiu komfortu savo namuose“, – apibendrina dr. A. Buska.

Pranešimą paskelbė: Arnas Šarkūnas, UAB „Gravitas Partners”