Subrendo tvarumui: Lietuvoje prasideda žaliųjų pastatų era
 

Ne tik vizualus grožis ar „žaliasis“ ženkliukas, bet tikrasis pastato santykis su aplinka ir gyventoju – nuo kokybiško oro iki atliekų tvarkymo infrastruktūros.  Tai – žaliųjų pastatų prioritetai, kuriais jau seniai vadovaujasi daugelis pasaulio šalių. Su užsienio vystytojais ir socialiai atsakingomis tarptautinėmis įmonėmis tvarumo idėja po truputį atkeliauja ir į Lietuvą, kartu sudomindama ir vis dažnesnį vietinį statytoją. Kol kas žalieji pastatai „dygsta“ tik sostinėje, o kada tvarumo idėja „užsikrės“ kiti šalies miestai?

Kas tas tvarumas?

„Žaliųjų pastatų“ ir „tvarumo“ sąvokos, kalbant apie nekilnojamojo turto vystymą, statybas, linksniuojamos vis dažniau, tačiau kartais jau „pametame“ jų prasmę. Kas gi yra tas žalias pastatas?

„Žaliu ir tvariu pastatu rinkoje laikome tokį, kuriame įdiegti tam tikri standartai ir kuris turi sertifikatą. Pasaulyje itin gerai žinomi ir vertinami „BREEAM“ ir „LEED“ sertifikatai. Lietuvoje, nors nedaug, bet jau yra pastatų įvertintų būtent minėtais tarptautiniais sertifikatais“, – aiškino bendrovės „Vesta Consulting“ vadovas ir tvariosios plėtros konsultantas Evaldas Savickis.

„Tam, kad mes galėtume pasakyti, kiek pastatas yra tvarus, natūralu, turi būti tam tikra vertinimo sistema. Kriterijai, kuriuos įvertinęs gali pasakyti – taip, šitas pastatas turi tokių savybių, todėl jį galime priskirti prie tvarių“, – tikino „Sweco Lietuva“ prezidentas Artūras  Abromavičius.

Minėti tarptautiniai sertifikatai liudija, kad vystant, projektuojant ir statant pastatą prioritetais buvo sveikata, komfortas, ekonominis ir energinis naudingumas, gamtos išteklių naudojimas ir infrastruktūra. Siekiama, kad pastatas nuo pat statybų pradžios ir per visą jo eksploatavimo periodą darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai.

VGTU Urbanistikos katedros vedėjas prof. dr. Gintaras Stauskis atkreipė dėmesį, kad žalieji pastatai yra darnaus vystymosi ir tvarios architektūros proceso dalis. „Kol kas esame smarkiai atsilikę nuo išsivysčiusių Europos šalių, kur iš esmės visi statomi pastatai atitinka žaliųjų pastatų sampratą ir reikalavimus. Padėtis laipsniškai gerėja, prie to prisideda ir Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos (LŽPT) veikla. Didesnis proveržis laukiamas tada, kai prasidės platesnis įmonių dalyvavimas žaliųjų pastatų vertinimo sistemoje“, nuomone dalijosi profesorius.

Tvarumo idėją atnešė užsienio vystytojai ir … paslaugų centrai

Kurį laiką Lietuvoje tvarūs pastatai sunkiai skynėsi kelią, vertino E.Savickis, tačiau džiugina tai, kad iš „mirties“ taško jau pajudėta. „Galbūt vystytojai nematė naudos, nelabai ryžosi investuoti į tokius pastatus, tačiau 2016–2017 metais, sakyčiau, įvyko lūžis. Veikiausiai tai nulėmė naujų vystytojų iš Skandinavijos atėjimas į rinką. Būtent jie į Lietuvą „atnešė“ „BREEAM“ standartą. Po to natūraliai ir lietuvių vystytojai pradėjo diegti šiuos standartus, investuoti į tai daugiau lėšų. Tiesa, šiuo klausimu šiandien galime kalbėti tik apie Vilnių. Kaune ir kituose miestuose kol kas nesiryžtama žengti didesnių žingsnių tvarios statybos link, tačiau tam yra ir racionalių priežasčių“, apie tvarių pastatų tendencijas Lietuvoje kalbėjo pašnekovas.

