Subalansuotas miesto tankinimas – oksimoronas?

Tarp populiariausių tvarios miestų plėtros strategijų yra miestų tankinimas. JT agentūra Habitat akcentuoja, kad siekiant įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus, gyventojų tankumas turi būti didesnis nei 150 gyv./ha.

Nors miestų tankinimas lyg ir neišvengiamas, tačiau jo poveikis – daugiavektorinis, tad norint, kad Lietuvos miestai būtų gyvybingi, atsparūs pokyčiams, svarbu atsižvelgti į skirtingas tankinimo proceso poveikio sferas – išlaikyti jų pusiausvyrą. Tam reikia žinių. Jų ieškodama, Architektūros kokybės vystymo asociacija su partneriu – portalu sa.lt („Statyba ir architektūra“)  – inicijavo 6 nuotolinių paskaitų ciklą „Subalansuotas miestų tankinimas“, kurias skaitys įvairių sričių ekspertai iš Lietuvos ir užsienio. Ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir UAB „ACO Nordic“. Paskaitose laukiami profesionalai ir visi, kam rūpi architektūra ir miestokūra.

Miesto tankinimas – daugiasluoksnis dalykas

Visų pirma klausytojams siūlome pažvelgti į bendrą temos paveikslą: ar didesnis miestų tankumas prisideda prie tvaresnių miestų ir bendruomenių? Architektė- urbanistė, dr. Meta Berghauser Pont iš Čalmerso technologijų universiteto (Švedija) skaitys paskaitą „Apie urbanistinį tankinimo poveikį ir planavimo motyvus“ (On urban densification effects and planning motivations). Paskaita vyks anglų k.

Šioje paskaitoje nagrinėjamas didesnio tankumo (kaip priemonės) efektyvumas siekiant tvarios miesto plėtros tikslo. Pasak lektorės, tyrimai parodė, kad nors yra teigiamas miestų tankinimo poveikis viešajai infrastruktūrai, transportui ir ekonomikai, bet yra ir neigiamas poveikis aplinkai, gyventojams ir jų sveikatai. Tai atskleidžia, kokia sudėtingas užduotis tenka miestų planuotojams – įvertinti kompromisus, susijusius su tankinimu, ir prisitaikyti prie dabartinių urbanizacijos tempų, ir užtikrinti gamtinės aplinkos bei gyventojų gerovę. Nustatyta, kad kai kurios temos yra per daug atstovaujamos tyrimuose (pvz., transporto poveikio), retai aptariamos praktikoje (pvz., tankinimo poveikis aplinkai), o gretinant motyvus ir faktus (pvz., socialinio poveikio aspektu) fiksuojami neatitikimai.

Tankus miestas: o kaip žmonės?

Pasak sociologės, miesto tyrėjos, dr. Dalios Čiupailaitės-Višnevskos, miesto tankumas, dar 1938 m. miesto sociologijos klasiko Louiso Wirtho, įvardintas kaip vienas miestą apibrėžiančių bruožų, miesto planavimo istorijoje patyrė ne vieną virsmą. XIX a. pab. – XX a. pirmoje pusėje miestų planavimo teorijos siūlė ir mažinti miestų tankumą planuojant priemiesčius, ir didinti įgyvendinant funkcionalistinio miesto vizijas. Abiem būdais siekta keisti istorinį miestų audinį ir su juo siejamą miesto tankumą, kaip pagrindinį miestų problemų šaltinį. Šiandien miestų tankinimas, sumani plėtra, kompaktiškas miestas tampa populiaria miesto planavimo vizija. Šiame kontekste svarbu kelti klausimus, kaip suprantamas ir įgyvendinamas tankumas, ar tai priemonė ar tikslas savaime, kokie jo socialiniai poveikiai ir kas juos lemia? Paskaitos „Miesto tankumo sampratos, jų urbanistinė raiška ir socialinis poveikis“ tikslas ir yra, atsakant į šiuos klausimus, atskleisti ryšius tarp tankumo matavimų, urbanistinės raiškos ir jos medijuojamų socialinių poveikių.

Tankus miestas ir estetika

Trečioje paskaitoje „Tankinimo estetika“ (The Aesthetics of Density, paskaita – anglų k.) urbanistas, dr. Eduardas Kögelis klausytojų žvilgsnį kreips į Azijos šalis – ten, kur gyventojų tankumas miestuose seniai kelia problemas, o sykiu – skatina ieškoti sprendimų, kurių keletas jau rasti. Paskaitoje E. Kögelis pasidalins savo kaip Ciuriche veikiančios internetinės platformos „World-architects“ padalinio „Chinese-Architects“ redaktoriaus ir vadovo sukaupta patirtimi. Anot jo, vienas kertinių pavyzdžių – Honkongas, kuris laikomas itin tankaus miesto pavyzdžiu dėl didelio daugiaaukščių pastatų kiekio. Iš vienos pusės, tai miestui teikia pranašumų, pavyzdžiui, organizuojant viešojo transporto paslaugas. Tačiau yra ir neigiamų padarinių:  vienam gyventojui vidutiniškai tenka tik devyni kv. metrai gyvenamojo ploto, o standartizuota komercinių pastatų statyba dažnai nesudaro prielaidų  kurti išskirtinę architektūrą. Bėda ir tai, kad veik visų paskirčių statiniai stiebiasi į viršų, tarkime, net mokyklos yra statomos kaip daugiaaukščiai pastatai. Apie visa tai bei kokias strategijas pasitelkia ten kuriantys architektai, norintys sukurti humanišką architektūrą, ir bus pasakojama paskaitoje.

