Jei nepažįstate nė vieno, kuris mėgautųsi paklodžių lyginimu ar medituotų džiaustydamas drabužius, nieko nuostabaus. Neseniai atliktame tyrime paaiškėjo, jog daugybė lietuvių šių iš pažiūros paprastų užduočių negali pakęsti. Instagramo paskyros „Susitvarkyk“ autorė Toma Šokelė kadaise ir pati dalies jų kratėsi, tačiau ilgainiui atrado esminę nemeilės priežastį. Kokia ji ir kokias visiems praversiančias rūpinimosi skalbiniais taisykles moteris susikūrė?
Viskas prasideda nuo planavimo
Net 50 proc. apklaustųjų, dalyvavusių tyrime apie drabužių priežiūros įpročius, didžiausias galvos skausmas yra lyginimas. Maždaug po 30 proc. šalies gyventojų nemaloniais darbais įvardija skalbinių džiaustymą, rūšiavimą, lankstymą ir etikečių skaitymą. Sąrašo pabaigoje – skalbimo priemonių dozavimas ir reikiamų programų parinkimas. T. Šokelė įsitikinusi, jog kažko nemėgti esame linkę tuomet, kai paprasčiausiai nemokame to daryti teisingai.
„Didžiausiu iššūkiu tuomet tampa net menkiausi dalykai ir problemą įžvelgiame daug didesnę nei ji iš tikrųjų yra. Man buvo panašiai su drabužių džiaustymu ir ypač jų lyginimu – atrodydavo, kad vien išsitraukti lentą bei lygintuvą trunka visą amžinybę, ką jau kalbėti apie patį lyginimo procesą“, – pasakoja T. Šokelė.
Taigi pirmiausia moteris pakeitė visos skalbinių rutinos planavimą. Nebelaukdavo, kol jų krepšys prisipildys, pradėjo skalbti dažniau po mažiau, o daiktams išdžiūvus nebeatidėliodavo jų lankstymo ir sudėliojimo į vietas: „Tad patariu skalbimus ir džiovinimus planuoti tokiais kiekiais, kuriuos galėtumėte sutvarkyti per kartą, ir stengtis nepamesti darbų eiliškumo bei ritmo.“
Galutinai naštą T. Šokelei palengvino skalbyklėje atrasta funkcija užbaigti skalbimą garais, sumažinant lyginimo poreikį, bei sprendimas įsigyti džiovyklę. Joje išdžiūvusius skalbinius tvarkymosi subtilybių žinovė skuba sulankstyti dar šiltus – taip susiglamžymo rizikos lieka dar mažiau.
„Kai kurių audinių lyginimo išvis išvengtumėte iškart sukabinę juos ant pakabų. Aš dažnai taip darau su lininiais drabužiais. Taip pat drabužį, kurio prisireikė čia ir dabar, galima įmesti į džiovyklę nustačius garų funkciją arba perbraukti šlapiais delnais per jį jau apsivilkus“, – paprastomis gudrybėmis nemėgstantiems lyginti dalijasi T. Šokelė.
Skalbinius pašnekovė dažniausiai lanksto sėdėdama ant sofos priešais TV, klausydamasi įtraukiančių laidų, tinklalaidžių ar muzikos: „Taip su užduotimi susitvarkau nepastebimai. Tiesa, stengiuosi jos imtis, kai vaikų nėra šalia – jiems patinka „išpakuoti“ mano skalbinius ne mažiau nei kalėdines dovanas.“
Skalbkite, džiovinkite bet ką, tačiau ne bet kaip
„Electrolux“ grupės mokymų vadovas ir buitinės technikos ekspertas Ignas Bernotas sako, jog šiuolaikiška buitinė technika šiandien kuriama taip, kad padėtų taupyti ne tik brangiausią laiko resursą.
„Pavyzdžiui, skalbyklėje ar džiovyklėje atšviežinus vos kartą apsivilktą drabužį garais, jis vėl gaiviai kvepia ir atrodo visiškai tvarkingai. Rečiau jį skalbdami tausojate tiek patį audinį, kuris tarnauja ilgiau, tiek energiją bei vandenį. Panašūs techninių pagalbininkų pliusai išties kuria vertę ir sumažina rūpesčių kasdienybėje“, – dėsto žinovas.
Taip pat pažangūs belaidžio interneto sąsają turintys prietaisai geba parinkti programas pagal audinių tipą ir spalvą skalbiant bei džiovinant – tai, anot I. Bernoto, padeda išvengti jų sugadinimo. Tokia pati ir automatinio skalbimo priemonių bei minkštiklio dozavimo pagal skalbinių įkrovos svorį paskirtis. Deja, keblių situacijų šiais klausimais kai kuriems naudotojams vis dar pasitaiko.
„Pastebėjome, kad sunkiausia žmonėms susidraugauti su vilna. Taip pat su šilku ir kitokiais delikačiais audiniais, galiausiai – su lauko drabužiais, striukėmis. Dauguma respondentų atsakė naudojantys skystąjį skalbiklį, tačiau prisipažino dažnai nežinantys, kiek tiksliai jo reikia“, – tyrimo išvadas komentuoja I. Bernotas.
T. Šokelei po kelių nesmagių pamokų netinkamai išskalbus vilnonius drabužius neliko jokių abejonių, kad geriausiai jais pasirūpina konkreti skalbyklės funkcija. Kuri, beje, skirta ir šilkiniams audiniams.
„Buitinės technikos gamintojai sutrumpina mums kelią ir pagal drabužio tipą sukuria jam geriausiai tinkančias programas – tad tokius specialios priežiūros reikalaujančius audinius, įskaitant ir lauko drabužius bei striukes, drąsiai galima ir skalbti, ir džiovinti automatiškai. Aš, tiesa, esu įpratusi išskalbtą vieną vilnonį megztinį patiesti ant rankšluosčio, tačiau jei šio audinio skalbinių daugiau, visi jie po skalbimo keliauja į džiovyklės būgną“, – dalijasi T. Šokelė.
