Lietuvos gyventojai nuosavą būstą laiko vienu svarbiausių finansinio saugumo ir gyvenimo stabilumo pagrindų. Trys iš keturių apklaustųjų siekia gyventi būste, kuris priklauso jiems patiems, rodo „Luminor” banko užsakymu atliktas „Norstat”tyrimas. Kodėl būstas mūsų šalyje suvokiamas ne tik kaip kasdienis poreikis, bet ir kaip gyvenimo vertybė, pasakoja „Luminor” banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.
Lenkiame kaimynus
Lietuvos gyventojams nuosavas būstas – ne tik vieta gyventi, bet ir ilgalaikės finansinės gerovėspagrindas. 74 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jiems svarbu gyventi nuosavame būste. Tai aukščiausias rodiklis Baltijos šalyse – Estijoje jis siekia 69 proc., o Latvijoje – 63 proc.
„Mūsų šalyje gyventojai linkę vertinti būstą ne vien tik kaip stogą virš galvos, bet ir kaip nuosavą kapitalą bei vieną pagrindinių gyvenimo tikslų. Tik 7 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jiems nesvarbu, kam priklauso būstas, svarbiausia, kad jis būtų patogus ir ekonomiškai naudingas. Estijoje taip mano 9 proc., o Latvijoje – net 12 proc. apklaustųjų”, – pasakoja ekspertė.
Nuosavybė racionaliau už nuomą
Anot L. Žukovės, dažnai įsigyti būstą ekonomiškai racionaliau, nei jį nuomotis. Pavyzdžiui, Vilniuje dviejų kambarių butas (55 m²) kainuoja apie 140 tūkst. eurų. Su 15 proc. pradiniu įnašu ir 30 metų paskola mėnesinė įmoka siektų apie 548 Eur, kai tokio paties buto nuoma kainuotų apie 650 Eur per mėnesį. Toks skirtumas rodo, kad ilgainiui nuosavybė tampa ne tik stabilumo garantu, bet ir ekonomiškai protingesniu sprendimu.
„Įsigydami būstą ne tik investuojame į savo turtą, bet ir galime išvengti nuomos kainų svyravimų, kurie ypač juntami didmiesčiuose. Be to, kiekviena įmoka už paskolą ilgainiui didina nuosavą kapitalą, tai yra, po keliolikos metų žmogus lieka ne su išlaidomis, o su nuosavu turtu. Tokia strategija suteikia daugiau finansinio saugumo, galimybių planuoti ateitį ir netgi kurti papildomas pajamas, jei vėliau nusprendžiame būstą išnuomoti ar parduoti”, – pažymi ekspertė.
Baltijos šalys – nuosavybės lyderės Europoje
Remiantis „Eurostat” duomenimis, Baltijos šalys išsiskiria Europos Sąjungos kontekste. Pavyzdžiui, didžioji dalis Lietuvos gyventojų (88,8 proc.) gyvena nuosavuose būstuose, o būstą nuomojasi vos apie 11,2 proc. Tai gerokai mažiau nei ES vidurkis, kuris siekia daugiau nei trečdalį gyventojų (30,9 proc.).
„Latvijoje ir Estijoje rodikliai panašūs: nuosavą būstą turi dauguma gyventojų (82,8 ir 80,7 proc. atitinkamai), o nuomojasi abiejose šalyse apie penktadalį (17,2 ir 19,3 proc. atitinkamai). Tokie skaičiairodo, kad Baltijos šalys išlaiko labai aukštą nuosavybės kultūros lygį, kuris yra vienas iš ekonominio ir socialinio tvarumo pagrindų”, – sako ekspertė.
Apklausą „Luminor” banko užsakymu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2025 metų rugsėjo mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat”. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta apie tūkstantį 18–59 metų amžiaus žmonių.
Apie „Luminor”:
„Luminor” yra pirmaujantis nepriklausomas bankas Baltijos šalyse ir trečias pagal dydį finansinių paslaugų tiekėjas regione. Mes aptarnaujame asmenų, šeimų ir verslo finansinius poreikius. „Luminor” siekia gerinti savo klientų ir namų rinkų finansinę sveikatą bei skatinti jų augimą. Daugiau informacijos rasite čia.
Pranešimą paskelbė: Evelina Laučiūtė, UAB „coagency”
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]