Stato tiltus iš netradicinės medžiagos – ji geresnė nei betonas?

Didžiausi pasaulio tiltai sveria tūkstančius tonų. Tačiau tai nieko nestebina – juk jie privalo atlaikyti didžiulę apkrovą. Daugiau klausimų ir nuostabos kelia visame pasaulyje statomi tiltai iš makaronų – iki 1 kg sveriantys statiniai atlaiko du ar tris šimtus kartų už savo svorį didesnę apkrovą.

Ateityje makaronai pakeis betoną?

Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docento dr. Ronaldo Jakubovskio, maži statiniai, pastatyti iš makaronų, elgiasi panašiai, kaip pilno mastelio statiniai iš konstrukcinio plieno. Maketai iš makaronų kartais naudojami net ir seisminiuose pastatų maketų bandymuose.

„Būtent todėl kartu su žaidybiniu elementu atsiranda ir dalis tikrovės – nuo apkrovos tiltai iš makaronų deformuojasi ir lūžta panašiai, kaip tikro mastelio tiltai iš plieno“, – pasakoja R. Jakubovskis.

Jis taip pat pabrėžia, kad nors makaronai ir naudojami atliekant įvairius bandymus, naudingai pritaikomi kuriant modelius, tačiau statybinių medžiagų jie nepakeis.

„Šiuo metu Lietuvos čempionatų rekordas – 567,2 kg sveriantis tiltas iš makaronų, kuris buvo pastatytas 2019 m. Toks  rezultatas nedaug atsilieka nuo pasaulinio rekordo, kai iš makaronų pastatytas tiltas svėrė 666.3 kg“, – teigia renginio organizatorius.

Idėja statyti tiltus iš makaronų gimė daugiau nei prieš dešimtmetį

VILNIUS TECH jau daugiau nei dešimt metų vyksta Lietuvos  čempionatas „Makaronų tiltai 2022”, kurio organizatoriai – Statybos fakulteto (SF) atstovai. Jo metu atliekami demonstraciniai dalyvių pagamintų tiltų iš makaronų bandymai, siekiant išsiaiškinti, kurios komandos tiltas atlaikys didžiausią apkrovą. Pasak vieno iš renginio organizatorių R. Jakubovskio, pirmieji renginiai buvo skirti tik studentams.

„Iš pradžių jame dalyvaudavo tik VILNIUS TECH studentai. Vėliau tarp dalyvių būdavo ir studentų iš kitų Lietuvos universitetų, todėl renginys tapo Lietuvos čempionatu. Prieš kelerius metus čempionate dalyvavo ir komanda iš Rygos technikos universiteto“, – pastebi VILNIUS TECH docentas.

Jis taip pat pabrėžia, kad pastaraisiais metais su studentais varžosi ir moksleivių komandos iš įvairių Lietuvos mokyklų ir stengiasi pagerinti Lietuvos rekordą.

Kaip pastatyti kuo tvirtesnį tiltą?

„Makaronų tiltai 2022” organizatorius teigia, kad čempionato taisyklės itin paprastos. Pirmoji ir pagrindinė – tiltas turi būti pastatytas tik iš makaronų ir klijų. Antroji – tiltas turi perdengti 1 m tarpatramį.

„Dar vienas svarbus momentas – tiltas, pastatytas iš makaronų, turi būti lengvesnis nei 1 kg.  Čempionatą laimi komanda, kurios pastatytas tiltas atlaiko didžiausią apkrovą“, – apie taisykles pasakoja R. Jakubovskis.

Čempionato dalyviai statydami tiltą gali naudoti tik makaronus ir pasirinktos rūšies klijus. Tiesa, pastarųjų tipas dažniausiai išlieka komandų komercine paslaptimi, kuri, neretu atveju, padeda nugalėti.

„Kitas svarbus dalykas – statant tiltą reikia būti itin tiksliems ir kruopštiems. Net ir neatliekant jokių skaičiavimų galima pastatyti tiltus, atlaikančius šimtus kilogramų apkrovos. Geriausios komandos pasitelkia ir skaitinį modeliavimą bei atskirų makaronų rūšių mechaninius bandymus“, – dėmesį atkreipia renginio organizatorius.

„Makaronų tiltai 2022” – kas pasirodė geriausiai?

Gegužės 20 d. VILNIUS TECH vyko „Makaronų tiltai 2022” finalas, kuriame varžėsi 11 komandų iš Šiaulių, Klaipėdos, Troškūnų, Vievio, Kupiškio miestų mokyklų, VILNIUS TECH universiteto bei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos.

Pirmąją vietą užėmė komanda iš Vievio gimnazijos „Vievio tiltai“, kurios 881 g svėręs tiltas atlaikė 196,7 kg apkrovą. Komanda „Garažas“ iš Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos užėmė antrąją vietą. Jos pastatytas tiltas atlaikė 49,3 kg apkrovą. Trečioji vieta atiteko Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos komandai „Linksmučiai“, kurios konstrukcija atlaikė 28,8 kg apkrovą.

Prizines vietas užėmusios komandos buvo apdovanotos čempionato rėmėjų PST, „Kauno tiltai“, „KG Construction“ bei VILNIUS TECH Statybinių Medžiagų instituto įsteigtais prizais. Šiais metais prizinį fondą sudarė 3 tūkst. eurų. 

Alekso Jauniaus nuotraukos.

Pranešimą paskelbė: Neda Černiauskaitė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas