Kai 2015 metais Tauragės rajono savivaldybės komanda pradėjo ieškoti sprendimų, kaip atgaivinti miesto sporto infrastruktūrą, retas tikėjo, kad po daugiau nei dešimtmečio čia iškils moderni, multifunkcinė arena. Šis projektas – vienas didžiausių visoje Tauragės istorijoje – gimė iš konkretaus poreikio ir išaugo iš idėjos, kuri pirmą kartą buvo vizualizuota „Structum“ inicijuotame konkurse „Išmanusis miestas“.
„Kai pradėjau dirbti savivaldybėje, matėme, kad dabartinė infrastruktūra tiesiog nebeleidžia plėtotis nei neformaliam užimtumui, nei profesionaliam sportui. Reikėjo pastato, kuris sujungtų abi sritis ir taptų regiono traukos centru“, – pasakoja Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas.
Vienas iš kertinių momentų buvo būtent dalyvavimas „Išmaniojo miesto“ projekte. Studentų ir dėstytojų pasiūlymai, jų architektūrinės vizijos padėjo miestui „pasimatuoti“ galimą arenos tūrių, erdvių, fasadų mastelį. „Manau, tai buvo labai svarbus etapas – jis leido mintį paversti konkrečiais sprendimais. „Structum“ mums padėjo suprasti, kad toks pastatas Tauragėje iš tiesų gali veikti, ir mes tuo patikėjome“, – sako meras.
Iš pirmųjų idėjų ir kūrybinių eskizų išaugo realus techninis projektas. Nors nuo 2015-ųjų iki šiandien prabėgo jau dešimt metų, Tauragės arenos vizija pamažu tapo kūnu. Šiuo metu darbai atlikti apie 70 procentų, o pastato atidarymas planuojamas 2026 metų rugsėjo 1-ąją. „Tai bus 11 metų kelionė – nuo idėjos iki juostelės kirpimo. Galite įsivaizduoti, kiek per tą laiką atsirado žilų plaukų“, – šypteli meras.
Kalbėdamas apie studentų indėlį, jis pripažįsta, kad ne visi kūrybiniai sprendimai galėjo būti įgyvendinti. „Kai reikia suprojektuoti taip, kad projektas būtų realiai įgyvendinamas, dalies futuristinių formų tenka atsisakyti. Tačiau esmė liko – funkcionalumas, estetinė kokybė ir ekonominis pagrįstumas. Mes kūrėme areną, kuri būtų ne stalčiuje, o iš tiesų veiktų.“
Projekto įgyvendinimo kelias nebuvo lengvas. Reikėjo įtikinti bendruomenę, užtikrinti finansavimą, o vėliau – prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių technologinių reikalavimų. „Didžiausias iššūkis buvo įtikinti, kad šis projektas apskritai įmanomas. Paskui – rasti, kaip jį padaryti įgyvendinamą. Ir, žinoma, finansavimas. Visus tuos metus dirbome be garantijų, tikėdamiesi, kad pavyks“, – sako meras.
Vis dėlto šiandien Tauragės arena jau matoma ne tik kaip sporto, bet ir kaip bendruomenės susitikimų, kultūros, net konferencijų erdvė. 10 tūkstančių kvadratinių metrų pastate suplanuotos kelios sporto salės, tarp jų – net smėlio tinklinio salė, reta net Lietuvos mastu. „Smėlis yra labai universalus. Kodėl negalima būtų surengti konferencijos ant smėlio?“, – juokauja meras.
Arenos išskirtinumas – jos multifunkcionalumas. Čia numatyti bėgimo takai antrajame aukšte, kurie leis lengvaatlečiams treniruotis net žiemą, o renginių metu balkonai taps stovinčių žiūrovų erdvėmis. Visos tribūnos – mobilios, todėl arenos erdvė lengvai transformuojama. „Galbūt ne visiems bus taip patogu, bet mums svarbiausia, kad patalpos būtų užimtos kasdien – kad vaikai sportuotų, augtų ir turėtų šiuolaikiškas sąlygas“, – sako meras.
Tauragės arenos projektas neabejotinai taps nauju miesto simboliu ir svarbiu traukos tašku visam regionui. Čia bus galima rengti aukščiausio lygio sporto varžybas, koncertus, pritraukti iki 3000 žiūrovų. „Artimiausiuose regionuose – Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose – yra dideli centrai, o mes norime užimti būtent šią nišą. Tai regiono gyvybingumo klausimas“, – pabrėžia meras.
