Paspaudus šaltukui miestuose matome tą patį vaizdą – stogų atbrailos pasipuošia varvekliais, namus apjuosia apsauginės „Stop“ juostos, o vos atšilus ligonines užplūsta nuo krentančio ledo nukentėję žmonės, draudimo bendroves – šalia pastatų automobilius palikę vairuotojai.
Varveklių grėsmė
„Kasmet lipame ant to paties grėblio – su varvekliais kovojame kviesdami mašinas su bokšteliais juos nudaužyti, aptverdami pastatus „Stop“ juostomis, tačiau nelaimingų atsitikimų nemažėja. Nors jų išvengti itin paprasta ir kainuoja tikrai mažiau nei kelis kartus per žiemą kviesti specialistus daužyti varveklių“, – sako UAB „Danfoss“ projektų vadovas Marius Žardalevičius.
Pasak jo, kasmet varvekliai ir ledas stogams padaro šimtus tūkstančių eurų vertinamą žalą, tačiau didžiosios dalies mes net nematome. „Žinoma, kad skaudžiausia kai nukenčia žmonės. Vilniaus Senamiestyje visą savaitę ne tik statyti automobilį, bet ir vaikščioti buvo išties pavojinga, nes beveik visi stogai pasipuošė įspūdingo dydžio varvekliais. Automobiliams žala labai nemaloni, bet daugiausiai nuostolių ledas padaro pačioms stogų ir lietaus nutekėjimo konstrukcijoms, mat dažnai po didesnio apledėjimo jas reikia remontuoti ar net keisti“, – dalinasi patirtimi specialistas.
Siekiant apsaugoti tiek stogą, tiek lietaus nutekėjimo sistemas nuo užšalimo keliamų grėsmių bei nepatogumų, specialistai siūlo jautriausiose stogo konstrukcijų vietose įrengti šildymo kabelius, kurie neleidžia susidaryti varvekliams, ledo ar sniego sankaupoms.
„Jei stogas šlaitinis, paprastai kartu su latakais ir lietvamzdžiais apšildomas stogo kraštas iki sniego sulaikymo užtvarų. Kito tipo stogams paprastai apšildomos vietos, kuriomis lietaus vanduo pasiekia lietaus nutekėjimo sistemas, kad šios neužsikimštų. Jei stogas sutapdintas ir įrengtas kaip terasa, galima apšiltinti takus, kuriais bus smagu ir saugu pasivaikščioti“, – pasakoja M. Žardalevičius.
Kito tipo stogams paprastai apšildomos vietos, kuriomis lietaus vanduo pasiekia lietaus nutekėjimo sistemas, kad šios neužsikimštų. Jei stogas sutapdintas ir įrengtas kaip terasa, galima apšiltinti takus, kuriais bus smagu ir saugu pasivaikščioti.
Ne mažiau svarbu apšildyti lietaus nutekėjimo sistemas – tiek latakus, tiek lietvamzdžius nuo viršaus iki apačios. „Jei nėra šildymo sistemos, saulei apšvietus stogą vanduo pradės tirpti ir bėgti lietaus nuvedimo sistema. Temperatūrai nukritus, latakuose ir lietvamzdžiuose susikaupęs vanduo šaldamas gali sugadinti lietaus nutekėjimo sistemą“, – aiškina UAB Danfoss projektų vadovas.
Ilgaamžiškumas, universalumas ir taupumas
Renkantis stogo ir jo konstrukcijų šildymo sistemas, M. Žardalevičius pataria atkreipti dėmesį į kelias gaminių savybes. „Visų pirma įvertinkite kokia gaminiui suteikiama garantija, nes jis bus eksploatuojamas itin ekstremaliomis sąlygomis. DEVI šildymo kabeliams suteikiama 20 metų garantija, jie apsaugoti nuo UV spindulių, yra tvirti ir išbandyti visuose žemynuose, tad tikrąją to žodžio prasme matę ir šilto, ir šalto. Kas iš to, jei gaminys pasižymės geromis savybėmis, bet po dviejų trijų metų jį reikės keisti nauju“, – rekomenduoja UAB Danfoss darbuotojas.
Taip pat labai svarbu ar gamintojas tiekia tik šildymo kabelius, ar visą reikiama įrangą. DEVI siūlo ne tik kelių rūšių šildymo kabelius visų tipų stogams, bet ir labai platų jų tvirtinimo detalių asortimentą, tad kabelių tvirtinimo elementus galima rasti patiems sudėtingiausiems sprendimams.
Ir trečias labai svarbus šildymo sistemos elementas – šildymo reguliatorius. DEVI siūlo rinktis DEVIreg™ 850, kuris šildymo sistemą įjungia vadovaudamasis ne tik oro temperatūra, bet ir santykinės oro drėgmės matavimais, dėl ko stogo šildymui sunaudojama apie 4 kartus mažiau elektros energijos lyginant su tik į temperatūrą reaguojančiais reguliatoriais. Nutirpinęs ledą toks kabelis tiesiog išsijungia, nors lauke ir šalta.
Kabeliai ir stogui, ir kiemui
„Žinoma, DEVI gali pasiūlyti šildymo kabelius ne tik stogams ir stogeliams. Jei norite gyventi ar dirbti tikrai komfortiškai, taupūs ir efektyvūs šildymo kabeliai pravers ir kitose vietose: galima nutirpdyti takelius, laiptus, kad jie niekada nebūtų slidūs, įvažiavimus automobiliui“, – pasakoja M. Žardalevičius.
DEVI šildymo kabeliui sukurti visoms būsto zonoms ir dangoms: nuo šildymo kilimėlių būsto viduje iki montuojamų į asfaltą ar tiesiog po trinkelėmis. Užsienyje „Danfoss“, valdanti DEVI, jau yra nutiesusi net šildomų pavojingų kelių atkarpų, tiltų, futbolo stadionų.
Dar viena svarbi sritis privačių namų savininkams – vamzdžių šildymas nuo užšalimo. DEVI kabeliais galima nebrangiai apsaugoti vandentiekio ir nuotekų tinklus nuo galimo užšalimo, kabeliai gali būti montuojami tiek vamzdžių paviršiuje, tiek viduje. „Jei baiminatės, kad kuris nors vamzdis gali užšalti, net neabejokite ar jums reikia šildymo kabelio. Bet kurios vandentiekio ar nuotekų avarijos dėl užšalimo likvidavimas kainuos gerokai brangiau nei kabelis ir jo eksploatacija“, – tvirtina M. Žardalevičius.
Daugiau apie DEVI šildymo sistemas galite sužinoti: https://www.danfoss.com/lt-lt/campaigns/dhs/80-years-of-devi-electric-heating/
Taip pat „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“: https://www.ziniuradijas.lt/laidos/ekspertai-pataria/kaip-gelbesime-zmones-nuo-varvekliu-krycio-o-namu-stogus-nuo-deformacijos?video=1
Pranešimą paskelbė: Aidas Žiliukas, UAB „Publicum”
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]
Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje iškils naujas korpusas, kuriame įsikurs ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinių klasių moksleiviai. Tai numato Vilniaus rajono savivaldybės pasirašyta sutartis su statybų bendrove KRS. Šis projektas leis reikšmingai išplėsti ugdymo infrastruktūrą sparčiai augančioje Nemėžio seniūnijoje ir užtikrins geresnes mokymosi sąlygas didesniam mokinių skaičiui. Naujajame 3000 kv. metrų ploto korpuse numatyta įkurdinti tris […]