Tvaresnių statybų link: „YIT Lietuva“ ėmėsi skaičiuoti savo projektų CO2 pėdsaką ir ketina jį sumažinti perpus

Tvaresnių statybų link: „YIT Lietuva“ ėmėsi skaičiuoti savo projektų CO2 pėdsaką ir ketina jį sumažinti perpus

Europai siekiant Žaliajame kurse numatyto siekio iki 2050 metų tapti klimato požiūriu neutraliu žemynu prie šio tikslo vis didesne dalimi siekia prisidėti ir verslas. Ypač svarbiu tampa statybų sektoriaus indėlis. Skaičiuojama, kad būtent jam tenka maždaug 38 proc. pasaulinės CO2 emisijos. Dėl to darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ kartu su visa YIT korporacija teigiamų pokyčių siekia pradėdami nuo savęs. Grupė užsibrėžė tikslą savo veiklos CO2 emisiją iki 2030 metų sumažinti mažiausiai perpus.

Skaičiuoja projektų CO2 pėdsaką

Anot „YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago, norint to pasiekti pirmiausiai svarbu įsivertinti, kiek šiltnamio dujų statant bei eksploatuojant naujus pastatus yra išmetama į atmosferą ir kuriems procesams tenka didžiausia jų dalis. Dėl to bendrovė įgyvendindama naujus projektus jau kurį laiką skaičiuoja pastatų CO2 pėdsaką.

„Situacija dėl klimato kaitos tampa vis grėsmingesnė, o siekiant išvengti ekologinės katastrofos ir norint apsaugoti planetą, jos bioįvairovę bei palankią gyvenamąją aplinką ateities kartoms, pastangas svarbu dėti visiems – ir daryti tai dabar. Tvari veikla YIT įmonėms visuomet buvo vienas svarbiausių prioritetų, todėl nuosekliai siekiame įvertinti savo poveikį aplinkai ir jį mažinti“, – sako K. Vanagas.

Skaičiavimams pasitelkia naujas kompetencijas

Jo teigimu, pastato statybų ir būsimos eksploatacijos sukeliamos CO2 emisijos įvertinimas šiuo metu yra atliekamas įgyvendinant visus bendrovės būsto projektus. Tokie skaičiavimai taip pat numatyti ir statant komercinės paskirties pastatus bei įgyvendinant infrastruktūros projektus. Tam jau rengiamos metodologijos ir atliekami bandomieji skaičiavimai.

„CO2 emisijos skaičiavimai atliekami trijuose projekto etapuose – statinį planuojant, projektuojant ir vykdant statybos darbus. Tokiems skaičiavimams pirmiausiai reikalinga tam tikra pirminė informacija – pastato paskirtis, aukštingumas, numatomi architektūriniai, konstrukciniai ir inžineriniai sprendimai. Tuomet atliekami detalūs skaičiavimai naudojant specialius skaitmeninės statybos modelius. Galiausiai, skaičiavimams užbaigti reikalinga energinio modeliavimo informacija – prognozuojamos metinės pastato elektros bei šilumos energijos sąnaudos. Šis etapas kol kas yra sudėtingiausias“, – pasakoja K. Vanagas.

Anot vystytojų atstovo, norint atlikti tokius skaičiavimus reikalingos papildomos kompetencijos – ne tik inžinerinės žinios, bet ir duomenų analizės įgūdžiai, geras BIM modelių ir CO2 skaičiavimo metodologijų išmanymas. K. Vanago teigimu, įmonės darbuotojai tam yra specialiai ruošiami. Jo manymu, tokios kompetencijos statybos sektoriuje taps vis svarbesnės.

Ieško tvaresnių sprendimų

„YIT Lietuva“ atlikti skaičiavimai rodo, kad didžiausia dalis pastato CO2 emisijos tenka statybinėms medžiagoms, kurioms pagaminti sunaudojama daug energijos. Energijai ypač imlios tokios medžiagos kaip betonas, taip pat armatūra ir kitos metalo konstrukcijos. Skaičiuojama, kad šioms pagrindinėms statybų medžiagoms tenka iki 35 proc. visų statyboms naudojamų medžiagų sukeltos CO2 emisijos.