Nors pasaulyje vyrauja minėti tarptautiniai standartai, pasak A.Abromavičiaus, bene kiekviena Vakarų Europos šalis turi ir savo nacionalines vertinimo sistemas. Tokia sistema neseniai atsirado ir Lietuvoje. „Tos sistemos šiek tiek skiriasi, tačiau bendra logika yra panaši. LŽPT taip pat yra sukūrusi Lietuvos pastatų tvarumo vertinimo sistemą (LPTVS), kurią jau po truputį pradedame naudoti. Norėjome ją padaryti kiek paprastesnę, labiau prieinamą Lietuvos vartotojams, tačiau išlaikyti logiką, kuria vadovaujamasi tarptautiniu mastu. Jau turime pirmąjį pastatą, kuris įvertinas pagal Lietuvos tvarumo vertinimo sistemą, tačiau aišku, tai – dar tik kelio pradžia“, tikino specialistas.

„Lietuviškai“ vertinant pastatų tvarumą yra atsižvelgiama į 29 kriterijus, kurie suskirstyti į 8 kategorijas: sveikata , energija, transportas, sklypo naudojimas ir ekologija, medžiagos naudojimas, atliekų tvarkymas ir tarša, projektų valdymas ir vandentvarka.

Rinka pradeda diktuoti sąlygas

Specialistai pastebi, kad žaliųjų pastatų vystymui itin didelį postūmį daro pati nekilnojamojo turto rinka. „Statyti tvarius pastatus, diegti naujas technologijas skatina ne tik nauda ir atsiperkamumas, bet ir pati rinka, konkurencija jau pradeda diktuoti sąlygas. Užsienio vystytojams šie standartai jau tapę natūraliu reiškiniu, taigi norėdami išlikti konkurencingi, siekti jų turi ir vietiniai. Jei vienoje ar kitoje teritorijoje statomas tvarus, žalias pastatas, kitas vystytojas, statantis netoliese, nenorėdamas atsilikti irgi turi diegti geriausias technologijas. Galiausiai, svarbi rinkoje ir pastatų nuomininkų pozicija.

Sakykime, nuomininkai reikalauja, kad jų nuomojamos patalpos būtų aukštos kokybės, atitiktų geriausius standartus, ką užtikrina pripažinti tvarumo sertifikatai. Kadangi pats esu konsultantas, matau, kad vis daugiau įmonių kreipiasi dėl šių standartų diegimo, nes jaučia rinkos spaudimą“, – komentavo E.Savickis.

Pašnekovas pridūrė, kad galėtų įžvelgti dar vieną tendenciją – atsiranda suvokimas, kad vertę sukuria ne tik „žalias“ ženkliukas, bet tikrasis pastato tvarumas: „Pastebiu, kad pradedama siekti ne tik paties sertifikato, to žalio ženkliuko, bet ir tikros naudos, vertės – geresnių patalpų, efektyvesnio suplanavimo, taupymo, vidaus mikroklimato, akustikos ir daugybės kitų dalykų, kurie susiję su pastato tvarumu. Dabar jau siekiama išnaudoti kuo daugiau galimybių, išnaudoti jas tinkamai, kad pastatas būtų kuo žalesnis.“

Galiausiai, pridūrė G. Stauskis, statyti žalius pastatus paranku ir finansiniu požiūriu: „Jei kalbame apie visą objekto kainą, į kurią įeina ir jo eksploatavimas per jo gyvavimo ciklą, statyti žaliai apsimoka. Aišku, jei trumparegiškai žiūrime tik į projektavimo arba medžiagų įsigijimo kainas, tenka eiti tradiciniu keliu ir po to nusivilti, kai pastato eksploatacijos metu tenka daug mokėti už trumpalaikius sprendimus.“