Pataria pasitikėti buitine technika ir pakeisti požiūrį
I. Bernotas rekomenduoja prietaisų savininkams nesibaiminti aukštų temperatūrų skalbiant, nes ši neva gali pažeisti audinius, ir atsikratyti priešingos minties – jog žemos temperatūros programa neišskalbs pakankamai.
„Drabužių gamintojai geriausiai žino, kokia priežiūra tinka jų kūriniui, o buitinės technikos gamintojai – kaip turi veikti skalbyklė, kad tam audiniui nepakenktų ir išskalbtų nešvarumus efektyviai. Perskaičius tai, kas parašyta drabužio priežiūros etiketėje, ir naudojimosi prietaisu instrukcijas apie būtent tokio audinio skalbimą, ši informacija sutaps – vadinasi, skalbimo rezultatai bus tiksliai tokie, kokių tikitės“, – aiškina ekspertas.
T. Šokelė priduria, kad vienos ir tos pačios „geriausiai viską išmanančios“ programos visiems skalbiniams naudojimas gali būti užsilikęs iš senų laikų, kuomet primityviose skalbimo mašinose buvo vienintelė funkcija.
„Aš ir pati kažkada viską skalbdavau vadovaudamasi šia nuostata. Tačiau supratau, kad darydavau sau meškos paslaugą – skirtingi audiniai iš tiesų reikalauja skirtingos priežiūros, tad į tai neatsižvelgdama juos tik gadindavau. Bet galiausiai išmokau saugoti ir vertinti turimus daiktus“, – svarsto T. Šokelė.
Sąmoningesnis, rūpestingesnis požiūris į dėvimus drabužius iš tiesų gali palengvinti jų priežiūros rutiną. Modernūs technologiniai sprendimai, kurie ateityje neabejotinai dar tobulės, taip pat skirti šiandieninius poreikius atliepiančiam komfortui namuose susikurti. Tinkamai išnaudojus visas buities prietaisų galimybes greičiausiai nebeteks kamuotis laukiant neįmanomo – kad skalbinių krūvos pačios susidžiaustys ar išsilygins.
Pranešimą paskelbė: – -, Berta And, UAB
Pastaraisiais metais Lietuvos prekybinio nekilnojamojo turto rinka regionuose išgyvena naują etapą – čia aktyviai plečiasi didesni verslai, mažesni miestai tapo patrauklūs tarptautiniams prekės ženklams, verčiantys pasitempti vietinius prekybininkus. Atitinkamai verslo plėtrą regionuose tęsė ir komercinio nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovė „Baltisches Haus“, praėjusiais metais investavusi 7 mln. eurų į du projektus Prienuose ir Kėdainiuose. […]
Aplinkos ministras Povilas Poderskis penktadienį Kaune vykusioje konferencijoje „GERVĖ 2025“ pristatė dar šiemet planuojamus svarbius pokyčius statybų sektoriuje. Šioje konferencijoje dalyvavo investuotojai, statytojai, nekilnojamo turto vystytojai, pramonės sektoriaus atstovai. Joje buvo aptariami aktualūs statybų reglamentavimo klausimai, pokyčiai nekilnojamo turto rinkoje, aukštųjų technologijų taikymas. Anot aplinkos ministro, nuo 2024 metų lapkričio 1 d. įsigaliojusiose Statybos įstatymo […]
„COBALT“ tapo vienu didžiausių „Hero“ verslo centro nuomininkų – 3000 kv. m. išsinuomojusi advokatų kontora įsikurs viršutiniuose aukštuose. Šis susitarimas – didžiausias šių metų pirmojo ketvirčio biurų nuomos sandoris sostinėje. „Darbo aplinka yra svarbi darbo kokybei. Mūsų teisininkai – jauni ir ambicingi profesionalai bei aktyvūs žmonės. Todėl ieškojome gražių, šiuolaikiškų ir kokybiškų naujų namų. „Hero“ […]
Nekilnojamojo turto bendrovės „Darnu Group“ valdomas „Paupio turgus“ pristato naujus vardus – prie maisto gurmanų pamėgtos erdvės jungiasi trys restoranai. Vieną iš jų – pagal Meksikos ir Lotynų Amerikos virtuvės koncepciją kuriamą „Padre duos pipirų“ – vysto pati gastronominės erdvės valdytoja. Anot „Darnu Group“ restoranų veiklos ir plėtros vadovės Anželikos Šiško, trijų naujų vardų įsiliejimas […]
Rūdninkų karinio miestelio statybos ir jų projektavimas – neeilinis projektas, reikalaujantis aukščiausios kompetencijos ir itin atsakingo pasiruošimo. Vien pirmojo etapo statyboms vienu metu yra projektuojami 29 statiniai. Tam, kad visi darbai būtų atlikti kokybiškai ir laiku, „EIKA Construction“ kartu su partneriais subūrė didesnę kaip 130 architektų, konstruktorių, projekto vadovų, statybos vadovų inžinierių ir kitų reikalingų […]
Prekybos centro „Mada“ rekonstrukcijos projektas žengia į kitą etapą – komercinio nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovė „Baltisches Haus“ praneša apie su SEB banku sudarytą 44 mln. eurų vertės finansavimo sutartį. Projektas finansuojamas kaip žalioji, į tvarią miestų plėtrą orientuota paskola. „Šis finansinis susitarimas įgalina mus įgyvendinti ambicingą, didelės apimties projektą. Vertiname partnerystę su SEB […]