Šiemet remontuoti būstą planuotų trečdalis, tačiau kas penktas tam neturi finansinių galimybių, rodo „Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai. Vis dėlto, panašu, kad gyventojų perkamoji galia po truputį atsigauna, o palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, „Citadele“ bankas Lietuvoje šiemet išdavė 47 proc. daugiau būsto reikmėms skirtų vartojimo paskolų.
Lietuvos vartotojų optimizmas – stipriausias Baltijos šalyse
Apklausos duomenimis, šiemet pradėti arba tęsti būsto remontą planuoja apie trečdalį apklaustųjų (35 proc. lietuvių, 40 proc. latvių ir 34 proc. estų). 20 proc. lietuvių, 23 proc. latvių ir 30 proc. estų respondentų nurodė, kad norėtų remontuoti namus, tačiau šiuo metu tam neužtenka lėšų.
„Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, Baltijos šalių gyventojų nuotaikas atskleidžia ekonominiai duomenys. Europos Komisijos duomenys rodo, kad balandį Lietuvos vartotojų optimizmas buvo didžiausias visoje Europos Sąjungoje, kai Latvija kovą užėmė 13 vietą, o Estija – priešpaskutinę. Negana to, balandį tik Lietuvoje ir Lenkijoje vartotojų lūkesčiai buvo teigiami, t.y. optimistiniai. Visose kitose ES valstybėse vartotojų lūkesčiai vis dar yra neigiami.
„Didelės įtakos žemam Estijos vartotojų optimizmui, ypač lyginant su Latvija ir Lietuva, turi santykinai didesnis Estijos vartotojų įsiskolinimo lygis. Eurostato duomenys rodo, kad Estijos namų ūkių skola siekia 36,8 proc. BVP, tuo metu kai Lietuvoje ir Latvijoje – atitinkamai 21,8 ir 17,7 proc. Tai reiškia, kad Estijos vartotojai santykinai jautriau sureagavo į bazinių palūkanų padidėjimą euro zonoje – dėl aukštesnio įsiskolinimo lygio”, – aiškina A. Izgorodinas.
Anot jo, Estijoje jau galima įžvelgti pirmus teigiamus pokyčius vartotojų optimizmo rodikliuose – balandį Estijos vartotojų lūkesčiai buvo 44 proc. geresni nei 2022 m. rugsėjį, kai Estijos vartotojų optimizmas pasiekė kritiškai žemą lygį. Be to, vartotojų ketinimai leisti pinigus stambiems pirkiniams Estijoje stabilizavosi, o Latvijoje vartotojų lūkesčiai jau pasiekė ilgalaikį vidurkį.
Būsto reikmėms skolinasi aktyviau
Dauguma apklaustųjų nurodė prieš pradėdami remontą, pirmiausia sutaupantys jam reikalingą sumą (43 proc. lietuvių, 37 proc. latvių ir 32 proc. estų respondentų). 5 proc. lietuvių ir estų bei 6 proc. latvių yra labiau linkę remontui imti vartojimo paskolą, o dar 5 proc. lietuvių, 8 proc. latvių ir 10 proc. estų remontą nurodė atidedantys, nes neturi galimybės sutaupyti reikiamos sumos arba pasiskolinti.
Anot „Citadele“ banko valdybos narės, atsakingos už mažmeninę bankininkystę Baltijos šalyse, Rūtos Ežerskienės, gyventojai pastaraisiais metais būsto reikmėms skolinosi aktyviau. Pirmąjį šių metų ketvirtį „Citadele“ bankas specialiai būsto reikmėms išdavė 19 proc. nuo visų vartojimo paskolų. Tai yra 47 proc. daugiau, palyginti su 2023 m. pirmaisiais trimis mėnesiais.
„Nors būsto remontas pareikalauja nemažų investicijų, dažnai jis negali būti atidėtas ilgam. Pavyzdžiui, jeigu namuose kaupiasi pelėsis, nėra sandarūs langai, blogai šildo radiatoriai, tai gali neigiamai veikti ten gyvenančių žmonių sveikatą. Be to, remontas tam tikra prasme yra ir investicija, galinti ženkliai sumažinti, pavyzdžiui, šildymo sąnaudas ir tuo pačiu sąskaitas. 2022 m. išaugus infliacijai, sumažėjo gyventojų perkamoji galia bei galimybės sutaupyti. Todėl natūralu, kad 2023 m. antroje pusėje finansinei situacijai gerėjant, žmonėms patrauklesnė atrodė galimybė skolintis būsto atnaujinimui užuot išleidus santaupas“, – teigia R. Ežerskienė.
Kaip atskleidžia apklausos rezultatai, tikėdamiesi sutaupyti, dauguma apklaustųjų remontą ketina daryti patys (44 proc. lietuvių, 53 proc. latvių ir 54 proc. estų). 45 proc. lietuvių, 39 proc. latvių ir 37 proc. estų patys ketina atlikti bent jau smulkesnius darbus, o sudėtingesnius patikėti profesionalams. Tik kas dešimtas (12 proc. lietuvių, 8 proc. latvių ir 9 proc. estų) profesionalams patikėtų visus remonto darbus.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2024 metų kovą. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
Pranešimą paskelbė: Mingailė Gulbinauskaitė, UAB „Publicum”
Išmanių verslo patalpų vystytojas „Nordspace“ pradeda platinti viešą obligacijų emisiją, kuria siekia pritraukti iki 3 mln. eurų. Obligacijos siūlomos su fiksuota 12 proc. metine palūkanų norma, palūkanos bus mokamos du kartus per metus. Obligacijų išpirkimo terminas – 2027 m. kovo 31 d. „Mūsų verslo modelis pasiteisino tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir Lenkijoje. Šiuo metu pastebime […]
„Estateguru“ investuotojai geriausiu 2024 m. projektu, iš 341 pernai finansuotu per šią platformą, išrinko nekilnojamojo turto plėtotojo „Endover“ įgyvendintą istorinio Talino pastato „Volta Villa“ rekonstrukcijos projektą. Prie „Volta Vila“ projekto finansavimo prisidėjo 6 778 investuotojai, didžiausia individuali investicija siekė 500 000 eurų, o mažiausia – 50 eurų. „Šis projektas – tai puikus ilgalaikės ir darnios […]
Nekilnojamojo turto plėtojimo bendrovė „Verum 12“ keičia pavadinimą ir nuo šiol vadinsis „Domė Group“, o rinkoje naudotas prekės ženklas „RE Excellence“ keičiamas į „Domė“. Sprendimas priimtas atnaujinus grupės plėtros strategiją ir suformavus įmonės komandą. Didžiąją dalį projektų Lietuvoje, šiuo metu – sostinėje, įgyvendinanti bendrovė atsinaujina, siekdama pabrėžti savo verslo vertybes ir apibūdinti nišą, kurioje mato […]
Kovo 10–14 d. Kanuose, Prancūzijoje įvyko viena didžiausių nekilnojamo turto parodų „MIPIM“. Tarptautinėje arenoje inovatyvius sprendimus, investicinius projektus ir sostinės plėtros planus pristatė Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. „MIPIM“ parodoje, į kurią susirenka įtakingiausi NT plėtotojai, architektai, urbanistai ir investuotojai, sostinė dalyvauja nuo 2003 m. Šiais metais svarbiausiame nekilnojamo turto rinkos renginyje Vilnius, kartu su partneriais, […]
O – sala – taip savo projektą Nemuno pakrantėje vadina jo kūrėjai. Kruopščiai puoselėjamas kvartalas Kauno marių regioninio parko apsuptyje jau sulaukė pirmųjų gyventojų, tarp kurių bus ir artimi projekto „O sala“ bičiuliai. Patiko nesavanaudiškas požiūris „Jei ieškotumėte panašios vietos pagrindiniam būstui ar vasarnamiui, Kauno regione tokios tikrai nerastumėte. O ir visoje Lietuvoje tokią […]
Įvertinę šeimos finansines perspektyvas, 25 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog 2025 metai bus geresni nei 2024-ieji, 42 proc. nurodo, jog šie metai bus tokie patys kaip praėjusieji, o 19 proc. įsitikinę, jog 2025 metai bus prastesni – tokias tendencijas atskleidė Jungtinės centrinės kredito unijos užsakymu atliktas „Kreda“ grupės žinomumo ir gyventojų bei įmonių finansinių paslaugų […]