Tyrimas atskleidė, kokiomis sumomis lietuviai vertina savo namų turtą

1

Tyrimas atskleidė, kokiomis sumomis lietuviai vertina savo namų turtą

Didžiausia šalies gyventojų dalis (23 proc.) viso namuose turimo turto vertę vertina nuo 10 iki 30 tūkst. eurų, atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Šiuos turto vertinimo rėžius dažniausiai nurodė mažesnių miestų ir rajonų centrų bei kaimo vietovių gyventojai, bei didesnes pajamas gaunantys respondentai. 

Remiantis tyrimo rezultatais, antroji stambi namų turto vertės kategorija yra žemesnis rėžis nuo 5 iki 10 tūkst. eurų – jį nurodo 19 proc. šalies gyventojų. Šią namų turto vertinimo skalę dažniausiai nurodo didmiesčių gyventojai, rodo tyrimas.

„Tai gali atrodyti kaip paradoksas, kad mūsų šalies didmiesčių gyventojai savo kilnojamąjį namų turtą vertina sąlyginai mažesnėmis sumomis nei regionų gyventojai, tačiau čia slypi viena svarbi detalė. Nemaža dalis didmiesčių gyventojų yra jauni savo karjeros kelio pradžioje esantys profesionalai, taip pat jaunos šeimos, kurių pajamų ir pragyvenimo išlaidų santykis gali būti prastesnis nei gyvenančių mažuose miestuose ir rajonų centruose“, − sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius. 

Pasak eksperto, kaip taisyklė, didmiesčiuose gyventi yra brangiau nei regionuose. Čia brangesnis būstas, pramogos ir įvairios paslaugos, didesnės kainos kavinėse ir maitinimo įstaigose. Greičiausiai galima sakyti, kad kilnojamąjį namų turtą nemaža didmiesčių gyventojų dalis kaupia pamažu.

Remiantis tyrimu, aukščiausią turimo kilnojamo turto vertę, kuri siekia ir viršija 50 tūkst. eurų, nurodo 12 proc. šalies gyventojų. Tipinis tokio gyventojo portretas yra aukštąjį išsilavinimą turintis ir aukščiausio arba vidutinio lygio vadovu dirbantis asmuo. Vienam tokio namų ūkio nariui per mėnesį tenka daugiau nei 1000 eurų pajamų.

Mažiausią namuose turimo turto vertę, tai yra iki 1 tūkst. eurų sumos, nurodo 3 proc. gyventojų, rodo tyrimas.

Eksperto teigimu, kilnojamasis turtas paprastai yra tai, kuo gyventojai naudojasi ar laiko namuose. Tai yra baldai, buitinė technika, elektronikos prietaisai, vaizdo ir garso įranga, kompiuteriai, meno dirbiniai, juvelyrika ir papuošalai, dviračiai, paspirtukai ir panašiai. 

„Nors gyventojai dažniausiai stengiasi pasirūpinti pastatų draudimu, kuriuo apdraudžiamos sienos, lubos, grindys, inžinerinės sistemos, ne mažiau svarbu yra ir namų turto draudimas. Tai atskira būsto draudimo rūšis, kuria nuo ugnies, gamtos stichijų, vandens, stiklo dūžio, vagystės rizikų apdraudžiami visi būste esantys kilnojamieji daiktai“, − sako A. Juodeikis.  

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, namų kilnojamojo turto žalų atvejai sudarė 38 proc. visų praėjusiais metais registruotų būsto draudimo žalų.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 Lietuvos gyventojai, gyvenantys įvairiose šalies vietose ir atstovaujantys amžiaus grupes nuo 18 iki 75 metų.