„Iki šiol jau esame atlikę dešimties pastatų CO2 emisijos skaičiavimus. Analizuodami projektų CO2 pėdsako informaciją stengiamės pamatyti tam tikras tendencijas – kurie sprendimai ir procesai lemia daugiausiai šiltnamio dujų, o kurie šiuo požiūriu yra efektyvesni. Pavyzdžiui, matome, kad emisija yra didesnė tuose projektuose, kuriuose gamybiniai procesai yra atliekami vietoje. Gamyklose procesai yra labiau optimizuoti, todėl jiems sunaudojama mažiau energijos, palyginus su darbais statybvietėse“, – sako K. Vanagas.

Anot jo, taip pat pastebima, kad didesnė CO2 emisija išskiriama tuomet, kai statybos metu atliekama daugiau monolitinio gelžbetonio darbų. Tokių tendencijų įvertinimas, „YIT Lietuva“ vadovo teigimu, planuojant būsimus projektus leidžia pasirinkti aplinkai palankiausius sprendimus ir medžiagas.

„Pirmiausiai CO2 emisiją siekiame mažinti ieškodami efektyvesnių projektinių sprendinių. Planavimo etape parinkus tvaresnius sprendimus emisijos kiekį galima sumažinti ir tolimesniuose projekto įgyvendinimo etapuose. Taip pat ieškome galimybių statybose naudoti mažesnę emisiją sukeliančias medžiagas. Be to, siekiame įvertinti galimybę tam tikriems pastato elementams panaudoti antrines medžiagas“, – sako K. Vanagas.

Sektoriuje skatina tvaresnes praktikas

Tiesa, jis pažymi, kad reikšmingą įtaką galutiniam pastato CO2 pėdsakui bendrovė gali daryti tik įgyvendindama savo, o ne pagal užsakovų poreikius, vystomus projektus. Tuomet jau ankstyvuose projekto etapuose galima planuoti būsimą rezultatą, optimizuoti projektinius sprendinius, o statybos etape taikyti CO2 išmetimą mažinančias priemones statybų aikštelėse.

„Projektuose, kuriuose dalyvaujame kaip generalinis rangovas, tokios įtakos neturime, nes dėl daugelio sprendimų ir medžiagų pasirinkimo sprendžia užsakovas. Visgi mūsų siekis yra pirmiausiai pradėti nuo savęs ir savo pavyzdžiu skatinti tvaresnes praktikas visame sektoriuje. Esu tikras, kad mūsų pastangos per artimiausius dešimt metų duos apčiuopiamų rezultatų“, – sako K. Vanagas.

„YIT Lietuva“ atlikti skaičiavimai rodo, kad vienam kvadratiniam metrui pastato ploto tenkanti CO2 emisijos apimtis skirtinguose projektuose svyruoja nuo 25 kg iki 30 kg. Pavertus pinigine išraiška vidutiniškai vieno projekto sukeltos CO2 emisijos socialiniai kaštai (visuomenės dėl CO2 patekimo į aplinką ir emisijos sukeliamų padarinių patiriami kaštai) siekia apie 290 tūkst. eurų. Pasiekus tikslo iki 2030 metų įgyvendinamuose projektuose emisiją sumažinti mažiausiai perpus, atitinkamai sumažės ir šie kaštai.

Pranešimą paskelbė: Monika Zavistauskaitė, UAB „INK agency“

Rekomenduojame

Vėluojamos grąžinti paskolos – netikėtas laimikis investuotojams: „Nordstreet“ investuotojai uždirbo 21.33% palūkanų

Vėluojamos grąžinti paskolos – netikėtas laimikis investuotojams: „Nordstreet“ investuotojai uždirbo 21.33% palūkanų