Kalbėdamas apie „Išmaniojo miesto“ reikšmę, jis neslepia – šis projektas keičia požiūrį tiek miestuose, tiek universitetuose.
„Tokie konkursai suteikia galimybę miestams patikėti teritorijomis, idėjomis, pamatyti, kaip jos galėtų atrodyti realybėje. O studentams – nuo ankstyvo studijų laikotarpio prisidėti prie Lietuvos regionų pokyčio. Tai proga mokytis, eksperimentuoti ir netgi paveikti regiono plėtrą“, – apibendrina jis.
Tauragės arenos istorija – tai pavyzdys, kaip idėjos iš studentų kūrybinių dirbtuvių gali virsti realiais, regionus keičiančiais projektais. Kai 2026-ųjų rudenį arenos durys atsivers, tai bus ne tik sporto, bet ir tikėjimo, kad vizijos gali virsti tikrove, šventė.
Pranešimą paskelbė: Ignė Dutova, UAB „Structum projektai”
Lapkričio 3 d. pradeda veikti Aplinkos ministerijos ir Statybos sektoriaus vystymo agentūros kartu įgyvendinto projekto metu sukurta Pastatų duomenų banko informacinė sistema (PDBIS). Nuo šiol daugiabučių gyventojai vienoje vietoje galės sužinoti, ar namo techninė priežiūra atliekama tinkamai, kiek energijos jis suvartoja, ar pastatą tikslinga renovuoti ir kita. PDBIS bus pasiekiama per Teritorijų planavimo ir statybos […]
Spalio mėnesį pirminėje Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduoti 526 butai. Bendras vidutinis 2025 m. būstų pardavimų lygis išlaikomas ir toliau – kiekvieną šių metų mėnesį sostinėje vidutiniškai buvo parduota beveik po 480 butų. „Maždaug tokiu pat intensyvumu NT plėtotojai kas mėnesį papildo ir būstų sandėlį – pavyzdžiui, spalį penkiuose naujai pradėtuose pardavinėti projektuose arba […]
Sodininkų bendruomenės pasipiktinimas dėl S. Gentvilo siūlomų įstatymo pataisų Lietuvos sodininkų bendruomenės reiškia nepritarimą Seimo nario Simono Gentvilo siūlomoms įstatymo pataisoms, kurios leistų dvibučių ir daugiabučių namų statybas sodininkų bendrijų teritorijose be bendrijų ar gyventojų pritarimo. Pagal siūlomus pakeitimus, sodininkų bendrijose statant dvibučius namus nebereikėtų vykdyti teritorijų planavimo procedūrų, o statant daugiabučius – derinti teritorijos […]
Negalutiniais NT plėtros kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, spalio mėnesį pirminė būsto rinka trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose išlaikė aukštą aktyvumo lygį. Vilniuje sudaryta 570, Kaune – 125, o Klaipėdoje – 45 naujų būstų (butų, kotedžų, loftų) sandoriai*. Per dešimt šių metų mėnesių pardavimų skaičius sostinėje viršija pernykštį beveik 1,5 karto, Kaune – trečdaliu, Klaipėdoje – kone […]
Iš antros pakopos pensijų fondų programos nuo kitų metų planuoja pasitraukti apie 38 proc. kaupiančių jos dalyvių, o dauguma jų atsiimtus pinigus panaudos sveikatai arba gydymui, būsto pirkimui ar remontui, esamų įsipareigojimų padengimui bei įvairioms asmeninėms reikmėms. Tokias tendencijas atskleidė tyrimų ir rinkodaros konsultacijų įmonės „Hubel“ atlikta beveik 600 respondentų reprezentatyvi apklausa. Naujausios apklausos rezultatai […]
Baltijos šalių gyventojai tampa vis sąmoningesniais elektros vartotojais – dauguma imasi įvairių energijos taupymo būdų, o aktyviausiai savo elektros suvartojimą iš visų trijų kaimynių stebi Estijos gyventojai. Tai atskleidė „Schneider Electric“ užsakymu atlikta apklausa, kurios duomenimis – tik 7 proc. lietuvių, 8 proc. latvių bei estų elektros energiją naudoja visai jos netaupydami. Estai elektrai išleidžia […]