Kam reikalingas miestų tankinimas: Vilniaus atvejis

Taip vadinasi paskaita, kurią skaitys ne vienerius metus sostinės architektūrą prižiūrėjęs architektas-urbanistas Mindaugas Pakalnis. Jo manymu, miesto tankinimas ilgą laiką buvo nepatogi TABU tema, nagrinėjama tik siaurose uždarose profesionalų diskusijose. Viešumoje ji buvo sutinkama akivaizdžiai priešiškai ir tokia sąvoka net nebuvo vartojama bendruosiuose planuose ir vystymo strategijose. Lektorių džiugina, kad situacija keičiasi: „Platesni visuomenės sluoksniai jau suvokia, kad miestai, tarp jų ir pasaulio paveldo sąraše esantys, gimė, augo ir formavosi tankėdami. Ilgainiui suvokta, jog tam, kad urbanistinė struktūra funkcionuotų, būtina tam tikras viešųjų erdvių, gatvių, infrastruktūros ir paslaugų vartotojų skaičius. Reikalingas šurmulys gatvėse ir vaikai, žaidžiantys parkuose“. Paskaitoje jis kvies diskutuoti,  koks tas teisingas Vilniaus  gyventojų tankis, kaip suformuoti tankią, bet gyvenimo kokybę užtikrinančią urbanistinę struktūrą, kokie Vilniaus tankėjimo rezervai, o argumentuojant pasitelks statistinius duomenis ir žemėlapius.

Apie kompleksinę kvartalo regeneraciją

Architektas-urbanistas Donatas Baltrušaitis iš BAULAND pastebi, kad mūsuose vyrauja įsitikinimas, kad šiuo metu svarbiausia yra sovietinių daugiabučių renovacija. „Bet juk tie seni daugiabučiai jau po keliasdešimt metų pradės griūti, – atkreipia dėmesį jis. – Kur kas svarbiau yra kompleksinė kvartalinė regeneracija, kad šalia senų daugiabučių atsirastų ir nauji modernūs daugiabučiai su viešosiomis funkcijomis cokoliniuose aukštuose, būtų sistemiškai tvarkomos žaliosios erdvės visame kvartale, peržiūrimi pėsčiųjų, dviračių srautai ir aktyvinama vietinė bendruomenė“. Tokio tipo regeneracija yra beveik neįmanoma be tinkamo žemės nuomos ir perleidžiamų žemės naudojimo teisių reglamentavimo. Šiuos dalykus jis aptars paskaitoje  „Urbanistinė regeneracija. Kaip (per)planuoti miestus ir urbanistines struktūras išnaudojant miesto turimą potencialą?“.

Miestas tankinimas žaliųjų erdvių sąskaita?

Pastaraisiais metais tarp miesto veidą formuojančių specialistų ir viešoje erdvėje daug kalbama apie kompaktišką miestą, jo formavimo teigiamas ir neigiamas puses. Parengtuose strateginiuose ir bendrojo miestų planavimo dokumentuose ypač ryškiai akcentuojama kompaktiško miesto formavimo idėja, netgi pateikiamos pagrindinės šia idėja paremtų urbanistinių struktūrų formavimo kryptys bei principai. „Bet, ši idėja, kaip ir kiekviena kita, kartu su galimai pozityviais pokyčiais neša atitinkamą spektrą grėsmių, iš kurių didžiausia yra susijusi su žaliųjų miesto plotų praradimu,“ –  pastebi geografas, dr. Ričardas Skorupskas. Kaip išvengti gamtiniu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu nesubalansuoto miestų tankinimo? Kokia turėtų būti teisinė bazė, techniniai reikalavimai reglamentuojantys tokio miesto formavimą? Kokie erdviniai rodikliai objektyviai parodytų kompaktiško miesto ekologinio ir socialinio tvarumo lygį.  Atsakymus į šiuos ir kitus su miestų ekologiniu bei socialiniu tvarumu susijusius klausimus lektorius bandys rasti paskaitoje „Žaliosios erdvės formuojant kompaktišką miestą“ ir po jos įvyksiančioje diskusijoje.

***

Paskaitos (nemokamos) vyks nuotoliniu būdu ZOOM konferencinėje platformoje (užsiregistravusieji pakvietimą gaus el. paštu). Paskaitas moderuos urbanistas Donatas Baltrušaitis
 ir architektūrologė Aida Štelbienė.

Registruotis BŪTINA čia.

Visos ciklo paskaitos skelbiamos čia.

Organizatorius: Architektūros kokybės vystymo asociacija

Partneris: portalu sa.lt („Statyba ir architektūra“)

Ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, UAB ACO Nordic

Dizainerė Paulina Kazlauskienė | Third Sister

AKVA infor.

Pranešimą paskelbė: Aida Štelbienė, Architektūros kokybės vystymo asociacija