Lietuvos žmonėms išmanusis telefonas ir nešiojamasis kompiuteris yra vienas brangiausių turtų. Mobilusis telefonas mūsų šalies gyventojams yra trečias pagal svarbą turtas po būsto ir automobilio. Išmanųjį telefoną ir nešiojamąjį kompiuterį kaip turtą įvardijo beveik kas antras Lietuvos gyventojas, rodo draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimai“ prieš mėnesį atlikta visuomenės apklausa.

Lietuvos gyventojams namai yra pats brangiausias materialus turtas. Tyrimas parodė, kad tokios nuomonės laikosi net 91 proc. gyventojų. Ir mieste, ir kaime gyvenantys žmonės labiausiai bijo netekti savo būsto – namo arba buto. Po jo seka automobilis, kurį kaip svarbų turtą įvardijo 53 proc. gyventojų, išmanųjį telefoną ir nešiojamą kompiuterį – 43 proc. apklausos dalyvių. Tarp atsakymų kaip brangiausias turtas buvo paminėta vaizdo, garso ir buitinė technika, meno dirbiniai, sodyba, drabužiai ir avalynė.

Telefonas – naujiena trejetuke

„Apklausos duomenys parodė, kad tiek mieste, tiek kaime gyvenantys žmonės per gyvenimą sukauptu turtu laiko tuos pačius dalykus. Skirtingai interpretuojama tik turto vertė, tačiau brangiausia, ką turi Lietuvos žmonės, yra namai. Jų labiausiai bijoma netekti“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

„Namų svarbą lietuvių sąmonėje sunku būtų kuo nors pakeisti, o automobilis taip pat jau yra užsitikrinęs mūsų šalies žmonių gyvenime ištikimo tarno vietą. Būtina atkreipti dėmesį, kad šie abu daiktai išties brangiai kainuoja. Todėl šių daiktų funkcinė būtinybė ir kaina iškelia juos į svarbiausių daiktų pirmąsias sąrašo vietas“, –  tvirtino bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

Pasak I. Zoko, telefono atsiradimas tarp trijų svarbiausių Lietuvos gyventojų daiktų yra nuoroda į modernųjį žmogų. „Kaip namas bei automobilis, taip ir telefonas gali būti socialinio statuso simboliu, tačiau tokia didelė išmaniųjų telefonų svarba lietuviams yra labiau susijusi su praktiniais šių daiktų aspektais. Išmanusis telefonas tam tikra prasme saugo ir administruoja žmonių profesinio, socialinio ir netgi intymaus gyvenimo duomenis, todėl jo praradimas dažniausiai yra rimta problema. Duomenys ir informacija vis dažniau įvardijama kaip didžiausia pasaulio vertybė, o tyrimo duomenys atskleidžia būtent šią tendenciją. Mūsų asmeninio pasaulio duomenys ir informacija sukasi aplink išmanųjį telefoną, todėl žmonėms jis toks svarbus“, – kalbėjo tyrimų bendrovės vadovas.

Labiausiai baiminasi gaisrų

M.Jundulo teigimu, Lietuvos gyventojų labiausiai baiminasi, kad jų namus nuniokos gaisras. „Ši baimė yra tikrai pagrįsta, nes gaisras yra tokia nelaimė, kuri, lyginant su kitais nelaimingais atsitikimais būste, atneša pačius didžiausius finansinius nuostolius. Išplitus ugniai žmonės paprastai jau nieko nebegali sustabdyti, tokiais atvejais belieka tik bėgti ir saugoti savo pačių ir artimųjų gyvybes“, – teigė draudimo bendrovės vadovas.

„Gjensidige“ duomenimis, praėjusiais metais išmokėta vidutinė žala, įvykus gaisrui, siekė beveik 5 tūkst. eurų. „Ugnis padaro kelis kartus didesnius nuostolius nei kitos nelaimės ir žmonės labiausiai finansiškai nukenčia per gaisrus. Po jų išmokamų žalų vidutinė suma net penkis kartus viršija tą, kuri vidutiniškai išmokama įvykus gamtos stichijų sukeltai nelaimei ar vagystei“, – kalbėjo M. Jundulas.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa „Gjensidige“ užsakymu buvo atlikta apklausiant daugiau nei 1 tūkst. įvairiose mūsų šalies vietose gyvenančių žmonių.

Pranešimą paskelbė : Kristina Jugulytė, PR Service