Postūmis – nacionalinis standartas

E.Savickis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje tarptautinis standartus sau gali leisti nedidelė rinkos dalyvių dalis, gal 5–10 proc. „Tarptautiniai standartai, kurie būtų pripažįstami daugelyje šalių kol kas įkandami tik Lietuvos vystytojams, kurie dirba Vilniuje. Sakykime, Kaune ar Klaipėdoje dirbantiems vystytojams jie yra per brangūs. Investicijos į šio standarto diegimą – nuo konsultavimo, studijų, matavimo, analizės iki medžiagų ir technologijų – gali atsieti nuo 20 iki 200 tūkst. Eurų, priklausomai nuo pastato dydžio, alokacijos ir siekimo įvertinimo.Vietinis standartas ir buvo sukurtas tam, kad būtų prieinamas visiems.“, – aiškino tvariosios plėtros konsultantas.

80 proc. Lietuvos vystytojų, E. Savickio teigimu, neinvestuoja į žaliųjų pastatų tvarumą, nes nepajėgia arba netiki, kad atsipirks. „Šiuo atveju turi būti taikomas holistinis požiūris, į tvarų pastatą reikia žiūrėti plačiau – tai ir atliekų valdymas, ir statybų kokybę užtikrinantys procesai, ir infrastruktūra, ir medžiagiškumas ir daugybė kitų dalykų. Taigi norime plėsti suvokimą, kas yra tvarus pastatas ir kokią naudą jis kuria. Nacionalinis standartas ir buvo sukurtas tam, kad galimybę statyti žalius pastatus turėtų ir likusi rinkos dalis. 

Pasieks paprastą vartotoją

Tvarumo idėja Lietuvoje kol kas paliečia tik komercinius pastatus, tačiau tikimasi, kad nacionalinis sertifikatas leis „žalinti“ ir gyvenamuosius pastatus.

„Juk ir gyventojai, paprasti žmonės nori gyventi kokybiškai. Turėtų namus, kurie buvo kurti atsižvelgiant į gerą akustiką, mažą triukšmo lygį, dienos šviesos pakankamumą, dirbtinį apšvietimą, aplink esančią infrastruktūrą ir daugybę kitų dalykų. To mūsų vystytojai dar netaiko. Tikimės, kad nacionalinis standartas, kuris bus prieinamas visiems, paskatins tai daryti“, – vylėsi E.Savickis.

„Juk didžiausia žaliųjų pastatų vertė yra ne tik sveikas mikroklimatas, bet ir racionalus energetinių išteklių naudojimas ir atitinkamai mažesni eksploataciniai kaštai. Tinkamai parinktos medžiagos ir sprendimai – nuo dažų iki vėdinimo. Įėjus į namus negali jaustis dažų kvapas – tai jau negerai. Ne ką mažiau svarbu pastato aplinka – ar yra galimybė rūšiuoti šiukšles, ar yra mokyklos, darželiai, parduotuvės. Visa infrastruktūra turi būti pasiekiama lengvai, kad nereikėtų vykti automobiliu, teršti aplinkos, sudaryti spūstis ir gaišti laiką. Turi būti koncentruojamasi į galutinį vartotoją – šeimą, į jos aplinką ir sveiką gyvenimą“, – pridūrė tvarios plėtros konsultantas.

Miestai skatina žaliąją statybą

Nors šiuo metu, galima sakyti, esame prie starto linijos, specialistai tikisi, kad žalioji idėja šalies miestus apims vis labiau. „Dar turime nueiti tikrai nemažą kelią, bet manau, kad tendencijos tikrai geros. Po kokių 5–10 metų, manau, turėsime tikrai kitokią situaciją“, –  svarstė A. Abromavičius.

Paklaustas apie tai, kaip kiti pasaulio miestai skatina žaliąją statybą, E .Savickis tikino, kad būdų yra įvairių: „Kai kurie miestai ir kai kurios valstybės, norėdamos paskatinti žalių pastatų vystymą susiformuoja tam tikrus prioritetus. Sakykime, kad tam tikrose teritorijose ar miestuose statyti galima tik žalius pastatus. Verslas dažniausiai diegia tada, kai mato praktinę naudą. Sakykime, kai kuriose valstybėse tokias atvejais yra sumažinamas arba kuriam nors laikotarpiui visiškai panaikinamas nekilnojamojo turto mokestis. Taip sumažinama pirminė investicija, o miestui nauda iš viso didžiulė – nuo visiškai sutvarkytos infrastruktūros iki ekonominio ir aplinkosauginio požiūrio.“

