Su nekilnojamuoju turtu susiję gyventojų mokestiniai ginčai: klaidos ir pamokos
Mokestinių ginčų komisija parengė informacinį pranešimą, kuriame pristatyta detali mokestinių ginčų praktika, atskleidžianti, kur sudarydami nekilnojamojo turto sandorius klysta gyventojai ir pateiktos rekomendacijos gyventojams kaip išvengti mokesčių klaidų ateityje.
Kaistant nekilnojamojo turto rinkai, vis daugiau gyventojų susiduria su nekilnojamojo turto sandoriais ar imasi statybų veiklos, nepagalvodami kokios mokestinės prievolės gali kilti. Mokestinių ginčų situacijos atskleidė, kur klysta gyventojai, sudarydami sandorius su nekilnojamuoju turtu.
Pirmoji ginčų grupė yra susijusi su pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaičiavimu
Pastaraisiais metais buvo priimta visa eilė sprendimų, kuriais buvo pripažinta, kad gyventojai turi mokėti PVM dėl vykdytų statybų ar nekilnojamojo turto pardavimo. PVM nuo sandorių apskaičiuojamas nustačius, kad sandoriai susiję su nekilnojamuoju turtu nebuvo atsitiktiniai, tai buvo savarankiška, atlygintinė veikla. Europos Sąjungos teisingumo teismas yra pripažinęs, kad sandorių atvejų skaičius, apimtis ar rezultatas savaime nėra esminiai pripažįstant gyventojo veiklą ekonomine veikla, tačiau jei gyventojas veikia kaip nekilnojamojo turto prekybininkas ar statytojas, t. y. jo veikla yra panaši į verslą, ši veikla gali būti pripažįstama ekonomine veikla ir apmokestinama PVM.
Svarbiomis aplinkybėmis vertinant ekonominę veiklą bylose buvo pripažinta tai, kad gyventojas veiklą nekilnojamojo turto srityje vykdė tęstinį laikotarpį, nekilnojamojo turto pardavimo pajamos buvo jo pagrindinės pajamos. Tačiau ekonomine veikla gali būti pripažinti ir keli sandoriai, jei gyventojas veikia kaip verslininkas. Pavyzdžiui, PVM buvo apskaičiuotas gyventojui, kuris įsigijo 2 žemės sklypus ir juose pastatė po vieną dviejų butų gyvenamąjį namą, o vėliau juos pardavė.
Su žemės sklypų įsigijimu, paskirties keitimu, jų padalinimu, parengimo darbais susiję veiksmai taip pat gali būti pripažinti gyventojo vykdyta ekonomine veikla. Pavyzdžiui, gyventojams savo iniciatyva ir pastangomis pakeitus žemės sklypų naudojimo paskirtį į leidžiančią juose vykdyti statybas, šių sklypų pardavimo sandoriai buvo apmokestinami PVM.
Pastaraisiais metais ginčuose dalyvavo ir gyventojai, kurie veiklą vykdo jungtinės veiklos pagrindu. Aiškiai nepasidalinus pareigų ir įsigijus nekilnojamąjį turtą vieno asmens vardu, o vėliau jo vardu pardavus, PVM gali būti apskaičiuojamas tik vienam iš partnerių, nors jungtinės veiklos sutartyje nurodyta, kad gyventojas santykiuose su trečiaisiais asmenimis veikia abiejų partnerių vardu .
Antroji ginčų grupė yra susijusi su gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimu
Visa eilė ginčų kilo dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai apmokestino gyventojo gautas pajamas, laikydamas, kad gyventojui nepriklauso Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (17 straipsnio 53 ir 54 punktuose nurodyta neapmokestinimo lengvata.
Nustatant galimybę taikyti pajamų mokesčio lengvatą, dėl gyvenamosios vietos nedeklaravimo fakto ir reikšmės formavosi skirtinga praktika. LVAT yra nurodęs, kad gyvenamosios vietos deklaravimo aplinkybė yra esminė ir tai, kad gyventojas faktiškai gyveno parduotame gyvenamajame būste, neturi reikšmės taikant GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkto lengvatą nuostatas. Komisija yra konstatavusi, kad deklaravimo sąlygos neišpildymas galėtų būti laikomas formalaus reikalavimo trūkumu ir situacija turėtų būti vertinama taikant turinio viršenybės prieš formą principą palankia gyventojui kryptimi, jei įrodoma, kad gyventojas faktiškai gyveno parduotame būste.
Ne vienas ginčas kilo dėl gyventojų piktnaudžiavimo GPMĮ nustatytomis lengvatomis. Piktnaudžiavimu buvo pripažįstamos situacijos, kai gyventojas prieš parduodamas nekilnojamąjį turtą jį padovanoja artimam giminaičiui (mamai, broliui, vaikui ar kt.), tokiu būdu įterpdamas dirbtinį sandorį, siekdamas padidinti įsigijimo kainą ir tuo pačiu nemokėti pajamų mokesčio. Piktnaudžiavimu taip pat ne kartą buvo pripažintos situacijos, kai vienu sandoriu parduodant kelis objektus buvo dirbtinai skaidoma kaina: didesnę pardavimo kainą nustatant tam turtui, kurio pardavimo pajamos neapmokestinamos, tuo pačiu sumažinant apmokestinamo statinio ar žemės sklypo kainą. Tokiu atveju mokesčių administratoriaus pardavimo kaina buvo perskaičiuota, atsižvelgiant į tikrąją rinkos kainą.
