„Via Lietuva“: „Via Baltica“ rekonstravimas vyksta įspūdingu tempu – trečiadienį magistralėje įsigalioja eismo pokyčiai

AB „Via Lietuva“ praneša, kad modernizuojant „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos jau atlikta daugiau nei 50 proc. visų suplanuotų darbų. Visus paskutinio 12 km kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo (nuo 85 iki 97,06 km) darbus numatyta pabaigti iki metų pabaigos, tačiau eismo dalyviai kairiąja naujai nutiestos magistralės eismo juosta (Lenkijos link) važiuos jau šią vasarą.

Eismo dalyviai turėtų žinoti, jog trečiadienį eismas A5 keliu (nuo 91 km) iki Lietuvos ir Lenkijos sienos (97,4 km) bus paleistas naujai nutiestos automagistralės kairiąja puse. Liepos pabaigoje planuojama, kad eismas kaire puse vyks jau visu rekonstruoto ruožo ilgiu: nuo 85 iki 97,4 km.

Į Lenkiją ir iš jos vykstantys vairuotojai gali savo akimis stebėti, kaip sparčiai pasienyje baigiama modernizuoti paskutinė „Via Baltica“ kelio atkarpa nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos. Šiuo metu čia darbus ruože prie Lietuvos ir Lenkijos sienos vykdo apie 350 darbuotojų, zuja daugiau nei 100 vienetų statybinės technikos. 

Nuo darbų pradžios praėjusiais metais, iki šiol jau nutiesta apie 75 proc. pagrindinio keturių eismo juostų magistralinio kelio, įrengta 60 proc. jungiamųjų kelių, o žiedinių sankryžų įrengimas pasiekė 50 proc. Taip pat atlikta daugiau nei pusė kitų infrastruktūros sprendinių – nuo lietaus nuotekų tinklų iki techninių inžinerinių sistemų. 

Tuo pačiu gerokai pasistūmėjo statinių, įskaitant viadukus bei gyvūnų praėjimus, įrengimo darbai – jų įgyvendinimas šiuo metu siekia apie 70 proc.

Pastaruoju metu darbų ruože aktyviai vyksta asfalto dangų klojimo darbai, magistraliniame kelyje įrengiami apsauginiai atitvarai, statomos triukšmo užtvaros. Žiedinėje sankryžoje bei apjungiamuosiuose keliuose formuojamos žemės sankasos. Jungiamuosiuose keliuose rengiamos dangų konstrukcijos: apsauginiai šalčiui atsparūs sluoksniai, pagrindo sluoksniai iš skaldos. 

Atskiruose kelių ruožuose vykdomi šlaitų padengimo dirvožemio sluoksniu darbai, sėjama žolė. Aktyviai vykdomi darbai statant kelio apšvietimui reikalingą įrangą, taip pat pabaigos link artėja ryšių tinklų perkėlimo darbai. Netolimoje ateityje numatoma pradėti apsauginės tinklo tvoros nuo gyvūnų įrengimo darbus, rugpjūčio antroje pusėje turi prasidėti medžių krūmų (želdinių) sodinimo darbai.

Įgyvendinant projektą šiame ruože bus pastatyti 2 viadukai, 3 tuneliniai praėjimai gyvūnams, 10 žiedinių sankryžų, 3 tuneliniai pravažiavimai, 1 stovėjimo ir poilsio aikštelė (iki šiol moderniausia Lietuvoje), 1 žaliasis tiltas gyvūnų migracijai.

„Via Baltica“ rekonstravimas vyksta įspūdingu tempu – galime pasidžiaugti, kad jau atlikta daugiau nei pusė visų darbų ir projekto įgyvendinimas juda pabaigos link. Šio projekto svarbą sunku pervertinti – jis gerokai padidins eismo saugą, užtikrins sklandesnį prekių ir patogesnį ir greitesnį keleivių judėjimą bei leis Lietuvai dar tvirčiau įsitvirtinti kaip svarbiai tranzito šaliai tarp Baltijos ir Vidurio Europos regionų. Tai ne tik kelias – tai naujas kokybės lygmuo Lietuvos ir viso regiono kelių transporte“, – akcentuoja AB „Via Lietuva“ l. e. p. generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius pabrėžia, kad „Via Baltica“ ruožo Marijampolė–Lenkijos siena rekonstrukcija šiuo metu yra neabejotinai vienas reikšmingiausių ir didžiausių kelio statybos darbų, vykdomų mūsų šalyje. 

„Bendrai esame atlikę daugiau nei pusę modernizavimo projekte numatytų darbų. Skaičiai, tempai, darbų įvairovė bei apimtys yra išties įspūdingi. Atsižvelgdami į įsipareigojimų vykdymo spartą, kai kuriuos darbus atliekame ir šeštadieniais. 

Geriausio rezultato siekiame dirbdami su 350 įvairių specializacijų žmonių komanda. Taip pat pasitelkta apie 100 vienetų įvairios kelių statyboje naudojamos technikos. Dedame maksimalias pastangas, kad laiku ir kokybiškai įvykdytume mums patikėtą ir visai Lietuvai svarbų projektą“, – teigė A. Rusevičius.

Kelio „Via Baltica“ plėtra yra itin svarbi ne tik krovinių logistikos gerinimui, tačiau ir kariniam mobilumui. Įgyvendinus „Via Baltica“ rekonstrukciją, kelio zonoje bus geresnis per Lietuvą vykstančių karinių gynybinių padalinių susisiekimas, bus galima laiku dislokuoti karinius vienetus, didinti paramą Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse jau dislokuotiems kariniams vienetams. Rekonstrukcijos darbai atitinka civilinio ir karinio (t. y., „dvejopo naudojimo“) CEF reglamentą 2021/1153 ir 2021/1328.

Ši projekto atkarpa yra strateginė tiek Lietuvai, tiek visam Baltijos regionui – tai svarbi žemyno šiaurės–pietų krypties jungtis, kuri užtikrins greitesnį, patogesnį ir saugesnį susisiekimą.

Bendra „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos modernizavimo vertė siekia beveik 543 mln. Eur su PVM.

Įgyvendinant I, II, III ir IV „Via Baltica“ ruožų rekonstrukcijų projektus, dvejopos paskirties mobilumui užtikrinti 2022-2024 m. gautas iš viso daugiau nei 134 mln. eurų Europos infrastruktūros tinklų priemonės (toliau – EITP) finansavimas. Šie dvejopos (kariniam ir civiliam mobilumui) paskirties projektai taip pat finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų kariniam mobilumui ir Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų lėšomis.

„Via Baltica“ – transeuropinio tinklo kelias nuo Varšuvos iki Talino, kurio bendras ilgis – 970 km, iš jų 269 km – Lietuvos teritorijoje. Tai – strateginė transporto arterija, jungianti vakarų Europą ir Baltijos šalis. 

Per Lietuvą einanti „Via Baltica“ dalis turi būti baigta modernizuoti 2030 m. Artimiausiu metu planuojama pradėti specialiojo plano ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras dėl likusios „Via Baltica“ dalies nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos sienos.

Pranešimą paskelbė: Vytenis Radžiūnas, AB Via Lietuva