Verslo tvarumas – daugiau nei madinga grotažymė

1

Verslo tvarumas – daugiau nei madinga grotažymė

Evaldas Savickis, tvarios plėtros konsultantas, „Vesta Consulting“ įkūrėjas ir vadovas

Tvarumo banga Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, neišvengiamai kyla. Tai, kas dabar vyksta tvarumo atžvilgiu, tėra tik ilgo kelio pradžia, o tvarumo bangai besiruošiantys verslai jau dabar įgauna konkurencinio pranašumo.

Šių metų balandį Europos Komisija patvirtino žaliąją taksonomiją, kuri įsigalios nuo 2022 m. pradžios. Nauji reikalavimai kol kas apima tik dalį verslo sričių, tokių kaip atsinaujinanti energetika, pramonė, statyba, transportas ir kt. Taksonomija bus ypač aktuali investuotojams, bankams ir fondų valdytojams, turėsiantiems atskirti tvarius verslus nuo tų, kurie save tokiais skelbia be jokių įrodymų. Tuo pačiu tai bus efektyvus ginklas nuo „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. greenwashing), kai netvarūs sprendimai pristatomi kaip draugiški aplinkai.

Investuotojai bus suinteresuoti rinktis tik tvarumo reikalavimus atitinkančias kompanijas, o bankai privalės deklaruoti, kokia dalis jų produktų atitinka taksonomijos reikalavimus. Didesnis skaidrumas ir tvarumas taps kasdieniu verslo leitmotyvu – norintieji finansavimo turės atitikti jiems keliamus naujus reikalavimus. Jau dabar kai kurioms įmonėms atsiranda būtinybė deklaruoti ne tik finansinius, bet ir kitus, su tvarumu siejamus rodiklius.

Skaidriai ir atvirai deklaruoti savo veiklą, poveikį aplinkai ir suinteresuotoms šalims teks ir toms Lietuvos įmonėms, kurios nori dirbti su šalyje veikiančiomis tarptautinėmis kompanijomis. Pastarosios jau dabar diktuoja sąlygas, kokia turi būti produktų ir paslaugų kokybė, poveikis aplinkai, CO2 emisija, transportas ir begalė kitų su tvarumu susijusių kriterijų. Produktų gamintojai ir paslaugų tiekėjai bus įtraukti į savotišką tvarumo grandinę, kurioje šiuo metu daugiausiai patirties turi nekilnojamojo turto (NT) sektorius – tiek NT vystytojai, tiek statybinių medžiagų gamintojai.

Kasmet Lietuvoje sertifikuojama apie 30 naujai statomų ar šiuo metu veikiančių verslo centrų, gamyklų ir kitos paskirties pastatų, atitinkančių aukščiausius aplinkosaugos, energinio efektyvumo standartus – BREEAM, LEED ir kiti sertifikatai liudija šių pastatų kokybę ir tvaraus verslo filosofiją. Tvarios įmonės renkasi tvarius partnerius ir tiekėjus, o klientai vis labiau dairosi į jų vertybes atitinkančius verslus.

Deja, nesilaikant rinkoje vis labiau prigyjančių standartų nutinka atvirkščiai. Teko ne kartą matyti, kai kokybiškų ir gerą kainą turinčių statybinių medžiagų gamintojai neturėjo galimybės dalyvauti dideliuose NT rangovų konkursuose, nes neturėjo reikalingų produkto poveikio aplinkai deklaracijų (EPD) – tvariems pastatams reikia ne tik gerų, bet ir sertifikuotų medžiagų. Pasakyti „palaukite, po pusmečio bus visi sertifikatai“ – nepakanka, nes nė vienas NT vystytojas tokios prabangos neturi. Laimi tie, kurie yra pasiruošę.

Ypač tvarumo reikalavimai aktualūs verslui einant į užsienio rinkas. Štai Skandinavijos, Vakarų Europos šalyse EPD deklaracijų neturintys statybinių medžiagų gamintojai nėra svarstomi kaip alternatyva – jos tiesiog nėra.

