Lietuvos architektų rūmai teisme dar kartą įrodė savo tiesą ir laimėjo bylą, kurioje Rūmų narys Dalius Striukas kaltino Rūmus priėmus jo atžvilgiu neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Šiaulių apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo architekto D. Striuko skundą ir nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pirmos instancijos teismas buvo nusprendęs, kad Rūmų profesinės etikos taryba (toliau – PET) teisėtai ir pagrįstai pripažino architektą pažeidus profesinę etiką.

„Džiaugiamės, jog Teismas dar kartą patvirtino PET kompetenciją ir priimto sprendimo pagrįstumą, taip pat – kas ypač svarbu visai profesinei bendruomenei – autoriaus tęstinio dalyvavimo projektavimo procese privalomumą ir svarbą“, – teigė Rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė, kartu dėkodama Rūmų teisininkei Rugilei Šiaulytei už nuoseklų ir atsakingą darbą, atstovaujant Rūmus šioje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo bei Rūmų argumentais. Teismo nutartyje pažymėta, jog Etikos kodeksas ir jo 4 principas („Įsipareigojimai profesijai“) yra skirtas viešųjų interesų užtikrinimui, įskaitant architektūros kokybę. Etikos kodekso 4.6 punkto formuluotės turinys ir esmė –  architekto pareiga gauti kito architekto sutikimą, o 4.12 punkto – architekto pareiga informuoti kitą architektą.

Teismas patvirtino, jog PET pagrįstai pripažino, jog architekto D. Striuko sprendimas ne tik neprašyti architekto V. Kormilcevo sutikimo dėl naudojimosi jo parengtu Techniniu projektu, tačiau ir apskritai su juo nesusisiekti, laikytinas Etikos kodekso 4 principo 4.6 taikymo atvejo pažeidimu. Spręsdamas dėl Etikos kodekso 4 principo 4.12 punkto Teismas nurodė, kad D. Striuko padarytą profesinės etikos pažeidimą lėmė dvi savarankiškos aplinkybės: 1) atestuotas architektas V. Kormilcevas yra statinio architektas, kurio dalyvavimas projektavime yra tęstinis, t. y. nesibaigia tik parengus Techninį projektą, todėl jis yra laikomas paskirtu iki projektavimo darbų pabaigos; 2) D. Striukas, pasiteiravęs galėjo sužinoti, ar Techninį projektą rengęs architektas nesidera su užsakovu dėl Darbo projekto parengimo, tačiau į jį nesikreipė.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 19 dalis nurodo, kad projektą turi pasirašyti statinio architektas, t.y. autorius. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino, kad šios nuostatos taikymas nesiejamas su konkrečiu projektavimo etapu, todėl statinio architekto dalyvavimas projektavimo procese yra tęstinis, t. y. iki pat projektavimo darbų pabaigos, nepaisant to, kas projektuoja tolesniuose etapuose.

Pranešimą paskelbė: MIGLĖ ANGELOU , Lietuvos architektų rūmai