Nekilnojamo turto sutelktinio finansavimo platformos „Nordstreet“ investuotojai gali džiūgauti – investavusieji į Vilniuje, Savanorių prospekte, vykdomą NT projektą, uždirbo daugiau nei buvo numatyta – 21.33%. Bendra dviejų investavimo į Savanorių pr. 178 esantį NT projektą etapų finansavimo suma viršijo 500 000 eurų, o numatoma grąža turėjo siekti 13%. Pasibaigus šiems etapams, paaiškėjo, kad „Nordstreet“ klientams […]

Naujamiestyje prasideda inovatyvaus verslo centro „K22“ statybos

Naujamiestyje prasideda inovatyvaus verslo centro „K22“ statybos

UAB „Eigesa“ pradeda verslo centro „K22“, esančio Naujamiestyje adresu Kauno g. 22 Vilniuje, statybos darbus. Generaliniu rangovu pasirinkta viena šiuolaikiškiausių bei sėkmingiausiai dirbančių statybos įmonių Lietuvoje UAB „Conresta“. Bendras verslo centras susidarys iš dviejų – 6 ir 9 aukštų – korpusų, su dviejų lygių požemine automobilių parkavimo aikštele. Bendras pastatų plotas siekia beveik 7 000 […]

Rekordinės „Milsa“ grupės investicijos didins veiklos efektyvumą ir tvarumą

Rekordinės „Milsa“ grupės investicijos didins veiklos efektyvumą ir tvarumą

„Milsa“ įmonių grupės bendrovės veikia 30–60 metų ir užima lyderių pozicijas rinkoje. Tačiau vien praeitis, pasak įmonių grupės vadovo Manto Makulavičiaus, nekuria ateities. Todėl nuolat ieškoma būdų efektyvinti gamybą ir investuojama į gamybines technologijas bei vidinius procesus. Šiemet investicijų suma rekordinė – siekia daugiau nei 8 mln. Eur. „Mūsų produktų paklausa susijusi su infrastruktūros finansavimu. […]

„LECA International“ investuoja į papildomus gamybos pajėgumus Estijoje

„LECA International“ investuoja į papildomus gamybos pajėgumus Estijoje

„Saint-Gobain“ grupei priklausanti „LECA International“ investuoja į papildomus gamybos pajėgumus Estijoje. Nuspręsta iš naujo atidaryti LECA gamyklą Häädemeeste mieste, nes statybų rinkos perspektyvos yra tvirtos ir auga tvariai. Planuojamas gamybos našumas yra apie 350 000 m3, o LECA siekia aprūpinti Baltijos šalių rinką bei sukurti eksporto galimybes. Šiandien Baltijos šalyse veikia dvi „LECA International“ blokų […]

Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje skelbia naujo pastato statybų pradžią

Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje skelbia naujo pastato statybų pradžią

Prie Pavilnių parko pradedamos naujo modernaus Vilniuje įsikūrusios Tarptautinės Amerikos mokyklos (AISV) pastato statybos. Planuojama, kad šios ugdymo įstaigos moksleiviai lankyti pamokas naujoje mokykloje galės jau nuo 2022 m. mokslo metų pradžios. „Vilnius auga, ir mes augame kartu. AISV planuoja plėtrą, kuri atitinka pagrindines mokyklos vertybes bei įsipareigojimus mokiniams: suteikti geriausią tarptautinį išsilavinimą, puoselėti bendruomeniškumą […]

Buvusi alaus gamykla Klaipėdoje atgims kaip daugiafunkcis, į startuolius orientuotas centras

Buvusi alaus gamykla Klaipėdoje atgims kaip daugiafunkcis, į startuolius orientuotas centras

Simboliška – istoriniais Klaipėdos miesto vartais pripažįstama ir naujai atgimstanti erdvė taps vartais startuolių bendruomenei plečiantis uostamiestyje. Infrastruktūrą sėkmei kurianti organizacija „Tech Zity“ birželio 18 d. pristatė pradedanti naują projektą startuolių bendruomenei Klaipėdoje. Bangų g. 2 adresu buvusios alaus gamyklos patalpose planuojama įrengti 15 000 m2 dydžio naują daugiafunkcį traukos centrą. Čia bus įkurtos bendradarbystės ir […]