Visa eilė ginčų kilo ir dėl turto įsigijimo kainos, kurią gyventojas gali atimti iš nekilnojamojo turto pardavimo pajamų. Ginčų praktika parodė, kad gyventojai turi pagrįsti aplinkybę, jog jie realiai patyrė nekilnojamojo turto įsigijimo bei statybos išlaidas, todėl kaina negali būti nustatoma remiantis turto vertintojo kaina ar netiesioginiais metodais.
Atkreipiame dėmesį, jog dokumentai svarbūs ne tik pagrindžiant turto įsigijimo, pasistatymo ir įsirengimo kainą, bet ir situacijose, kai mokesčių administratorius tikrina, ar gyventojo oficialios pajamos atitinka jo patiriamas išlaidas, pavyzdžiui, vertinant, ar gyventojas turėjo pakankamai lėšų pasistatyti gyvenamąjį namą.
Visą pranešimo tekstą skaitykite Mokestinių ginčų komisijos internetiniame puslapyje: https://mgk.lrv.lt/lt/naujienos/su-nekilnojamuoju-turtu-susije-gyventoju-mokestiniai-gincai-klaidos-ir-pamokos
Pranešimą paskelbė: Vilma Vildžiūnaitė, Mokestinių ginčų komisija prie LR Vyriausybės
Rekomenduojame
Norinčių pasinaudoti „FIXUS Mobilis“ paslaugomis sąrašas sparčiai pildosi
Nesandari stogo danga ir vandens nuvedimo sistema, savaiminiai augalai ant pastato, drėgmės pažeisti konstrukcijų elementai – tokios ir panašios problemos kamuoja daugelį vertingų istorinių Lietuvos pastatų. Šią situaciją gerai žino Kultūros infrastruktūros centro Kultūros paveldo prevencinės priežiūros ir konsultavimo grupės „FIXUS Mobilis“ specialistai, sulaukiantys pagalbos šauksmo iš įvairių Lietuvos regionų. „Nesandarios stogo dangos, vandens nuvedimo […]
„Citus“ ekspertai: „nauja normalybė“ būsto rinkoje ir augimo ženklai
Išankstiniais nekilnojamojo turto projektų valdymo ir NT paslaugų kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, gegužę Vilniuje susitarta dėl 252 naujų butų ir kotedžų (antras geriausias rezultatas šiemet), o laikinojoje sostinėje – dėl 49. Naujų būtų ir kotedžų įsigijimo sandorių kiekis didžiausiuose šalies miestuose pratęsia pozityviai stabilią tendenciją. „Citus“ analitikai pastebi, jog, nepaisant augančio Euribor, būsto rinka išlieka […]
„Realco“: gegužę parduoti 204 būstai ir fiksuoti 8 sutarties nutraukimai
Vienos didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, šių metų gegužės mėnesį Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduoti 204 būstai ir fiksuoti 8 sutarties nutraukimai. 112 būstų parduota ekonominiame, 87 vidutiniame ir 5 prestižiniame segmente. „Palyginti su balandžiu, kai buvo nupirktas 191 būstas, gegužę stebėtas vos didesnis pirkėjų aktyvumas – parduota 7 proc. daugiau būstų […]
Mediniai daugiaaukščiai: kodėl švedams ir latviams galima, o lietuviams – ne?
Statybų sektorius sukuria daugiau nei trečdalį visų klimato kaitą skatinančių dujų. Dėl to inovacijoms atviros šalys gręžiasi link tvaresnės statybinės medžiagos – betoną ir plieną keičia mediena. Tačiau Lietuvoje koją tokiai statybai kiša priešgaisrinės saugos reikalavimai. „Tyrimai rodo, kad net 39 procentus pasaulinių šiltnamio dujų emisijų sugeneruoja statybų sektorius. Todėl išvengti statybų poveikio klimatui – […]
„Storent Holdings“ skelbia viešąjį obligacijų siūlymą
Gegužės 31 d., Vilnius. Latvijos statybinės technikos nuomos lyderė ir viena didžiausių Baltijos šalyse veikiančių šio sektoriaus bendrovių, „Storent Holdings“, savo tinklalapyje ir „Nasdaq Riga“ akcijų biržoje paskelbė viešą obligacijų siūlymą. „Storent Investments“ pirmąją obligacijų emisiją išplatino dar 2017 metais. Dabar prasideda ir „Storent Holdings“ obligacijų platinimas. Investicija į „Storent“ – tai investicija į modernių, […]
Su „Realco“ susijusi bendrovė išplatino 7,5 mln. eurų vertės obligacijų emisiją „Hero“ statyboms
Viena didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ rinkoje ketina pasiskolinti apie 60 proc., arba iki 67 mln. eurų, lėšų Vilniaus centrinėje dalyje statomam verslo centrui „Hero“, į kurį iš viso investuos 112 mln. eurų. Bendrovės „Realco“ plėtojamo verslo centro 7,5 mln. eurų vertės neviešą obligacijų emisiją su šešių mėnesių EURIBOR ir 6 proc. […]