Pranešimą paskelbė: Laura Šimkutė, Integrity PR, UAB

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Tauragės arena: nuo „Išmaniojo miesto“ idėjos iki realybės

Tauragės arena: nuo „Išmaniojo miesto“ idėjos iki realybės

Kai 2015 metais Tauragės rajono savivaldybės komanda pradėjo ieškoti sprendimų, kaip atgaivinti miesto sporto infrastruktūrą, retas tikėjo, kad po daugiau nei dešimtmečio čia iškils moderni, multifunkcinė arena. Šis projektas – vienas didžiausių visoje Tauragės istorijoje – gimė iš konkretaus poreikio ir išaugo iš idėjos, kuri pirmą kartą buvo vizualizuota „Structum“ inicijuotame konkurse „Išmanusis miestas“. „Kai […]


Pradėjo veikti Pastatų duomenų banko informacinė sistema: daugiabučių gyventojai visus pastato duomenis ras vienoje vietoje

Pradėjo veikti Pastatų duomenų banko informacinė sistema: daugiabučių gyventojai visus pastato duomenis ras vienoje vietoje

Lapkričio 3 d. pradeda veikti Aplinkos ministerijos ir  Statybos sektoriaus vystymo agentūros kartu įgyvendinto projekto metu sukurta Pastatų duomenų banko informacinė sistema (PDBIS). Nuo šiol daugiabučių gyventojai vienoje vietoje galės sužinoti, ar namo techninė priežiūra atliekama tinkamai, kiek energijos jis suvartoja, ar pastatą tikslinga renovuoti ir kita. PDBIS bus pasiekiama per Teritorijų planavimo ir statybos […]


Spalio mėnesį Vilniaus pirminė NT rinka išlaikė visų metų butų pardavimų vidurkio lygį

Spalio mėnesį Vilniaus pirminė NT rinka išlaikė visų metų butų pardavimų vidurkio lygį

Spalio mėnesį pirminėje Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduoti 526 butai. Bendras vidutinis 2025 m. būstų pardavimų lygis išlaikomas ir toliau – kiekvieną šių metų mėnesį sostinėje vidutiniškai buvo parduota beveik po 480 butų. „Maždaug tokiu pat intensyvumu NT plėtotojai kas mėnesį papildo ir būstų sandėlį – pavyzdžiui, spalį penkiuose naujai pradėtuose pardavinėti projektuose arba […]


Liberalai vėl siekia atverti sodus daugiabučių statyboms

Liberalai vėl siekia atverti sodus daugiabučių statyboms

Sodininkų bendruomenės pasipiktinimas dėl S. Gentvilo siūlomų įstatymo pataisų Lietuvos sodininkų bendruomenės reiškia nepritarimą Seimo nario Simono Gentvilo siūlomoms įstatymo pataisoms, kurios leistų dvibučių ir daugiabučių namų statybas sodininkų bendrijų teritorijose be bendrijų ar gyventojų pritarimo. Pagal siūlomus pakeitimus, sodininkų bendrijose statant dvibučius namus nebereikėtų vykdyti teritorijų planavimo procedūrų, o statant daugiabučius – derinti teritorijos […]


„Citus“ ekspertai: segmentais „vidutinis“ Vilnius, „ekonominis“ Kaunas ir „prestižinė“ Klaipėda

„Citus“ ekspertai: segmentais „vidutinis“ Vilnius, „ekonominis“ Kaunas ir „prestižinė“ Klaipėda

Negalutiniais NT plėtros kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, spalio mėnesį pirminė būsto rinka trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose išlaikė aukštą aktyvumo lygį. Vilniuje sudaryta 570, Kaune – 125, o Klaipėdoje – 45 naujų būstų (butų, kotedžų, loftų) sandoriai*. Per dešimt šių metų mėnesių pardavimų skaičius sostinėje viršija pernykštį beveik 1,5 karto, Kaune – trečdaliu, Klaipėdoje – kone […]


Tyrimas: pensijų fondų pinigus investuos į būstą ir sveikatą

Tyrimas: pensijų fondų pinigus investuos į būstą ir sveikatą

Iš antros pakopos pensijų fondų programos nuo kitų metų planuoja pasitraukti apie 38 proc. kaupiančių jos dalyvių, o dauguma jų atsiimtus pinigus panaudos sveikatai arba gydymui, būsto pirkimui ar remontui, esamų įsipareigojimų padengimui bei įvairioms asmeninėms reikmėms. Tokias tendencijas atskleidė tyrimų ir rinkodaros konsultacijų įmonės „Hubel“ atlikta beveik 600 respondentų reprezentatyvi apklausa.  Naujausios apklausos rezultatai […]