Valstybės nekilnojamojo turto valdymas nekuria deramos naudos

Valstybės nekilnojamojo turto valdymas nekuria deramos naudos

Šiuo metu valstybė turi 28,1 tūkst. nekilnojamojo turto (toliau – NT) objektų, 726 turto valdytojų. Šio turto išlaikymas kasmet kainuoja ne mažiau kaip 180 mln. Eur. Valstybės NT valdymo politika tradiciškai inertiška – teplanuojama, kaip bus valdoma tik apie 20 proc. (nenaudojamo ir administracinės paskirties) šio turto. Dėl likusio gyvenamosios, mokslo, gydymo ir kt. paskirties turto valdymo perspektyvos sprendimų vis dar nėra priimta. Valstybės NT valdymas menkai siejamas su efektyvumu, nevertinami alternatyvūs sprendiniai. Tokias išvadas daro Valstybės kontrolė, atlikusi auditą „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“.

 „Auditas parodė, kad nėra ilgalaikių valstybės nekilnojamojo turto valdymo gairių –  kiek ir kokio turto reikia tam tikroms funkcijoms atlikti, kiek yra turto, kurį tikslinga nuomoti, ateityje plėtoti ar parduoti. Beveik pusę objektų sudaro inžineriniai statiniai (9,2 tūkst. vnt.) ir menkaverčiai pastatai (4,5 tūkst. vnt.), per 670 objektų nenaudojami, o iš 2,3 tūkst. butų ir kitų gyvenamosios paskirties objektų, poilsio namelių ir pan., tik maža dalis pripažinti reikalingais funkcijoms atlikti“, – teigia Valdymo audito departamento direktorė Živilė Simonaitytė.

Valstybės ir savivaldybių turtas nustatyta tvarka gali būti perduodamas panaudos pagrindais viešosioms įstaigoms, asociacijoms ir kt. Šiuo metu tokiu būdu perduota apie 16 proc. valstybės NT. Auditorių teigimu, dalies šių sprendimų  tikslingumas kelia abejonių – kai kuriais atvejais turtas perduodamas subjektams, kurie gauna ar uždirba pajamų veiklai vykdyti, taigi daroma įtaka konkurencijai. Iš tikrintų 63 viešųjų įstaigų, asociacijų ir pan., panaudos teise valdančių patalpas, 30 (48 proc.) teikia įvairias mokamas paslaugas. Auditoriai nustatė atvejų, kai valstybės įstaigos, pasinaudojusios ydinga tvarka (įgydamos tik simbolinę viešųjų įstaigų valdymo teisę) tampa viešosios įstaigos dalininkėmis už simbolinį mokestį ir perduoda joms neatlygintinai valdyti neadekvačiai didelės vertės nekilnojamąjį turtą.

Auditoriai taip pat pažymi, jog kai kurios savivaldybės, prašydamos perimti valstybės NT nuosavybėn, ne visada tinkamai įvertino, ar jo tikrai reikia veiklai vykdyti. Pavyzdžiui, 32 savivaldybės 2012–2016 m. jų nuosavybėn perduotų 25 proc. valstybės NT objektų nenaudoja, iš jų trečdalis po kelerių buvo parduota arba įtraukta į savivaldybių parduodamo turto sąrašus. 

Valstybės kontrolė Vyriausybei rekomendavo parengti valstybės NT valdymo gaires: numatyti, kiek ir kokio turto ilgalaikėje perspektyvoje reikės funkcijoms atlikti, o kiek jo, siekiant didžiausios naudos, galima išnuomoti, ateityje plėtoti ar parduoti;  spręsti dėl valstybės nekilnojamojo turto perdavimo panaudos pagrindais atsisakymo, o teisės aktuose maksimaliai apriboti galimybę valstybei priklausančius pastatus perduoti savivaldybių nuosavybėn.

Valstybinio audito ataskaita: „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“.

Komentarams: 
Živilė Simonaitytė, Valdymo audito departamento direktorė, tel. (8 5) 266 6704, el. p. zivile.simonaityte@vkontrole.lt 

Pranešimą paskelbė : Zita Bislienė, Valstybės kontrolė

Rekomenduojame

Kauno biurų centras BLC 2 siekia pirmojo Lietuvoje „Fitwel“ sertifikato

Kauno biurų centras BLC 2 siekia pirmojo Lietuvoje „Fitwel“ sertifikato

SBA grupės nekilnojamojo turto inovacijų bendrovė „Urban Inventors“, pernai užbaigusi modernaus Kauno biurų centro BLC 2 plėtrą, siekia pirmojo Lietuvoje darbuotojų gerovės ir sveiko pastato sertifikato „Fitwel“. Tai būtų pirmasis biurų pastatas, kurio bendrosiose erdvėse daugiausiai dėmesio būtų skirta žmonių savijautai. „Fitwel“ sertifikatą BLC 2 pastatui ir jo bendrosioms erdvėms tikimasi gauti iki šių metų […]

PST dalį gamybai sunaudojamos elektros gamins nuosavose saulės jėgainėse

PST dalį gamybai sunaudojamos elektros gamins nuosavose saulės jėgainėse

Viena didžiausių Lietuvos statybos įmonių grupių AB Panevėžio statybos trestas dalį gamybos procesuose sunaudojamos elektros energijos generuos nuosavose saulės jėgainėse. 200 kW galingumo elektrinę įmonė jau įsirengė ant Panevėžyje, Tinklų gatvėje, esančio gamybinio pastato stogo. Dar viena – 100 kW – jėgainė planuojama ant kitos PST grupei priklausančios įmonės pastato. Į pirmojo projekto įgyvendinimą investuota […]

Svarbiausias kriterijus būsto kreditui gauti – pajamos

Svarbiausias kriterijus būsto kreditui gauti – pajamos

Po COVID-19 gyventojams vėl pradėjus domėtis būsto kreditavimu, „Luminor” bankas primena, kokios yra pagrindinės sąlygos siekiant gauti kreditą būstui įsigyti. Svarbiausi kriterijai siekiantiems gauti kreditą yra pajamų lygis ir atsakinga skolinimosi istorija, o vienkartiniai greitieji kreditai ar kliento išlaidos loterijos bilietams įtakos banko sprendimui dėl kreditavimo suteikimo nedaro.   Kreipimasis dėl būsto kredito – ką […]

Visuomenei pristatyti Panevėžio autobusų stoties projektiniai pasiūlymai

Visuomenei pristatyti Panevėžio autobusų stoties projektiniai pasiūlymai

Panevėžio miesto savivaldybėje visuomenei pristatyti vieno žymiausių Lietuvos architekto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Paleko architektų studijos parengti Panevėžio autobusų stoties projektiniai pasiūlymai.   „Tvarų, kokybišką urbanistinį sprendimą nėra paprasta rasti. Galiu tik pasidžiaugti, kad šiuo atveju jis buvo rastas ir stoties projekto įgyvendinimas taps dar vienu atsinaujinančio Panevėžio akcentu. Įgyvendinus projektą, stoties ir […]