STATYBŲ INOVACIJOS, KEIČIANČIOS RINKĄ

Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kai rangovai statybose naudoja prastesnės kokybės medžiagas, o užsakovams deklaruoja, jog buvo panaudotos kitos. Ši tendencija ypač pastebima izoliacinių medžiagų srityje, kur kokybiško produkto pasirinkimas turi įtakos ne tik pastato ilgaamžiškumui, bet ir energinio naudingumo klasei. Į Lietuvą atkeliavo ir architektams bei rangovams pristatytas moderniausias Europoje gamybinis įrengimas, pakelsiantis izoliacinių medžiagų kartelę ir padėsiantis užtikrinti kokybę be jokių papildomų pastangų.

„Įvesti energiniai reikalavimai pastatams Lietuvoje verčia pasitempti ne tik pačius statybininkus, bet ir medžiagų gamintojus. Kokybinis parametras taikomas kiekviename etape – pradedant kokybišku darbų atlikimu, baigiant naudojamomis medžiagomis. Tačiau vis dar tenka susidurti su atvejais, kada rangovai bando gudrauti, pavyzdžiui, nusiperka dalį kokybiškų medžiagų, jas demonstruoja statybvietėje, o iš tiesų statydami pastatą naudoja visiškai kitas“, – komentuoja UAB „Šilputa“ direktorius Ježy Makovski.

Kokybės kontrolė: nuo gamybos iki produkto

Izoliacinių medžiagų eksperto teigimu, yra sunku atskirti, kokios apšiltinimo medžiagos buvo panaudotos, jei pastatas jau nutinkuotas ar atlikta kita apdaila, o kartais ir atvykus į statybvietę atskirti tam tikrus produktus be specialių žinių neįmanoma. Siekdami skaidrumo rinkoje ir lengvesnio kelio užsakovams, UAB „Šilputa“ įsigijo moderniausią gamybinį įrengimą Europoje, kuris visą gaminamą produkciją ženklins specialiu ženklu.

„Šis gamybinis įrenginys ne tik paspartina gamybą, bet ir leidžia mums pasiekti geresnes technines specifikacijas. Putplastis nebėra pjaustomas – forma išliejama gamybos metu. O ant kiekvieno lakšto spaudžiame specialų ženklinimą – logotipą. Tai savotiškas kokybės garantas ir įrodymas užsakovui, kad tai būtent ta medžiaga, kuri ir yra deklaruojama“, – sako J. Makovski.

Vienas svarbiausių energiškai efektyvaus namo komponentų – izoliacinis sluoksnis, todėl jo užtikrinimui būtina rinktis efektyvius sprendimus. BASF Šiaurės Europos, Baltijos šalių ir Lenkijos neoporo verslo vystytojas Arturas Indičianskis sako, kad naujieji sprendimai nepalieka abejonių kokybe: „Net 98 proc. polistireninio putplasčio sudaro oras. Šis naujas gamybinis įrenginys orą įgalina dirbti dar efektyviau, o kartu ir padeda užtikrinti kokybę nuo žaliavos atkeliavimo iki galutinio produkto. Tai ne tik produkto ženklinimas, bet visa kokybės kontrolės sistema. UAB „Šilputa“ rinkai pasiūlė keletą genialių, bet paprastų naujų sprendimų ir pastarųjų nesumaišysi su jokiais kitais.“

Paprasčiausi sprendimai – efektyviausi

Apie energiškai efektyvią statybą – A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasių pastatus rašoma tiek spaudoje, tiek architektūrinių bendrovių portaluose. Susidaro įspūdis, kad energiškai efektyvus pastatas – kosminis laivas, prikimštas įvairiausių sprendimų, kurių įtaką ne visada galimą įvertinti. UAB „Šilputa“ direktorius J. Makovski  laužo šį stereotipą ir sako, kad nereikia ieškoti sudėtingų kelių, paprastiems klausimams spręsti. „Jei užsakovo tikslas yra užtikrinti pastato termoizoliacinį sluoksnį, vadinasi tai ir reikia daryti. Šiuo metu rinkoje vyrauja didžiulė pasiūla įvairiausių elementų konstruktyvams ir didžiausias iššūkis yra juos visus sujungti tarpusavyje be šalčio tiltelių ir kitų nuostolių. Todėl vienas paprasčiausių būdų yra rinktis kompleksines sistemas“.

Naujojo gamybinio įrengimo pristatymo metu UAB „Šilputa“ komanda pademonstravo, kaip vos per keletą valandų galima pastatyti pastatą vien iš polistireninio putplasčio. Tiek blokeliai, tiek izoliacinės medžiagos, perdangos ir šildomos grindys – viskas susijungia į vientisą sistemą. Anot J. Makovski, toks sprendimas turi daug privalumų: pirmiausia, tai yra ekonomiška, nes jau projektavimo metu galima įvertinti sąmatą, kiek ir kokių produktų tiksliai reikės. Visų antra, visi komponentai jungiasi tarpusavyje ir leidžia lengviau pasiekti energiškai efektyviam namui nustatytų rodiklių. 

Naujausi sprendimai

Renginio metu Lietuvos architektams, rangovams ir kitiems svečiams pristatyti keturi naujausi produktai: 

ICF blokeliai, tai liktinių klojinių sistema taikoma tiek gyvenamosios paskirties pastatuose, tiek gamybiniuose ir visuomeninės paskirties. ICF blokeliai yra surenkami kaip kaladėlės, maunami ir sujungiami vieni su kitais nenaudojant klijų ar kitų priemonių ir nepaliekant jokių tarpų. Prieš betonavimo darbus ICF blokeliai yra sutvirtinami atramomis kas pusantro metro per visą sienos ilgį ir aukštį. Kampiniuose ir sąramų blokeliuose dedama papildoma armatūra. Užpildžius blokelių tuščias ertmes betonu, gaunama vientisa monolitinė apšiltinta siena. Blokelius galima naudoti ir karkasinių namų statyboje kaip pamatų šiltinimo sistemą, tiek kitų tradicinių sienų statyboje. ICF blokeliai gaminami iš dviejų rūšių polistireninio putplasčio: EPS 150 ir EPS 150 NEO.

„Thermo perdangos“ polistireninio putplasčio tarpaukštinės perdengų plokštės, atliekančios liktinių klojinių funkciją, yra skirtos monolitinių gelžbetoninių perdangų montavimui. Perdangų plokštės surenkamos gamykloje užmaunant EPS  modulius ant dvejų lygiagrečių metalinių profiliuočių. Naudojant šią sistemą, galima surinkti perdangas iki 12 m ilgio, prieš betonavimą privaloma perdangas paremti laikinomis sijomis. Thermo perdanga gaminama iš EPS 150, joje įrengti keturi išilginiai kiauriniai kanalai, jose galima talpinti inžinerines komunikacijas.

„Thermo floor“ polistireninio putplascio plokštės šildomoms grindims EPS 150 tai nebrangus ir efektyvus termoizoliacijos elementas, skirtas grindų šildymo karštu vandeniu sistemai įrengti. Ploksčių paviršius yra reljefinis su iškilusiais gumbeliais, tarp kurių lengvai montuojami 16-18mm šildymo vamzdeliai. Tampa nebereikalingi įvairūs vamzdelių tvirtinimo elementai ir metalinis armavimo tinklas.

„Šilfoam” tai formuotos polistireninio putplasčio plokštės. Vaizdžiai kalbant, jos yra kepamos kiekviena atskirai  kaip vafliai, tešla (granulės) pilamos į formą ir ruošiamos. Visos plokštės yra labai tikslių matmenų, kiekviena jų turi pažymėtą pusę sienai ir išorei, geresniam klijų ir tinko sukibimui paviršiai yra reljefiniai.  Taip pat yra sužymėti matmenys kas vieną centimetrą per ilgį (120cm) ir per plotį (60cm), todėl statybininkas gali nė nematavęs atsipjauti jam reikalingą plokštės dalį.  Kiekviena plokštė yra pažymėta specialiu spaudu, kuris liudija apie plokštės kokybę ir jo gamintoją.

DAUGIAU RENGINIO NUOTRAUKŲ: https://we.tl/aFI1cX72N2 

Pranešimą paskelbė : Brigita Sirusienė, MB “Skandalistas“