Lietuvoje statant namus pirmiausia pasirenkami juostiniai arba gręžtiniai pamatai, tad šiame straipsnyje kartu su Monolitodarbai.lt vadovu Andriumi apžvelgsime jų ypatumus, privalumus ir trūkumus.

Kuo ypatingi gręžtiniai pamatai?
Gręžtinių pamatų ruošime labai svarbu tikslumas ir nepriekaištingai atliktas darbas. Šio tipo pamatų vienas didžiausių privalumų – universalumas, nes jie tiks net ir lengvųjų konstrukcijų karkasiniams namams, rastiniams, mūriniams, blokiniams, kitų konstrukcijų individualiems gyvenamiesiems namams ar net daugiabučiams. Vis dėlto reikėtų žinoti, kad jei ketinama statyti namą su rūsiu, šių pamatų rinktis nebus galima, o pats pamatas turės būtų kuo didesniame gylyje, t. y. tokiame kur žemė jau nebeįšąla žiemos metu.
Gruntas, kuriam jokios įtakos nedaro neigiama temperatūra, būna stabilesnis, o kartu tai lemia pamatų tvirtumą. Svarbiausias kriterijus įrengiant gręžtinius pamatus – grunto tvirtumas. Gręžtinius pamatus galima įrengti tik tose vietose, kur gruntas yra tvirtas – ne smėlio ir ne vandeningas. Gręžtiniai pamatai – gana nebrangūs, jiems reikia nedaug betono, jie greitai įrengiami, universalūs, ilgalaikiai ir tvirti, žinoma, jei juos įrengia kvalifikuoti specialistai.
Juostinių pamatų ypatumai
Juostiniai pamatai dar skirstomi į monolitinius ir į juostinius surenkamuosius pamatus. Jų pasirinkimą lemia gruntas bei apkrova(namo svoris). Jei namas lengvos konstrukcijos, tiks iš blokelių surenkami pamatai, o jei konstrukcija – mūras, paprastai rekomenduojami tvirtesni monolitiniai pamatai. Viena iš juostinių pamatų ypatybių – juos galima įrengti mažesniame gylyje nei gręžtinius pamatus, t. y. 1,2-1,5 m. Juostiniai pamatai tinka namams su rūsiu ir be jo. Jei pasirenkamas namas su rūsiu, pamatas turėtų būti aukštesnis apie 50-80 cm. Beje, ant tokių pamatų pastatyti ir daugelis Lietuvoje esančių senesnės statybos daugiabučių.
Juostinius pamatus reikėtų izoliuoti nuo vandens išorinėje pamatų pusėje. Didžiausi tokių pamatų privalumai – jie tinkami net ir labai sunkiems, masyviems namams. Betonas užpilamas tolygiai, todėl juos įrengti paprasčiau, išvengiama grubių, pamatų ilgaamžiškumą neigiamai veikiančių klaidų.
Reikėtų paminėti, kad šio tipo pamatai brangesni už gręžtinius pamatus, jų montavimo laikas ilgesnis, jie netinka lengviems, mažiems nameliams, nes kyla pavojus, kad įšalas pamatus gali iškilnoti.
Svarstantiems apie namo statybą bei, žinoma, pamatų pasirinkimą, reikėtų konsultuotis su profesionalais, galinčiais geriausiai įvertinti sklype esančio grunto savybes, namo projektą ir jam reikalingus projektus. Jei reikia konsultacijos – Monolitodarbai.lt kvalifikuoti specialistai visuomet pasirengę patarti.
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]