Statybų sektorius laukia pokyčių – rinkoje atsiras daugiaaukščiai mediniai pastatai

Statybų sektorius laukia pokyčių – rinkoje atsiras daugiaaukščiai mediniai pastatai

Statybų sektorius laukia pokyčių – rinkoje atsiras daugiaaukščiai mediniai pastatai

 

Statybų sektorius Europos mastu pradeda istorinę transformaciją, o įsibėgėjantys procesai per artimiausius keletą metų turėtų stipriai pakeisti tradicinių statybos medžiagų gavybos, pastatų statybos ir renovacijos industrijas. Ateities perspektyva statybų verslui – tvari veikla, orientuota į poveikio klimatui neutralumą. Lietuvoje, statant visuomeninius pastatus, siekiant tvarumo ir poveikio klimatui neutralumo, numatoma plačiau naudoti medieną ir kitas organines medžiagas.  

 

Statybų sektoriaus laukiantys pokyčiai

 

Europos žaliasis kursas išryškina ateities perspektyvą statybų verslui – tvari veikla, orientuota į poveikio klimatui neutralumą. Atsižvelgiant į šią perspektyvą, Lietuvos Vyriausybės programoje numatytas tikslas – iki 2024 m. visus naujus viešosios paskirties pastatus statyti iš medienos ir kitų organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. viso statinio statybos medžiagų. Šiuo metu tokių statinių statyba nedraudžiama, tačiau teisės aktuose reglamentuojamas leidimas statyti santykinai nedidelius, riboto aukščio statinius. Taipogi yra siūlymų ir esamiems seniems daugiabučiams namams šiltinti naudoti gamyklose pagamintus modulinius skydus, kurie atvežami ir pritvirtinami tiesiai prie sienų. Tačiau kaip rodo ankstesnės kitų šalių patirtys įgyvendinant panašaus tipo renovacijos projektus buvo susidurta su nemažais iššūkiais dėl standartizuotų sprendinių naudojimo ir pritaikomumo. Tai labai susiję su nevienodos serijos pastatytais namais bei esamų pastatų geometrinių matmenų nuokrypiais, nes realiai kiekvienas pastatas gaunasi unikalus, o tai neleidžia greitai pritaikyti esamų sprendimų.

Šiais metais balandžio mėn. Aplinkos ministerijos inciatyva buvo suburta ekspertų darbo grupė, kuri parengė siūlymus dėl organinių ir medienos statybos medžiagų visuomeninių pastatų statybai naudojimo galimybių. Ekspertų nuomone, Lietuva yra pasirengusi tokiems statybų sektoriaus pokyčiams – šalies įmonės turi nemažai medinių skydinių ir modulinių pastatų gamybos patirties. 98 proc. tokios lietuviškos produkcijos eksportuojama į užsienio, dažniausiai Skandinavijos, šalis. Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse jau dabar medinių namų statybai griežti ribojimai netaikomi, pavyzdžiui, Norvegijoje yra pastatytas net 85,4 m.  aukščio medinis pastatas.

Nuo 2024 metų Lietuvoje siūloma sušvelninti aukščio apribojimus ir įteisinti galimybę projektuoti ir statyti daugiaaukščius pastatus.

Diskutuojama dėl medžiagų pasirinkimo

 

„Siekiant skatinti medienos ir organinių medžiagų įsisavinimą bei sudaryti sąlygas taikyti tvaresnę statybos praktiką, kai pusę visuomeninės paskirties pastato statybinių medžiagų sudaro mediena ar organinės medžiagos, būtinas ypatingas dėmesys tokių pastatų  gaisrinei saugai, kaip vienam iš esminių statinio reikalavimų. Visų pastato laikančiųjų konstrukcijų atsparumas ugniai turi būti užtikrintas įvertinant jų mechaninį atsparumą ir pastovumą. Be to, gaisro metu turi būti apribotas jo išplitimas, užtikrintas saugus žmonių išėjimas iš gaisro apimto pastato, sudarytos sąlygos ugniagesiams saugiai vykdyti gelbėjimo ir gesinimo veiksmus, mažinti gaisro žalą“, – sako Algis Čaplikas, Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos vadovas.

Projektuojant ir statant medinių konstrukcijų pastatus labai svarbus tampa naudotinų medžiagų pasirinkimas ir jų degumo klasifikacija. Prisiminkime, kad pagal medžiagos atsaką į gaisro pobūdį statybos produktai skirstomi į A1, A2, B, C, D, E, F klases. Tik A klasės gaminiai yra nedegūs.  Norint statyti medinius daugiaaukščius pastatus Lietuvoje, šiuo metu aktyviai diskutuojama dėl galimybių leisti naudoti degesnes konstrukcijas ir apdailą statant tokius statinius iš medžio, kurio degumo klasė  D-s2, d0). Statybinėse konstrukcijose ją reikia apsaugoti ir nuo ugnies, todėl gaisro plitimas gali būti ribojamas žemesnės degumo klasės statybos produktus, naudojant statinio konstrukcijoms (lauko ir vidinėms), dengiant mažesnio gaisrinio pavojingumo statybos medžiagomis.

Svarbu numatyti ir įgyvendinti kitas aktyvias ar pasyvias gaisrinės saugos priemones. Pavyzdžiui, Lenkijoje naujų pastatų išorinėse sienose nuo 25 m. aukščio privaloma naudoti tik nedegias izoliacines medžiagas, Vokietijoje draudžiama naudoti degią šilumos izoliaciją pastatuose, kurių aukštis didesnis nei 22 m, o žemesniuose pastatuose privaloma įrengti liepsnos plitimą stabdančias juostas iš nedegių medžiagų.

Iš statistinių duomenų matyti, kad greitai į kitas patalpas plintantis gaisras sukelia gerokai didesnių turtinių nuostolių, o mirtinų aukų skaičius padidėja net trigubai, todėl tinkamų statybinių medžiagų pasirinkimo svarba neginčijama.

Svarbu pasirinkti tinkamas medžiagas

Pasak UAB „ROCKWOOL“ techninio vadovo dr. Andriaus Buskos, užsakovams ar investuotojams, architektams, projektuojantiems pastatus ir rangovams, atliekantiems statybos darbus, naudoti aukštesnių degumo (A–B) klasių medžiagas arba žemesnės degumo klasės produktus dengti mažesnio gaisrinio pavojingumo statybos projektais, nes tokiu būdu sudaroma nuolat veikianti pasyvi priešgaisrinė apsauga, nereikalaujanti priežiūros ar einamojo remonto, neleidžianti gaisrui išplisti ir ribojanti gaisro plitimo galimybę į kitas patalpas.

Statybos ekspertų nuomone, norint gerai apšiltinti medinį namą, svarbu pasirinkti tinkamą būdą ir efektyvią medžiagą, užtikrinančią gerą šilumos izoliaciją ir priešgaisrinę apsaugą, o geriausia apsauga medienai – akmens vata. Tai saugiausias pasirinkimas, nes akmens vata yra nedegi (aukščiausia A1 degumo klasė) gerina pastatų priešgaisrinės saugos lygį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek mediena, tiek akmens vata derinasi tarpusavyje dėl savo natūralumo, ilgaamžiškumo, atsinaujinamumo gamtoje bei galimybės perdirbti. Specialistai akcentuoja gerą abiejų medžiagų suderinamumą konstrukcijose bei ilgametę pozityvią patirtį naudojant šias abi statybines medžiagas statant ar atnaujinant pastatus.

„Tai yra tikrai labai sveikintinas ir ilgai lauktas Aplinkos ministerijos žingsnis. Labai tikiuosi, kad tai bus ne vienadienis eksperimentas, o toks medžiagų derinimas taps įprasta praktika. Manau, kad tiek užsakovai, tiek projektuotojų bei statybininkų bendruomenės priims šį iššūkį“, – kalbėjo Algis Čaplikas, Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos vadovas, buvęs Aplinkos ministras.

Pranešimą paskelbė: Edgaras Misiukas, UAB ROCKWOOL

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
4 patarimai, kaip turėti gražų ir tvarkingą kiemą, prie jo dirbant mažiau

4 patarimai, kaip turėti gražų ir tvarkingą kiemą, prie jo dirbant mažiau

Gerai prižiūrimas kiemas dažnam asocijuojasi su daugybe ravėjimui, genėjimui ir laistymui praleistų valandų. Tačiau Akmenys.lt atstovas Ignas Endriukaitis šypsodamasis tikina, kad kankintis kieme tikrai nėra privaloma. Pasak jo, strategiškai planuodami ir priimdami teisingus sprendimus, galite sukurti itin jaukią kiemo erdvę, kurioje poilsis užims daugiau laiko nei jos priežiūra ir tvarkymas.  Geotekstilė piktžolių kontrolei Vienas didžiausių kiemo […]


Kultūros dieną Kaunas pasitinka su ypatinga ambicija: išduotas leidimas M. K. Čiurlionio koncertų centro statybai

Kultūros dieną Kaunas pasitinka su ypatinga ambicija: išduotas leidimas M. K. Čiurlionio koncertų centro statybai

Kaunas demonstruoja lyderystę įgyvendinant nacionalinės reikšmės projektus. Stadionas – sėkmingai funkcionuoja, netrukus bus atvertas ir pirmasis šalyje mokslo muziejus, o per artimiausius kelerius metus kairiajame Nemuno krante turi iškilti aukščiausių standartų kultūros renginių erdvė – M. K. Čiurlionio koncertų centras. Objektui išduotas statybos leidimas, ruošiamasi skelbti tarptautinį rangos konkursą. Unikalus architektūros kūrinys „Simboliška, kad su […]


Karinio miestelio Šiauliuose statybos baigtos – tai vertybinis objektas tiek EIKA grupei, tiek visai Lietuvai

Karinio miestelio Šiauliuose statybos baigtos – tai vertybinis objektas tiek EIKA grupei, tiek visai Lietuvai

2022 m. IV-ą ketvirtį pradėtos karinio miestelio Šiauliuose statybos baigtos ir jau atiduotos į Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos rankas. Projektą įgyvendino UAB EIKA grupei priklausančios įmonės UAB „Partnerystės projektai keturi“ ir UAB „Samogitia miestelis“. Netrukus 7,8 ha teritorijoje įsikurs vienas jauniausių kariuomenės vienetų – „Žemaitijos“ brigados Kunigaikščio Marginio pėstininkų batalionas. Bataliono dydžio karinio miestelio […]


Senos statybos daugiabučių griovimas: kas lauktų šio nekilnojamojo turto savininkų?

Senos statybos daugiabučių griovimas: kas lauktų šio nekilnojamojo turto savininkų?

Advokatų kontoros „Marger“ vyresnysis teisininkas, advokatas Egidijus Matonis Visuomenėje verda diskusijos dėl gyventojų atsakomybės už jiems priklausančius statinius bei dėl to, ką daryti su senos statybos daugiabučiais pastatais. Svarstoma apie nedidelės dalies daugiabučių namų, kurie yra avarinės būklės, griovimą. Kas lauktų šio nekilnojamojo turto (NT) savininkų bei kaip teisiškai galėtų būti išspręstas šis NT rebusas? […]


Balandžio pabaigoje Vilniuje vyks pagrindinė šalies statybų sektoriaus paroda „Resta 2024“: ko tikėtis joje šiemet?

Balandžio pabaigoje Vilniuje vyks pagrindinė šalies statybų sektoriaus paroda „Resta 2024“: ko tikėtis joje šiemet?

Paskutinį balandžio savaitgalį, 25–27 d., LITEXPO parodų ir kongresų centras, kaip ir kasmet, vėl pakvies į svarbiausią šalyje statybų sektoriaus temoms dedikuotą parodą – „Resta 2024“. Pirmą kartą surengta dar 1994-aisiais, „Resta“ per 30 metų ženkliai išaugo, sustiprėjo ir dabar yra vienintelė specializuota statybų tematikos paroda Baltijos šalyse, pelniusi pasaulinės parodų verslo asociacijos UFI pripažinimą. […]


Įsibėgėja kelio Molėtai-Utena rekonstrukcija: išardyta 15 tūkst. tonų senos kelio dangos

Įsibėgėja kelio Molėtai-Utena rekonstrukcija: išardyta 15 tūkst. tonų senos kelio dangos

Kovo pradžioje „Via Lietuva“ inicijuoti blogiausios šalyje kokybės magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena rekonstrukcijos darbai įgauna pagreitį. Per mėnesį netoli 30 km siekiančioje atnaujinamo kelio atkarpoje jau atlikta 70 proc. visų paruošiamųjų darbų, išardyta 10 km ilgio betoninio kelio atkarpa.  Kovo 7 dieną kelio rekonstrukcijos darbai vienu metu buvo pradėti keliose Molėtai-Utena kelio vietose. Šiuo metu […]