Pasiruošti esminiams pokyčiams padeda tvarumo strategijos, kurios leidžia inventorizuoti įmonės veiklą ir analizuoti jos poveikį suinteresuotoms šalims: darbuotojams, bendruomenei, partneriams, tiekėjams ir kt. Naujoje vietoje statoma gamykla galbūt turės teigiamą poveikį – bus kuriamos naujos darbo vietos. Tačiau poveikis gali būti ir neigiamas – pavyzdžiui, bus keliama tarša aplinkai.

Viena iš svarbių tvarumo strategijos rengimo dalių – rizikų vertinimas. Tvarumo strategijos kontekste dažniausiai vertinamos visos galimos aplinkosaugos, socialinės ir valdymo rizikos (ESG – Environmental, Social, Governance). Vien gebėjimas pripažinti, kad įmonė daro įtaką aplinkai, yra didelis žingsnis į priekį.

Tvarumo strategija nėra šalia įmonės strategijos naudojamas atskiras dokumentas – ji turi būti įtraukta į visas įmonės veiklas ir padėti iškelti tvarumo tikslus bei reikšmingas veiklas, tuo pačiu ji privalo išlikti gyva, koreguojama atsižvelgiant į besikeičiančią įstatyminę bazę, verslo poreikius, tendencijas ir kt. Inovacijos ir technologijos dažnai būna tarp esminių tvarumo aspektų, nepaisant verslo srities – jie aktualūs tiek gamybai, tiek paslaugų sektoriui, žemės ūkio bendrovėms ir t.t.

Kaip tvarumas didina konkurencinį pranašumą? Visų pirma, tvarumo strategijos didina skaidrumą – vieną esminių tvarumo aspektų. Tai, kaip skaidriai darbuotojams rodote įmonės rezultatus, kaip skaidriai atskleidžiate produkto gamybą, sudedamąsias dalis ir poveikį aplinkai, suteikia kreditą pasitikėjimo rinkoje.

Antra, tvarumo strategija užtikrina produkto kokybę ir standartų laikymąsi – nepriklausomos trečiosios šalies patikra ir sertifikatai garantuoja, kad produktas yra saugus, ekologiškas ar tvarus. Tuo pačiu, tai yra geros reputacijos šaltinis. Nors vartotojų atmintis neretai yra trumpalaikė, jų sąmoningumas vis didėja, tad spaudimas verslui laikytis tvarumo kriterijų tik augs.

Šiandien tvarumas kaip madinga grotažymė – visi nori ją naudoti, net jei nesuprantama, kas iš tikrųjų yra tvaru. Deja, medžių sodinimas, ekologiškos pakuotės ir ilgų lozungų skaitymas iš tribūnos, kokie esame ekologiški, tvarūs ir draugiški aplinkai, nėra tvarumas. Visa tai – tik iniciatyvos, priskiriamos įmonių socialinei atsakomybei.

Tvarumas iš esmės apima tai, kaip verslas didina teigiamą ir mažina neigiamą poveikį aplinkai bei suinteresuotoms šalims. Tik tos įmonės, kurios jau vadovaujasi tvarumo filosofija ar ruošiasi būsimiems taksonomijos reikalavimams, įgauna taip reikalingo konkurencinio pranašumo reputacijos pasaulyje, kuriame klientai balsuoja savo pinigine.

Tvarumo tema ir ESG rizikos jau dabar turėtų atsirasti įmonių vadovų dienotvarkėse – laiku pradėtas pasiruošimas leis ne tik sumažinti galimas reputacijos rizikas, jei įmonė neatitiktų nuo kitų metų įsigaliosiančių taksonomijos reikalavimų, bet ir pasiruošti reikalingus resursus bei finansinius išteklius kylančiai tvarumo bangai.

Pranešimą paskelbė: Eglė Krušinskaitė, UAB „Idea Prima“

Rekomenduojame

Patarimai renkantiems automatiką vartams

Patarimai renkantiems automatiką vartams

Jei jau nusipirkote ir įdiegėte varstomus vartus ir norite automatizuoti vartų atidarymo ir uždarymo procesą, taip pat jei ketinate pirkti tik varstomus vartus, turite žinoti, kas yra varstomų vartų automatika ir kokiomis savybėmis ji pasižymi. Šiandien neįmanoma įsivaizduoti patogaus įėjimo vartų valdymo be automatinių sistemų. Labai nepatogu juos atidarinėti savo jėgomis, ypač jei anga yra […]

Žali daugiabučių kiemai: tendencijos keičiasi gyventojų naudai

Žali daugiabučių kiemai: tendencijos keičiasi gyventojų naudai

Miestams vis labiau puoselėjant žaliąsias erdves, nekilnojamojo turto (NT) vystytojai taip pat vis daugiau dėmesio skiria kiemo želdynams savo projektuose. Žaliosios erdvės tampa vienu svarbiausių prioritetų. Keičiasi ne tik kiemo apželdinimo tendencijos, augmenijos rūšys ar augalų kiekis, bet ir visuomenės požiūris. Kaip formuojami želdynai daugiabučių kiemuose ir kiek laisvės sodinti augalus turi patys gyventojai, atskleidžia […]

UAB „Betono mozaika“ didina produkcijos kainas

UAB „Betono mozaika“ didina produkcijos kainas

UAB „Betono mozaika“ oficialiai praneša didinanti produktų kainas. Sprendimas didinti kainas priimtas atsižvelgiant į žaliavų, transporto bei atlyginimų kaštų didėjimą. Įmonės produkcijos kainos nesikeitė nuo 2020 metų. Planuojamas produktų kainos didinimas skirtingoms prekių kategorijoms sieks 5-10 proc. priklausomai nuo žaliavų sąnaudų ir technologinių gamybos ypatumų. „Stebėjome žaliavų kainų augimą jau nuo praeitų metų pradžios, tačiau […]

„Galio Group“: pasipelnyti iš nepagrįstų ieškinių siekiantys asmenys sukūrė problemų butų pirkėjams

„Galio Group“: pasipelnyti iš nepagrįstų ieškinių siekiantys asmenys sukūrė problemų butų pirkėjams

Dėl vieno fizinio asmens ieškinių skundžiant bendrovės „Galio Group“ plėtojamo daugiabučio „Žvėryno parkas“ statybos leidimus, su nepatogumais susiduria šio namo butų pirkėjai – ypač perkantys butus su bankų kreditais. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) atkreipia dėmesį, kad asmenys, mėginantys pasipinigauti iš nekilnojamo turto (NT) plėtotojų manipuliuojant teisine sistema, vis dar yra opi sektoriaus problema. […]

Prasideda „SEB arenos“ rekonstrukcija, po kurios Lietuva turės vieną didžiausių Europoje uždarą teniso areną

Prasideda „SEB arenos“ rekonstrukcija, po kurios Lietuva turės vieną didžiausių Europoje uždarą teniso areną

Trečiadienį gautas statybą leidžiantis dokumentas vykdyti vieno didžiausio uždarų teniso kortų komplekso Baltijos šalyse – „SEB arenos“ Vilniuje rekonstrukciją. Tai bus jau antroji 2008 metais pastatyto komplekso plėtra, po kurios arena taps viena didžiausių Europoje. Statybos darbus planuojama baigti iki kitų metų rudens. Po rekonstrukcijos bus įrengtas specialus centrinis teniso kortas su tribūnomis, skirtas aukščiausio […]

   Ekspertas pataria: ką svarbu žinoti ketinantiems įsigyti būstą?

  Ekspertas pataria: ką svarbu žinoti ketinantiems įsigyti būstą?

Dažnam būstas tampa didžiausiu gyvenimo pirkiniu. Pastaruoju metu, fiksuojant rekordinius būsto pardavimų sandorių atvejus, didžiulė paklausa spaudžia sprendimą priimti greitai ir galbūt ne visada apgalvotai. Ekspertai įvardijo naudingiausius patarimus, kad nusipirkus nekilnojamąjį turtą netektų gailėtis. Atlikite namų darbus Pasak Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo departamento projektų vadovės Dovilės Kalvaitienės, būsto pirkimas – individualus procesas, todėl […]