STATYBOS RITMAS sėkmingai įgyvendino netradicinį projektą

Statyba paprastai orientuota į žmogų. Statybos ir rekonstravimo darbai Lietuvos zoologijos sode Kaune įvedė dar vieną, patį svarbiausią šiame objekte elementą – gyvūnus. Tad įmonei STATYBOS RITMAS, šio projekto generaliniam rangovui, teko įgyvendinti netradicinį projektą.

Projektą, finansuotą valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis, įmonė įgyvendino per dvejus metus. Kaip komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, projektas, kurį parengė įmonė „Simper“, buvo sunkus ir sudėtingas. Lapkritį atidarytas zoologijos sodas tapo vientisa edukacine erdve su gyvūnais.

Projekto metu buvo atnaujinta apie 80 proc. zoologijos sodo. STATYBOS RITMAS pastatė 7 naujus voljerų kompleksus egzotiniams bei naminiams gyvūnams; išlaikydamas autentiškumą, renovavo senąjį liūtų pastatą. Dalis pastatų buvo nugriauta, kai kurie suremontuoti, dalį teko pastatyti naujai. 19 m aukščio bokštas su liftu leis lankytojams grožėtis zoologijos sodo panoraminiu vaizdu. Centriniu rekonstruoto zoologijos sodo akcentu tapo beveik 4 tūkst. kv. m ploto egzotariumas – pastatas, skirtas šilumamėgiams gyvūnams. Šioje patalpoje taip pat įrengtas edukacinis centras, laboratorijos, personalo ir kitos patalpos.

Dauguma gyvūnų vasarą galės patekti į kieme pastatytus voljerus – tam pastatuose įrengtos landos. Taip pat pastatytos karstyklės. Šalia nutiesus pėsčiųjų taką, lankytojai vaikštinėdami galės stebėti gyvūnus iš viršaus. Vaikams įrengtos žaidimų aikštelės.

15,7 ha sklype įrengta nauja inžinerinė infrastruktūra: elektros, vandentiekio, nuotekų šalinimo, lietaus nuotekų surinkimo tinklai.

Statybai taikyti specialūs griežti reikalavimai, procesą stebėjo užsienio mentoriai

Įrengiant voljerus gyvūnams, kiekvienai jų rūšiai buvo naudojami skirtingo skersmens (su skirtingais akių dydžiais) vielos tinklai. Įvertinant gyvūnų savybes, parinkti skirtingo aukščio aptvarai.

Voljerai buvo įrengiami pagal specialiuosius „Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių“ 4 priedo „Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje“ reikalavimus bei atsižvelgiant į Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EAZA), Pasaulinės zoologijos sodų asociacijos (WAZA), Europos gyvūnų gerovės organizacijos (angl. Eurogroup for Animals) rekomendacijas, į Europos ir kitų šalių zoologijos sodų gerąją praktiką.

Statybos metu zoologijos sodo specialistus konsultavo įvairių šalių mentoriai, kurie tikrindavo, kaip įrengiamos gyvūnams skirtos erdvės. Konsultantų reikalavimai buvo kur kas aukštesni, negu nurodyta bendruosiuose statybos techniniuose reglamentuose, tad statybininkams teko ne kartą taisyti jau įrengtas erdves pagal jų pastabas.

„Mūsų įmonės specialistai, dalyvaujantys šiame projekte, lankėsi Lenkijos zoologijos soduose Vroclave ir Varšuvoje, kur stebėjo, kaip įrengtos atskiros gyvūnų erdvės, kurios jau yra pripažintos Europos gyvūnų gerovės asociacijų, – sakė įmonės STATYBOS RITMAS vadovas Danielius Pečiulis ir akcentavo, kad visi darbai buvo vykdomi įvertinant gyvūnų rūšį, elgsenos tipus bei užtikrinant efektyvų voljerų aptarnavimą. – Vieni iš sudėtingesnių statinių, kuriuos teko statyti, buvo Egzotariumo pastatas su edukacijos centru bei metalinis apžvalgos bokštas su metaliniu taku.“

Renovuotas liūtų pastatas išlaikė autentiškumą

Renovuojant seną, dar 1954 m. statytą, liūtų pastatą, darbus reikėjo atlikti išlaikant statinio autentiškumą.

