Šiuo metu valstybė turi 28,1 tūkst. nekilnojamojo turto (toliau – NT) objektų, 726 turto valdytojų. Šio turto išlaikymas kasmet kainuoja ne mažiau kaip 180 mln. Eur. Valstybės NT valdymo politika tradiciškai inertiška – teplanuojama, kaip bus valdoma tik apie 20 proc. (nenaudojamo ir administracinės paskirties) šio turto. Dėl likusio gyvenamosios, mokslo, gydymo ir kt. paskirties turto valdymo perspektyvos sprendimų vis dar nėra priimta. Valstybės NT valdymas menkai siejamas su efektyvumu, nevertinami alternatyvūs sprendiniai. Tokias išvadas daro Valstybės kontrolė, atlikusi auditą „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“.

 „Auditas parodė, kad nėra ilgalaikių valstybės nekilnojamojo turto valdymo gairių –  kiek ir kokio turto reikia tam tikroms funkcijoms atlikti, kiek yra turto, kurį tikslinga nuomoti, ateityje plėtoti ar parduoti. Beveik pusę objektų sudaro inžineriniai statiniai (9,2 tūkst. vnt.) ir menkaverčiai pastatai (4,5 tūkst. vnt.), per 670 objektų nenaudojami, o iš 2,3 tūkst. butų ir kitų gyvenamosios paskirties objektų, poilsio namelių ir pan., tik maža dalis pripažinti reikalingais funkcijoms atlikti“, – teigia Valdymo audito departamento direktorė Živilė Simonaitytė.

Valstybės ir savivaldybių turtas nustatyta tvarka gali būti perduodamas panaudos pagrindais viešosioms įstaigoms, asociacijoms ir kt. Šiuo metu tokiu būdu perduota apie 16 proc. valstybės NT. Auditorių teigimu, dalies šių sprendimų  tikslingumas kelia abejonių – kai kuriais atvejais turtas perduodamas subjektams, kurie gauna ar uždirba pajamų veiklai vykdyti, taigi daroma įtaka konkurencijai. Iš tikrintų 63 viešųjų įstaigų, asociacijų ir pan., panaudos teise valdančių patalpas, 30 (48 proc.) teikia įvairias mokamas paslaugas. Auditoriai nustatė atvejų, kai valstybės įstaigos, pasinaudojusios ydinga tvarka (įgydamos tik simbolinę viešųjų įstaigų valdymo teisę) tampa viešosios įstaigos dalininkėmis už simbolinį mokestį ir perduoda joms neatlygintinai valdyti neadekvačiai didelės vertės nekilnojamąjį turtą.

Auditoriai taip pat pažymi, jog kai kurios savivaldybės, prašydamos perimti valstybės NT nuosavybėn, ne visada tinkamai įvertino, ar jo tikrai reikia veiklai vykdyti. Pavyzdžiui, 32 savivaldybės 2012–2016 m. jų nuosavybėn perduotų 25 proc. valstybės NT objektų nenaudoja, iš jų trečdalis po kelerių buvo parduota arba įtraukta į savivaldybių parduodamo turto sąrašus. 

Valstybės kontrolė Vyriausybei rekomendavo parengti valstybės NT valdymo gaires: numatyti, kiek ir kokio turto ilgalaikėje perspektyvoje reikės funkcijoms atlikti, o kiek jo, siekiant didžiausios naudos, galima išnuomoti, ateityje plėtoti ar parduoti;  spręsti dėl valstybės nekilnojamojo turto perdavimo panaudos pagrindais atsisakymo, o teisės aktuose maksimaliai apriboti galimybę valstybei priklausančius pastatus perduoti savivaldybių nuosavybėn.

Valstybinio audito ataskaita: „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“.

Komentarams: 
Živilė Simonaitytė, Valdymo audito departamento direktorė, tel. (8 5) 266 6704, el. p. zivile.simonaityte@vkontrole.lt 

Pranešimą paskelbė : Zita Bislienė, Valstybės kontrolė