Vagių darbą galima apsunkinti: koks namų užraktas juos atbaidys

Vagių darbą galima apsunkinti: koks namų užraktas juos atbaidys

Tyrimas parodė, kad spynos Baltijos šalių žmonėms – pati svarbiausia fizinė namų apsauga. Lyginant su Latvija ir Estija, mūsų šalyje daugiausiai – 45 proc. – gyventojų namus ir juose esantį turtą saugo spynomis. Taip elgiasi 44 proc. latvių ir 40 proc. estų. Skaičiai rodo, kad miestiečiai mūsų šalyje labiausiai bijo vagysčių, o ne kitų nelaimių, todėl ir spynos jiems iki šiol – itin svarbios.

Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, šią apsaugos priemonę naudoti būtina, tačiau vien ja pasitikėti tikrai negalima. Apklausos duomenimis, daugiau nei pusė didžiuosiuose mūsų šalies miestuose gyvenančių žmonių spynas laiko svarbiausia namų apsaugos priemone. Miesteliuose ir kaimuose tokių gyventojų – 37 procentai.

Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje gerokai išaugo žmonių, kuriems spyna yra pagrindinė jų turto apsauga, skaičius. 2016 metais tokių mūsų šalies gyventojų buvo 30 proc., dabar tokios nuomonės laikosi beveik pusė lietuvių. Populiariausiu būdu saugoti namus visų trijų Baltijos šalių gyventojai įvardija draudimą.

„Būtina žinoti, kad spyna gali tapti ne tik patikima namų apsauga, bet ir pretekstu įsilaužti į namus“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų vadovė Baltijos šalims.  Anot jos, nusitaikę į medines duris su viena spyna, net nepatyrę vagys ilgai prie jų neužtruktų. Tikėtina, kad naudotų elementarų įsilaužimo būdą – reguliuojamu veržliniu raktu perlaužti ne itin patvarią durų spyną.

„Vis dar yra daug butų, kurių šeimininkai saugosi dvigubomis medinėmis durimis. Tačiau jei vagis lengvai perlaužė vienų durų šerdį, jis tuo pačiu metodu išlauš ir antrąją. Ir uždaręs dvejas duris, tikėtina, sėkmingai darbuosis“, – tokių durų savininkų iliuzijas vaiko draudikė. Ji atkreipia dėmesį, kad paprasčiausią šerdį perlaužti ar pergręžti užtrunkama vos kelias minutes.

Nors V. Katilienė laikosi nuomonės, kad rimto grobio ieškantys vagys prieš veikdami pašniukštinėja informacijos apie šeimininką, ji pataria durų užrakto svarbos nenuvertinti. „Paprasta poros eurų vertės šerdis yra vagių svajonė. Todėl nesirinkite spynų ir šerdžių iš turgaus ar neaiškios parduotuvės. Spynos turi būti sertifikuotos, pirktos specializuotoje parduotuvėje, o jų raktų dublikatų bet kur nepasidarysite. Jei spyna patikimos kategorijos, jos raktą pagaminti užtruks arba net teks perkoduoti spynos cilindrą“, – sako ji.

Pasak V. Katilienės, jau daug metų patikimomis laikomos šarvo durys, įprastai iš išorės rakinamos dviem spynomis – apatine cilindrine ir plokščia viršutine. Dažnu atveju papildomas užraktas dar įmontuojamas patalpos viduje, kad durų iš lauko nepavyktų atrakinti. „Visų pirma, reikėtų įprasti naudoti abi išorines spynas net jei išvykstate trumpam. Antra ir svarbiausia – spynos turi būti profesionalios. Tačiau tai vis tiek nėra šimtaprocentinė apsauga nuo vagių“, – teigia V. Katilienė. Ji primena, kad buto viduje ant durų galima sumontuoti vidinę sklendę, jei vagys įsibrauti bandytų šeimininkams miegant.

Žalų ekspertė pasakoja, kas vagims kartais užtenka drąsos laužtis net pro itin saugias duris: „Individualiame ir atokiau įrengtame name vagys turi daugiau laiko „darbuotis“. Jei jie gerai žino, kad šeimininkai išvykę, niekas nesutrukdys spyną rakinėti nors ir valandą. Daugiabučiuose vagims daug sunkiau, nes ten – daug kaimynų“.

Reprezentatyvias Lietuvos gyventojų apklausas, kurių metu buvo apklausta daugiau nei po 1 tūkst. įvairiose šalies vietose gyvenančių žmonių, „Gjensidige“ užsakymu atliko bendrovės „AC Nielsen Baltics“ (2019 m.) ir „Spinter tyrimai“ (2016 m.).

Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service

Rekomenduojame

Liepkalnio industrinio parko teritorijoje rastos atliekos bus sutvarkytos

Liepkalnio industrinio parko teritorijoje rastos atliekos bus sutvarkytos

Pietinėje Vilniaus miesto dalyje, netoli oro uosto, UAB „SIRIN Development“ vystomo Liepkalnio industrinio parko teritorijoje rasta asbesto turinčių gaminių (šiferio) atliekų.  Atliekos aptiktos atliekant pamatų rengimo darbus ir tvarkant teritoriją. Apie sklype užkastą didelį atliekų kiekį (apie 7 000 – 10 000 tonų) pranešta atsakingoms institucijoms, jos bus priduotos tokias atliekas turintiems teisę tvarkyti atliekų […]

Holistinio žmogaus tobulėjimo centro „Holaxy“ architektūrinio konkurso darbų paroda

Holistinio žmogaus tobulėjimo centro „Holaxy“ architektūrinio konkurso darbų paroda

Socialinių mokslų kolegija (SMK) kviečia į Holistinio žmogaus tobulėjimo centro „Holaxy“ architektūrinio konkurso darbų parodą. Darbai eksponuojami SMK patalpose Nemuno g. 2, Klaipėdoje. Fizinė ekspozicija veiks nuo gegužės 5 d. iki gegužės 19 d., darbo dienomis nuo 12 iki 16 val. Konkursiniai projektai visuomenei pristatomi ir virtualioje erdvėje. Su darbais galite susipažinti interneto puslapyje www.Holaxy.com. […]

Vilnius siūlo priemones sklandesnei konversijai 

Vilnius siūlo priemones sklandesnei konversijai 

Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę  ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, prašydamas kritiškai įvertinti siūlomas Žemės įstatymo pataisas. Nekilnojamojo turto vystytojams už galimybę naudoti valstybinę žemę gresia papildomi mokesčiai, o tai iš esmės gali paralyžiuoti miestų plėtrą ir pramoninių objektų konversiją, reikšmingai išauginti nekilnojamojo turto kainą.   Pasak R. Šimašiaus, miestuose valstybinė žemė […]

„PENOSIL“ klijai įvairiems darbams ir oro sąlygoms

„PENOSIL“ klijai įvairiems darbams ir oro sąlygoms

Nuo konstrukcijų tvirtinimo ir statybinių plokščių montavimo iki grindlenčių ar veidrodžių tvirtinimo – klijavimas dažnai yra vienintelis būdas sujungti medžiagas. Šiuolaikiniai klijų gamintojai siekia ne tik užtikrinti kuo geresnį sukibimą, bet ir nuolat ieško sprendimų, gerinančių produktų atsparumą oro sąlygoms bei mažinančių kenksmingumą aplinkai. Naujos kartos klijai yra paprastesnis, greitesnis, švaresnis, tylesnis ir pigesnis sprendimas, […]