Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja, jog įgyvendinant didžiausią nepriklausomos Lietuvos kelių infrastruktūros projektą, „Via Baltica“ Kaunas–Marijampolė–Suvalkai kelio rekonstrukciją, jau atlikta daugiau nei du trečdaliai suplanuotų dviejų (II ir III) kelio ruožų modernizavimo darbų. Taip pat sparčiai įsibėgėja ir ilgiausio, beveik 16 km ilgio, I – ojo ruožo tvarkymo darbai.
Bendrovės teigimu, II ir III kelio ruožų darbus planuojama baigti dar šiais metais, o ilgiausios, beveik 16 km siekiančios kelio ruožo atkarpos su įrengiama itin plačia infrastruktūra, modernizavimo procesas turėtų būti baigtas jau kitąmet.
I-ojoje ir ilgiausioje modernizuojamo kelio ruožo atkarpoje, tarp Marijampolės ir Skardupių kaimo, šiuo metu atliekami žemės sankasų, apsauginių šalčiui atsparių sluoksnių ir skaldos pagrindų, vandens pralaidų, viadukų, tunelių, tiltų, triukšmo užtvarų polių bei rostverkų įrengimo darbai.
Pabaigus šio, ilgiausio kelio ruožo tvarkymo darbus, dviejų eismo juostų magistralinis kelias bus pertvarkytas į keturių juostų automagistralę su plačia infrastruktūra: bus nutiesta net apie 45 km jungiamųjų kelių, įrengta 10 žiedinių sankryžų, 5 viadukai, 4 tiltai, 3 tuneliniai pravažiavimai, 21 akustinė siena, įrengtas tinkamas apšvietimas ir kitos eismo organizavimo priemonės, čia atsiras ir nauja, apie 11 ha ploto, moderni automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje numatomos atskiros zonos krovininiam, lengvajam transportui, elektromobiliams, reikiama poilsio infrastruktūra.
Beveik 16 km ilgio ruožas, yra ilgiausias ir sudėtingiausias iš keturių, kuriuose yra vykdomi ar planuojami „Via Baltica“ kelio modernizavimo darbai tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos.
„Kelyje „Via Baltica“ tarp Marijampolės ir Lietuvos–Lenkijos valstybių sienos šiuo metu vykdomi iki šiol intensyviausi darbai, kurių metu bus įrengta itin plati kelio infrastruktūra: nuo žiedinių sankryžų iki tiltų, viadukų. „Via Baltica“ Kaunas-Marijampolė-Suvalkai kelio modernizavimo projektą sudaro 4 atskirų ruožų statybos darbai: 3 vykdomi šiuo metu, 4-ojo šios magistralės kelio ruožo iki Lenkijos sienos rangos darbų pirkimą planuojame paskelbti dar šiais metais. Taip pat ruošiamasi ir kitos „Via Baltica“ atkarpos rekonstrukcijai – nuo Panevėžio iki Latvijos sienos: baigiami rengti priešprojektiniai sprendiniai, planuojama pradėti teritorijų planavimo procedūras“, – apie projektą pasakoja Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
II-ojo ir III-ojo kelio ruožų rekonstrukcijos darbai buvo pradėti praėjusiais metais. Šiuo metu jau įgyvendinta daugiau nei du trečdaliai numatytų II-ojo ir III-ojo ruožo darbų.
II-ame kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruože (nuo 72,50 iki 79,00 km) šiuo metu tęsiami automagistralės ir jungiamųjų kelių įrengimo darbai, įskaitant asfaltavimo darbus, vykdomi kelio statinių (viaduko, žaliojo tilto, tunelinio pravažiavimo), triukšmo užtvarų statybos darbai. Čia jau baigti elektrotechnikos bei ryšių, baigiami lietaus nuotekų ir melioracijos darbai, įrengiamas apšvietimas. Numatytai tiesti automagistralei jau įrengta ir didžioji dalis pagrindų (skaldos ir asfalto pagrindo sluoksniai), tęsiami jungiamųjų kelių konstrukcijos ir dangos įrengimo darbai.
Tuo tarpu vykdant III-iojo magistralinio kelio ruožo nuo 79,00 iki 85,00 km rekonstravimo darbus, šiuo metu yra tęsiami automagistralės ir jungiamųjų kelių bei žiedinių sankryžų įrengimo darbai (įskaitant asfaltavimo darbus), statinių (tilto per Šešupę, viaduko), triukšmo užtvarų statybos darbai. Pabaigtos elektrotechnikos, ryšių, baigiamos lietaus, melioracijos darbų dalys. Taip pat šiame ruože montuojama tinklo tvora, jau įrengta didžioji dalis dangos konstrukcijos, įskaitant asfalto dangas.
Magistralinis kelias „Via Baltica“ tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos yra vienas intensyviausio eismo ruožų Lietuvoje. Per parą juo vidutiniškai pravažiuoja beveik 14 tūkst. automobilių, iš jų net pusę sudaro krovininis transportas. Baigus rekonstrukciją, šis kelias atitiks tarptautinius standartus, jis bus saugi ir patogi jungtis, keliaujant į Lenkiją ir toliau į Vakarų Europos šalis.
Viso apie 40 km „Via Baltica“ ruožo (nuo 56,83 iki 97,06 km) rangos darbų, kurių bendra investicijų vertė apie 560 mln. eurų., pabaiga planuojama 2025 m.
Projektas bendrai finansuojamas valstybės biudžeto ir ES lėšomis.
Papildomai pridedame animuoto video apie įgyvendinamą projektą parsisiuntimo nuorodą – bit.ly/3Zphadz
Pranešimą paskelbė: Saulius Jansonas, Lietuvos automobilių kelių direkcija
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]