Atvėrus beveik 70 metų senumo pastato laikančiąsias konstrukcijas, pasirodė, kad pusės metro storio pamatai yra itin prastos būklės. Nors jie buvo sumūryti iš akmenų, keraminių plytų, tačiau, sunykus hidroizoliacijai, drėgmė padarė savo: mūras, veikiamas šalčio, atsisluoksniavo, aptrupėjo. Panaši situacija buvo ir su antžemine dalimi. Atlikus ekspertizę, padaryta išvada, kad pastato laikančiosios konstrukcijos turi neleistinų konstrukcinių defektų, todėl buvo nuspręsta pastatą rekonstruoti, bet atkartoti statinio architektūros elementus, taip išlaikant autentiškumą. Užsakovas Lietuvos zoologijos sodas sprendė, ar rekonstruojant pastatą rinktis autentiškas medžiagas, ar naudoti naujos kartos statybines medžiagas. Įvertinus galimas sąnaudas, buvo pasirinktos naujosios, bet buvo išsaugota autentiška vizualinė pastato dalis, jo architektūra.

Egzotariume sukūrė savanos bei džiunglių zonas

Egzotariumo statinyje gyvūnams reikėjo sukurti dvi skirtingas erdves – savanos bei džiunglių zonas, kuriose būtų atkartojamos šioms erdvėms būdingos klimato sąlygos. Inžineriniai, technologinės įrangos sprendiniai leido sukurti šiltą ir drėgną aplinką, kad čia apgyvendinti gyvūnai galėtų jaustis patogiai. Skirtingoms gyvūnų rūšims reikalingas ir skirtingas apšvietimas, oro ištraukimas bei patekimas, skirtingas eksponavimo erdvių sutvarkymas. „Susidūrėme su kiek kitokiais reikalavimais, nei yra įprasta taikant higienos normas žmonėms. Tai tikrai buvo išskirtinė patirtis“, – sako įmonės vadovas D.Pečiulis.

Specifinius sprendinius padėjo įgyvendinti subrangovai: UAB „Mavista“ šildymo/vėdinimo, oro kondicionavimo bei vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo darbai; UAB „Visa elektra“ – vidaus ir lauko elektros instaliacijos darbai, ryšiai bei silpnos srovės.

Zoologijos sodas patogus naudotis įvairių poreikių žmonėms

Atnaujinant zoologijos sodą, buvo laikomasi principo išvengti vizualinės taršos ir statinius vizualiai kuo labiau pritaikyti prie aplinkos. Todėl didžioji statinių apdailos dalis yra mediena, įrengiant voljerus, panaudoti ir akmenys, kurie buvo atgabenti iš Dzūkijos. Tačiau vėdinimo ir oro ištraukimo įranga, sumontuota ant pastatų stogų, dar laukia sprendimo, kaip ją padaryti mažiau pastebimą.

Įgyvendinant prie Lietuvos zoologijos sodo gamtinės aplinkos derančius ir tuo pat metu racionalius architektūrinius sprendinius, kurie atitiktų veterinarinius, saugos reikalavimus, buvo atsižvelgta ir į įvairaus amžiaus bei judėjimo negalią turinčių lankytojų poreikius – taikyti universalaus dizaino principai, kurių esmė – patogu naudotis visiems. Tam specialiai įrengti privažiavimai, liftai, visi pėsčiųjų takai išorėje ir viduje pritaikyti žmonėms su negalia, iki kiekvienos ekspozicijos įrengtos taktilinės vedimo sistemos žmonėms su regėjimo negalia. Visa informacija apie gyvūnus, ekspozicijas surašyta taip pat ir Brailio raštu.