Gintaro Stauskio nuomone, itin svarbi skatinimo priemonė yra mastas – Vakaruose į šį procesą aktyviai įėjo valstybės ir savivaldos sektorius. „Statomi ir rekonstruojami valstybinio sektoriaus pastatai (mokyklos, ligoninės, savivaldybių, ministerijų pastatai) pirmiausia daromi pagal žaliųjų pastatų reikalavimus. Nes iš žaliųjų pastatų daugiausia naudos gaunama jos eksploatuojant ilgą laiką. Taip pat valstybės taiko tam tikras mokesčių paskatas. Kai kur, pavyzdžiui, Londono centrinėje dalyje, leidžiama statyti tik žaliųjų pastatų reikalavimus atitinkančius objektus“, – tvarios statybos skatinimo priemones vardijo profesorius.

Siekiant plėsti tvarumo idėją daug pastangų dedama į edukaciją, kartais pasitelkiamos ir privalomosios priemonės, kai tam tikroje teritorijoje formuojama „žalioji“ politika. „Dabar Vilniaus miesto savivaldybė parengė miesto plėtros planą, kuriame yra numatytas reikalavimas, kad miesto centre vystomi komercinės paskirties pastatai būtų sertifikuoti pagal pripažintą tvarumo standartą. Kitaip tariant – „uždedamas“ kokybinis reikalavimas vystytojams“, –  kalbėjo E. Savickis. Vis dėlto, pasak pašnekovo, turėtume nepamiršti, kad tvarią ir žalią statybą turėtų skatinti ir savanoriškumas bei savimonė, suvokimas, kokią vertė tvarūs pastatai kuria.

Konkursas – puiki proga NT vystytojams susipažinti su tvarumo vertinimu

Siekdamos paskatinti žaliųjų pastatų vystymą ir konkurencingumą, Lietuvos žaliųjų pastatų taryba ir Aplinkos ministerija pirmą kartą organizuoja konkursą „Žalieji pastatai Lietuvoje“. Konkurso tikslas yra supažindinti visuomenę su „žaliaisiais“ projektais mūsų šalyje bei kartu su vystytojais formuoti estetiško, sveiko, komfortiško, ilgaamžio, ekonomiško bei energetiškai efektyvaus NT standartus. Konkurse kviečiame dalyvauti daugiabučių, biurų, logistikos, prekybos ir gamybos pastatų vystytojai ir valdytojai. Dalyvių paraiškos priimamos iki 2017 m. spalio 6 d., o nugalėtojai bus skelbiami ir apdovanojami tarptautinėje konferencijoje „Žalieji pastatai – Vilnius, 2017“ lapkričio 16 d. Daugiau informacijos apie konkursą čia.

Straipsnis parengtas pagal www.15min. publikuotą interviu.

Pranešimą paskelbė : Andrius Bagdonas, Lietuvos žaliųjų pastatų taryba

Kiti skelbimai:
 
SALE OUT. LG K10 (2017) M250N (Black) Single SIM 5.3“ IPS LCD 720×1280/1.5GHz/16GB/2GB RAM/Android 7.0/microSD/microUSB,WiFi,4G,BT LG K10 (2017) M250N Black, 5.3 “, IPS LCD, 720 x 1280 pixels, Mediatek, MT6750, Internal RAM 2 GB, 16 GB, microSD, Single SI
 
Išorinis diskas Seagate Backup Plus, 2.5“, 2TB, USB 3.0, Mėlynas
 
Lenovo ThinkPad X270 i5-7200U/8GB/512GB SSD/Intel HD Win10Pro Black Nešiojamas kompiuteris
 
Išorinis diskas LaCie Porsche P’9233 3.5“ 8TB USB3, Dizainas skirtas Apple Mac
 
Camry Kettle CR 1255 Standard, Plastic, White, 2200 W, 360° rotational base, 1.7 L