Darbai iš dalies veikiančiame objekte koregavo procesus

„Vienas iš iššūkių ir mūsų darbo specifika buvo tai, kad darbus reikėjo derinti, darbų eiliškumą planuoti, derinant juos su gyvūnų perkėlimo ar iškėlimo į laikinus arba jau įrengtus voljerus galimybėmis. Dalies gyvūnų, kaip pavyzdžiui, liūtų, žirafų ar anubių, taip lengvai neperkelsi, tam būtinos tam tikros procedūros“, – pasakojo neeilinio projekto generalinio rangovo funkcijas vykdžiusios įmonės STATYBOS RITMAS vadovas D.Pečiulis.

Todėl suplanavus darbus, statybininkai negalėjo būti tikri, kad tokiu eiliškumu ir galės vykdyti užduotis. Neretai darbus reikėdavo kaitalioti ar net stabdyti. Nuo rizikos užtęsti projekto vykdymą gelbėjo tai, kad darbai buvo vykdomi dideliame, net 15,7 ha, sklype. Įprastai rangovų palydovas yra statybos techninis prižiūrėtojas, bet šiame objekte statybininkams teko nuolat bendradarbiauti ir su gyvūnų prižiūrėtojais, kurie ir diktavo sąlygas, kaip, kada ir kokiu intensyvumu galima atlikti darbus, kad gyvūnai nepatirtų streso. Veterinarijos gydytojui pastebėjus gyvūnų elgesio pokyčius, statybininkams tekdavo keisti planus.

Nors projektas buvo vykdomas dvejus metus, tačiau, kaip pastebi įmonės vadovas, specifiniai reikalavimai dėl gyvūnų koregavo darbus, tad turėjo įtakos ir grafikui, kuris tapo įtemptas ir pareikalavo papildomo dėmesio projektui valdyti.

Specifinio objekto pamokos rangovams, reikšmė Lietuvai

Lietuvos zoologijos sodo atnaujinimas iš generalinio rangovo STATYBOS RITMAS pareikalavo naujų kompetencijų. Pati statyba, pasak statybininkų, nebuvo sudėtinga. Tačiau objekto specifika pareikalavo nagrinėti ir taikyti naujus reikalavimus: ne kasdien Lietuvoje tenka statyti statinius gyvūnams, tuo labiau – egzotiniams.

„Ne kasmet tenka nagrinėti ir taikyti gyvūnų laikymo taisykles statyboje. Tai naujas iššūkis, nauja patirtis, su kuria, manau, puikiai susitvarkėme, ūgtelėjome ir šioje srityje. Ateityje drąsiai galėsime pretenduoti į panašios paskirties objektų rangą. Su kiekvienu objektu, o ypač, kai jis yra kitokios specifikos, įgyjama naujų kompetencijų. Šis objektas – dar vienas ženklus indėlis įmonės ir jos darbuotojų kompetencijai bei patirčiai, – sako įmonės vadovas D.Pečiulis. – Džiaugiamės, kad galėjome prisidėti prie šio valstybinės reikšmės projekto, tikimės, kad ir zoologijos sodo darbuotojai bei lankytojai tą įvertins.“

Per visą Lietuvos zoologijos sodo gyvavimo laikotarpį pagrindinis tikslas buvo išsaugoti retas ir nykstančias gyvūnų rūšis bei šviesti visuomenę apie gamtosaugą. Ši misija išliks pagrindinė ir po rekonstrukcijos, o 2024 m. atkurtas pilnateisio Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (angl. European Association of Zoos and Aquaria – EAZA) nario statusas suteiks dar daugiau galimybių prisidėti prie buveinių ir gyvūnų rūšių išsaugojimo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Atnaujinus zoologijos sodą, per artimiausius penkerius metus saugomų rūšių skaičių ketinama dar padidinti.

Įmonės STATYBOS RITMAS ir Lietuvos zoologijos sodo nuotr. 

Pranešimą paskelbė: Lida Lapkienė, MB „Redakcija plius”